(nuotr.
RD Photo)
Kodėl pasirinkai automobilius, o ne mergaitiškus dalykus?
Kristiana: Automobilius pasirinkau todėl, kad jau vaikystėje žaisti su modeliukais man buvo įdomiau, nei rengti barbes rožiniais sijonais. Dažiausiai man būdavo įdomu modeliukų ar kitų mechanizmų sandara, o ne gražios lėlių suknelės. Susidomėjimas tokiais dalykais su laiku tik augo, ko pasėkoje pasirinkau visai ne mergaitišką mokslą – automechaniką. Po truputį gyvenime atsirado ir driftas, kuris sužavėjo jausmu, kurio pavadinimas yra „adrenalinas“. Tai neapsakomas ir išskirtinis jausmas, nuo kurio pašiurpsta oda! Taip pat, stebint aukštos klasės bolidus važiuojančius PRO lygoje, jaučiuosi lyg būčiau rojuje. Didelis greitis slystant šonu, artimi poriniai važiavimai – visa tai pamačius oda net pašiurpsta. O ir galingų variklių gausmas – geriau už bet kokią lopšinę prieš miegą.
Kada pirmą kartą pabandei slysti šonu ir kaip sekėsi?
Kristiana: Pirmasis kartas buvo vos tik gavus vairuotojo pažymėjimą, ant šlapios kelio dangos. Kai pajaučiau, kad galiu valdyti šonu slystantį automobilį, mano viduje įsižiebė ugnis, kuri kiekvieną kartą išvažiavus į trasa kaitina mano kraują. Pradžioje, dažniausiai mokiausi slysti šonu su savo kasdieniu automobiliu, tačiau po autoavarijos teliko vienas pasirinkimas – sudaužytą mašiną pakeisti į senesnio modelio, trečios kartos „BMW E36“. Vos tik jį nusipirkau, kelių dienų eigoje sugalvojau, kad tai puiki galimybė žengti į autosportą. Pradėjau dalyvauti slalomuose, tačiau viduje jaučiau, kad adrenalino man nepakanka. Vieną vakarą sugalvojau, kad reikia užvirinti reduktorių, na ir tuomet prasidėjo visos linksmybės. Slalomas nėra mano stichija, tad džiaugiuosi įžengusi į drifto pasaulį. Noras tobulėti ir važiuoti taip, kaip profesionalūs šonaslydininkai varžybose yra didesnis už norą valgyti. Dažnai viena atvažiuoju į privačias aikšteles ir treniruojuosi. Tai ne tik puiki terapija pabėgti nuo kasdienės rutinos, bet ir puikios treniruotės tobulinti savo vairavimo įgūdžius.
(nuotr. Žygis Foto)
Papasakok apie pirmas drifto varžybas, kuriose dalyvavai.
Kristiana: Tai buvo naujametinis drifto etapas Kačerginės Nemuno Žiede prieš tris metus. Pirmosios varžybos man buvo didžiulis iššūkis, nes bijojau jog gali nieko nesigauti. Vis dėlto, esu mergina, tad gąsdino ir pašaipūs vaikinų žvilgsniai. Užsiregistravau to visai neplanavusi, nes tai padaryti paskatino draugai likus vos dienai iki registracijos pabaigos. Bijojau, bet kartu ir nekantriai laukiau sekančio ryto. Pasiruošimui daug laiko neturėjau, tad važiavau su mintimi – kaip bus, taip bus. Atvykus į varžybas ir išvažiavus į trasą, pajutau viduje beprotišką adrenalino jausmą ir supratau, kad varžytis su kitais yra daug smagiau, nei važiuoti vienai treniruotis. O ir technika nepavedė! Dalyvavau su tuo pačiu senu, trečios serijos „BMW E36“, kuris neturėjo daug modifikacijų, bet šis modelis ir taip valdosi puikiai, kas suteikia didelį malonumą jį vairuojant. Nuo to laiko pradėjau aktyviai dalyvauti drifto varžybose, treniruotis važiuoti porinius važiavimus ir tai sėkmingai darau jau tris metus.
(nuotr.
TomisArt Photography)
Su kokiu automobiliu dabar dalyvauji varžybose ir ką savo rankomis jame patobulinai?
Kristiana: Garaže po truputį konstruojamas BMW E92 kartos modelis, tačiau šiuo metu treniruojuosi ir į pirmąsias sezono varžybas ketinu važiuoti su E36 kartos universalu, kurį praminiau „Sandėliene“. Automobilyje atliktos standartinės drifterių modifikacijos – hidraulinis rankinis, padidintas ratų pasukamumas, sportinės sėdynės ir dar daug kitų patobulinimų. Netolimoje ateityje laukia ir išvaizdos pokyčiai, nes manau, kad sportinis automobilis turi būti ne tik techniškai paruoštas, bet ir turėti gražią išvaizdą. Kai norisi iš dirbtuvių išvažiuoti greičiau, dažnai tenka nepabijoti pačiai susitepti rankų ar drabužių. Galiu savarankiškai pakeisti radiatorių arba amortizatorius, o keisti ratus varžybose man vienas malonumas. Vyriškos pagalbos kartais tiesiog nereikia, nes jei yra pakankamai noro kažko išmokti, tai viskas įmanoma pačiai. Ateities planas – išspausti viską iš turimos kregždės, o kai tik būsiu pasiruošusi sėsti į konkurencingesnį E92 kartos automobilį, bandysiu dalyvauti PRO lygos varžybose.
Minėjai, kad ruoši „BMW“ E92 kebulo automobilį. Papasakok apie jį plačiau!
Kristiana: Variklis bus nestandartinis BMW markės automobiliams. Vos išgirdus bus galima suprasti, jog tai Amerikos gamintojų šedevras. Pasirinkau būtent tokį, nes visuomet žavėjo jo skambesys. Tad sukryžminus mylimą BMW kėbulą ir amerikietiškus laukinius arklius, bus neįprastas ir įdomus drifto automobilis. Gamykliškai šis variklis turi kiek daugiau nei 300 arklio galių, tačiau yra lengvai modifikuojamas. Darysime viską, kad išspausti maksimalią jo galią. Vėliau, kaip ir daugumos šonaslydininkų svajonė, bus montuojamas turbokompresorius. Atsižvelgiant į saugumą, naujame automobilyje bus sudėti saugos lankai. Maksimaliai išlengvintas, su nestandartinėmis stiklo pluošto kėbulo dalimis ir žinoma – žėrinčiai rožinis!
Koks buvo pats baisiausias nutikimas autosporte?
Kristiana: Baisiausias dalykas, kurį iki šiol prisimenu, tai užsidegusi mašina treniruočių metu. Jokia avarija manęs negąsdina taip, kaip atvira liepsna deganti mašina. Per treniruotę netikėtai išslydau iš trasos į didelę pievą. Gaisro priežastis – karštas duslintuvas, nuo kurio užsidegė sausa pieva, o toliau įvyko grandininė reakcija ir užsiliepsnojo variklio skyrius. Pamačiusi, kad iš automobilio priekio rūksta dūmai, staigiai šokau laukan, tačiau pastebėjusi atvirą liepsną po variklio gaubtu patyriau šoką ir tiesiog negalėjau pajudėti. Mane ir mano automobilį išgelbėjo netoliese buvę kiti vairuotojai, kurie žaibiškai užgesino liepsnas. Esu jiems be galo dėkinga. Po šio įvykio, daugiausia dėmesio skiriu saugumui ir visada pasitikrinu ar nepamiršau įsidėti gesintuvo.
Papasakok, kaip ruošiesi varžyboms? Ką visada pasiimi su savimi?
Kristiana: Prieš varžybas visada stengiuosi gerai išsimiegoti, nes jėgų sukioti vairą ir keisti ratus reikia tikrai daug. Visuomet pasitikrinu važiuoklės dalis, skysčius, nusiplaunu automobilį ir susirenku reikiamus įrankius. Tačiau yra dalykas, be kurio į varžybas ar treniruotes nevažiuoju. Tai yra šešių kilogramų gesintuvas. Be jo – niekur! Taip pat, kaip ir be savo jau talismanais tapusių „Style 5“ rožinės spalvos ratų. Su jais mokinausi šonaslydžio meno, todėl jie man be galo brangūs. Tikiu, kad jie man neša sėkmę. Rožinę spalvą pasirinkau norėdama pabrėžti, jog esu mergina ir sugebu ne tik stovėti virtuvėje prie puodų, bet ir duoti į kaulus vaikinams trasoje.
(nuotr.
RD Photo)
Kaip aplinkiniai reaguoja, kai sužino, jog užsiimi šonaslydžiu?
Kristiana: Reakcijų susilaukiu labai įvairių. Viena nemaloniausių situacijų nutiko pirmosios treniruotės metu, kai išgirdau pasiūlymą daugiau ten nevažiuoti, nes neva man nieko nepavyks. Organizatorius pasiūlė man susirasti kitą vietą tiesiog smagiam pasivažinėjimui ir nesirodyti jo rengiamose treniruotėse. Mandagiai tai išklausiau, bet rankų tikrai nenuleidau. Savarankiškai treniravausi, tobulinau automobilį ir jau po poros mėnesių nuvažiavau į kitą oficialią treniruotę. Žinoma, teko nekreipti dėmesio į daugybę piktų žvilgsnių, tačiau aš nepasidaviau. Visada vadovaujuosi posakiu: „kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“, todėl stengiuosi tobulėti ir motyvuoti save siekti aukštų rezultatų.
Ar sieji savo ateiti su autosportu ar tai liks tik hobis?
Kristiana: Galiu drąsiai teigti, kad driftas man ne hobis, o gyvenimo būdas! Visada siekiu aukščiausio rezultato ir atiduodu visą save siekiant savo svajonės, vieną gražią dieną tapti PRO lygos vairuotoja ir varžytis su stipriausiais šonaslydininkais. Be abejonės, planuoju tęsti dalyvavimą užsienyje vykstančiuose etapuose. Antrus metus iš eilės dalyvauju Rusijoje, Kaliningrado srityje vykstančiose „Lal Avto drift” varžybose. Taip pat, esu dalyvavusi ir Latvijoje vykusiose varžybose. Planuose turiu įsirašiusi Lenkiją ir Baltarusiją. Esu be galo dėkinga rėmėjams „Sadeg Motorsport“, kurie padeda priimti teisingus techninius sprendimus ir veda teisinga linkme tikslo link. Trejus metus važiuoju su E36 modelio automobiliais, tad pati nekantrauju sužinoti, kaip seksis važiuoti įsėdus į kelis kartus galingesnį ir konkurencingesnį automobilį. O, kadangi esu mergina, įdomiausia būtų susiremti su stipriomis užsienio varžovėmis!
Kas Tave motyvuoja visko nemesti ir siekti savo svajonių?
Kristiana: Visada stengiuosi išlikti optimistiška. Jau nuo pat pirmųjų treniruočių aplinkiniai kartojo, kad viskas greit atsibos, tačiau aš visada jaučiau, kad tai mane tik užveda ir veda į priekį. Kuo daugiau tokių išsireiškimų girdžiu, tuo labiau trokštu įrodyti, kad aš galiu! Noras važiuoti ir varžytis su kiekviena diena vis stiprėja. O jei ir aplanko nekviestos mintys viską mesti, man užtenka įsėsti į savo sportinį automobilį ir visos neigiamos mintys akimirksniu tiesiog išnyksta. Nėra nieko geriau už variklio gausmą ir svylančių padangų kvapą. Tokius kartus, kai norėjau viską mesti, galiu suskaičiuoti vienos rankos pirštų pagalba. Kai pagalvoju, jei iš mano gyvenimo dingtų driftas, man pasidaro liūdna ir nuobodu. Tikiu, kad vieną dieną tapsiu tikra profesionale vairuotoja.
Ką manai apie merginas, kurios taip pat mėgsta automobilius?
Kristiana: Automanes merginas aš beprotiškai palaikau, nes žinau kiek tai daug reiškia merginoms. Tos, kurios užsiima autosportu dėl to, kad tai jas veža, yra šaunuolės. Esu įkūrusi vairuojančių merginų autoklubą pavadinimu „Bimmer Ladies LTU“, kuriame visos vairuoja BMW markės automobilius. Klube taip pat turime keletą autosporte dalyvaujančių merginų ir gausų moteriškos kompanijos palaikymą! Kas gali būti geriau, negu dalintis mintimis su merginomis, kurioms automobilių pasaulis yra ne svetimas. Mūsų planas – vieną dieną sudalyvauti varžybose, kaip oficiali merginų komanda. Jau praėjusiais metais esame su keliomis klubo narėmis dalyvavusios šonaslydžio treniruotėse. Taip pat ir į varžybas stengiamės važiuoti kartu. Manau, kad ateityje turėsime ne tik BMW markės mėgėjų klubą, bet ir drifto komandą!
Ir pabaigai – trys greitukai - klausimukai:
1. Svajonių automobilis? Visi „BMW M“ serijos modeliai.
2. Ką visada galima rasti Tavo automobilyje? Pirštines ir kvepalus.
3. Gyvenimo moto? Rytojus gali ir neišaušti, tad gyvenkime šia diena!