Nuo vasaros, kai sudaužyta, tada užkabinta, paslapčiomis nuimta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta ir vėl sugrąžinta ant Vrublevskių bibliotekos sienos, niekas jos liesti nebedrįsta. Tačiau istorikai ir toliau kapstosi archyvuose, o šįkart naują pažymą apie Joną Noreiką vėl skelbia Genocido ir rezistencijos centras. Pažymoje nagrinėjami jėzuitų archyvuose rasti kunigo Jono Borevičiaus parodymai Jungtinių Valstijų teismui, duoti 1986 metais. Pats kunigas Borevičius, beje, žinomas kaip žydų gelbėtojas, už tai jau po mirties jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Su generolu Vėtra tuometė byla niekaip nesusijusi, tačiau klausinėjamas kunigas esą pasakoja apie tai, kad Noreika Šiaulių apskrityje telkė kunigus žydams gelbėti.
„Jis pasakė, kad pas jį atvyko pogrindžio vadas ir paprašė jo sukurti kunigų grupelę, kuri padėtų Šiaulių gete esantiems žydams. Tada amerikiečiai nepatiklūs klausinėjo: kas vadas, kokia jo pavardė? Jis ir pasakė – Jonas Noreika“, – sako tyrėjas Dalius Egidijus Stancikas.
Pažyma skelbia, kad gelbėjami žydai naktį slapčiomis būdavo išvedami iš bažnyčios ir iškeliaudavo į toliau esantį miestelį, kur vėl slėpdavosi pas kleboną, kol pavykdavo rasti žydus priglausiančius ūkininkus.
Tiesa, plačiai žinoma ir tai, kad pats būdamas apskrities viršininku Noreika pats ir vykdė nacistų įsakymus steigti getus ir konfiskuoti žydų turtą. Tyrėjai daro skambią išvadą, kad generolas Vėtra paprasčiausiai dar nežinojo, kad getuose žmonės bus žudomi.
„Jeigu Noreika perdavė nacių įsakymus dėl žydų pervedimo į Žagarės getą, o paskui padėdavo pabėgti žydams pabėgti iš Šiaulių geto – kaip tai paaiškinti? Mums atsakymas vienintelis: jis nesuprato, kad Žagarės gete esantys žydai gali būti sunaikinti“, – pasakoja D. E. Stancikas.
Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky tvirtina, kad tai išgirdusi patyrė šoką:
„Man tiek neįtikinama, toks klasikinis valstybinių institucijų holokausto revizionizmas, neigimas, kad tai net nesvarstytinas klausimas, pritemptas.“
Pažymoje išdėstyti teiginiai neįtikina ir dalies istorikų, taip pat – ir Istorijos instituto vadovo Alvydo Nikžentaičio.
„Ne, absoliučiai ne. Visų pirma, išvados daromos besiremiant prielaidomis. Mes turim vieną šaltinį, kuris yra labai painus, keblus ir vos ne 50 metų po įvykių tas žmogus liudija“, – teigia Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.
Pasak istoriko, sunku patikėti, kad Šiaulių apskrities viršininkas Noreika galėjo nežinoti, kas vyksta getuose ir kodėl žmonės ten suvarinėjami.
„Žydų bendruomenė buvo pakankamai mobili ir apie tai, kas su jų tautiečiais atsitinka kaimyninėse šalyse jie pakankamai neblogai žinojo“, – kalbėjo A. Nikžentaitis.
Istorikas pabrėžia, kad kunigo pasakojimu paremti teiginiai neįrodo, kad Noreika išties ėmėsi veiksmų gelbėti žydams. Kukliansky taip pat įsitikinusi, kad generolas Vėtra žinojo, kur nacių įsakymu siunčia žmones.
„Ar asmuo suprato, ar nesuprato, gali liudyti tik jo veiksmai. Aš į jį žiūriu kaip į psichiškai sveiką, normalų žmogų, kuris kitą žmogų, silpnesnį už save, kuris apribotas įstatymų, beteisis, uždaro į getą, izoliuoja“, – sako F. Kukliansky.
Tiesa, kitiems istorikams atrodo, kad įrodymų iš kunigo Borevičiaus lūpų užtenka.
„Liudijimą, kurį jis pateikė prisiekęs, JAV teisme, 1986 m., liudijimas atsietas nuo dabartinių politinių aktualijų. Pateikia jį kitoje šviesoje, kad jis nestovėjo nuošalyje kur nors po medžiu, bet prisidėjo prie žydų gelbėjimo“, – pasakoja Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Be to, mažai kas ginčija, kad generolas Vėtra gynė tėvynę kovodamas ir prieš nacių, ir prieš sovietų valdžią. Kai istorinė tiesa tokia daugialypė, ir toliau lieka neaišku ne tik kaip viskas buvo ištikrųjų, bet ir kaip vertinti šią istorinę asmenybę, bei ką daryti su garsiąja atminimo lenta. Vilniaus meras Šimašius ir toliau nesigaili ankstesnį lentos variantą nukabinęs.
„Man šiek tiek keista, kad visai neseniai buvo kita pažyma, kuri visiškai priešinga, kitaip rašė. Turim dvi pažymas, kurios viena su kita visiškai nedraugauja. Tai reikės kažkaip dialogo būdu išsiaiškinti“, – teigia meras Remigijus Šimašius.
Savo ruožtu žydų bendruomenė ketina prašyti miesto valdžios leisti greta dabartinės pritvirtinti ir antrą lentą, kurioje būtų įrašyti teiginiai ir apie generolo Vėtros veiksmus holokausto metu.
