Dar prieš pusmetį Ispanijos piliečių ir žiniasklaidos gyvenime Lietuvos beveik nebuvo. Tačiau per kelis mėnesius, Europos sąjungos plėtrai vis labiau save primenant, situacija pasikeitė. Pagrindiniai Ispanijos ir jos regionų dienraščiai, žurnalai, valstybinės ir vietinės televizijos bei radijo stotys pradėjo karštligiškai bombarduoti Ispanijos skaitytojus, žiūrovus ir klausytojus pranešimais apie jaunąsias ES sesutes.
Dabar kiekvienas save gerbiantis žiniasklaidos šaltinis privalo pateikti nors nedidelį reportažiuką ar straipsniuką apie iki šiol tokias tolimas ir dabar staiga artimomis tapsiančias Rytų Europos šalis.
Iki šiol, išgirdę Lietuvos vardą, dauguma ispanų net neapsimesdavo, jog niekad nėra šios valstybės nei matę, nei girdėję. Didelį įspūdį darydavo tie, kurie, supratingai palingavę galvas tardavo – “Taip taip, Rusija”.
Mat Ispanijoje, kaip ir kitur visą Sovietų sąjungos gyvavimo laikotarpį ši imperija buvo vadinama Rusijos vardu. O kad ten būta įvairių valstybių ir šnekėta įvairiom kalbom, ispanams visai nė motais.
Tiesa, reikalai gerokai pasikeitė po pernai Latvijoje įvykusio Eurovizijos koncerto – mat, Eurovizija Ispanijoje labai vertinama ir yra atidžiai sekama daugumos televizijos ir muilo operų mylėtojų.
Anksčiau atsakymą į klausimą, iš kurgi atsidanginai, dažniausiai lydėdavo tik nepatogi tyla, dabar daugelis turi aiškų atsakymą – “A, tai ten, kur Eurovizija pernai buvo”.
Tada visai patenkinta gali sakyti: “Nevisai, bet panašiai – Lietuva, Latvija, Estija, žinot, Pabaltijo šalys?” Taigi, pirmieji tiltai buvo nutiesti visai ne Europos Sąjungos, o tiesiog Marijos Naumovos dėka. Kad ir kaip ispanų žurnalistai įrodinėtų, jog rusai Latvijoje beteisiai.
Beje, Latvijos ir Lietuvos vardus ispanai baigė painioti visai neseniai – kai susidomėjo Lietuvoje atstatydintu prezidentu Rolandu Paksu. Jau kitą dieną Lietuvos vardas Ispanijos dienraščių antraštėse mirgėte mirgėjo. Net kažkaip nejauku nuo tokio dėmesio darėsi. Taigi, antruoju po Naumovos Lietuvos atėjimo į ispanų pasaulį etapu galėtumėm laikyt Pakso pašalinimą iš valdžios. Nepaisant to, kad Eurovizija Ispanijoj populiaresnė už politiką.
Ir vis dėlto, net ir be naumovų ir be paksų, pastaruoju metu ispanai, išgirdę Lietuvos vardą, suklusdavo vis dažniau.
Bankininkai, pamatę asmens dokumente įrašytą tautybę, pradėdavo teirautis, kada gi pas mus bus įvestas euras. Garsiai svarstydami, ar jau nuo gegužės pirmosios, ar vėliau. O man ant liežuvio tik ir sukosi atsakymas – “Kam gi žinoti geriau, nei jums”. Paskui tie patys bankininkai imdavo svarstyti Lietuvos ir, aišku, kitų kaimynių ES ateitį- nukelsim, sakydavo, pas jus visus fabrikus, gi darbo jėga tokia pigi. Pabandžius įsiterpti, kad gal ne vien fabrikų lauktumėm, bankininkai tik gudriai šyptelėdavo – kol kas fabrikai, o paskui žiūrėsim.
Trečias veiksnys, priminęs Lietuvą Ispanijos piliečiams – tai visai neseniai prasidėjęs karštligiškas lietuvių, gyvenančių Ispanijoje, medžiojimas.
Prieš dvi savaites visos televizijos ir radijo stotys staiga panoro pasikviesti į svečius tas egzotiškas būtybes ir sužinoti, ką gi apie Lietuvos stojimą į ES mano jie patys, na ir žinoma, jų broliai tėvynėje.
O klausimų toms egzotiškoms būtybėms pateikiama įvairių. Ar naudojatės Lietuvoj kreditinėmis kortelėmis? Ar turit galimybių įsigyti prekes išsipirktinai? Ar nebijo žmonės pokyčių, prasidėsiančių su kainų kilimu? Šia proga prieš televizijos kamerą atsidūręs tautietis negali nepapasakoti apie lietuvius apėmusį masišką kruopų graibstymą nuo prekystalių.
Žinoma ne visi, o gal net nedaugelis galėjo įsitikinti, jog ES savo principus grindžia visų pirma ekonominiais, o ne humanistiniais principais. Dėl to iš tikro gal ir ne taip svarbu, kad ES narės nors kiek pažintų viena kitą. Ispanijos žiniasklaidos karštligė, kaip ir visos karštligės, netrukus praeis. Kas išliks ispanų galvose, neaišku. Vargu, ar daug daugiau, nei prieš neseniai prasidėjusį ir netrukus pasibaigsiantį ES plėtros bumą. Tačiau, nors ir paviršutiniškos, Ispanijos žiniasklaidos pastangos gal nenueis veltui. Ispanai gal įsimins bent naujai įsižiebusias žvaigždutes dienraščių žemėlapiuose. O tai, tiesą sakant, jau šis tas.
Specialiai “Omni Laikui” iš Madrido Kristina Nastopkaitė
