Apie tai, kas verčia žmogų žiauriai nusikalsti, koks yra tipinio Lietuvos nusikaltėlio portretas ir kodėl auga moterų nusikalstamumas kalbamės su Mykolo Romerio universiteto dėstytoju dr. A. Kiškiu.
Kartais girdime apie itin žiaurius nusikaltimus, kuriuos sunku suvokti protu. Kas skatina žmogų žiauriai nusikalsti?
Dažnai tai yra tam tikros psichologinės problemos. Paprastai tokie žmonės sunkiai valdosi, neadekvačiai vertina kai kurias situacijas. Bet vis tiek tai neatima iš jo baudžiamosios atsakomybės – jeigu jis yra pakaltinamas ir jis galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, atitinkamai jis yra ir baudžiamas.
Be abejo, tam įtakos dažnai turi ir vaikystė – auklėjimas ir aplinka. Ir, aišku, tai yra ir mūsų smurtinės visuomenės atspindys, nes pas mus yra tikrai daug smurto.
Aš ir pats studentams darau eksperimentą, paprašau pakelti ranką tų, kurie niekada nėra patyrę fizinio smurto nuo savo tėvų. Paprastai iš 30 žmonių ranką pakelia 1-5 žmonės. Būna kartais, kad ir niekas nepakelia. Labai gaila, bet per 30 metų, kol dirbu universitete, situacija ne itin keičiasi. Nors tikėjausi, kad smurto mažės. Ir tai yra labai negerai, nes smurtinė kultūra persiduoda ir mes manome, kad smurtas yra normali problemų sprendimo priemonė.
Kalbant apskritai, kokie nusikaltimai dominuoja Lietuvoje?
Mes tikrai nelabai kuo skiriamės nuo kitų pasaulio šalių, pas mus taip pat daugiausia dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Jos sudaro apie 60-70 procentų registruoto nusikalstamumo statistikoje.
Kalbant apie turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausiai yra įvykdoma vagysčių. Todėl, jei norime mažinti nusikalstamumą, pirmiausia reikia mažinti vagysčių skaičių.
Ką ir padarė mūsų Seimas – dekriminalizavo dalį vagysčių. Tų, kurios padaro nedidelę žalą, jos nebelaikomos nusikalstamomis veikomis, jas traktuoja kaip administracinius nusižengimus. Būtent dėl to ir sumažėjo nusikalstamumas, tik kažin, ar žmonės dėl to saugiau gyvena.
Nes kai kurių smulkių vagysčių niekas ir nesiima tirti. Aišku, trūksta pajėgumų tirti smulkesnes vagystes, tokiu būdu policija gali daugiau koncentruotis tirti sunkesnius, rezonansinius nusikaltimus.
Kalbate apie registruotą nusikalstamumą. O ką rodo gyventojų apklausos? Juk ne dėl visų nusikaltimų gyventojai kreipiasi į policiją ir registruoto nusikalstamumo statistikoje realūs mastai neatsispindi.
Mykolo Romerio universiteto mokslininkų 2012 metais atlikto tyrimo duomenimis, yra užregistruojama maždaug tik apie 4 procentus nuo to, kiek realiai įvyksta nusikalstamų veikų.
Apklausose žmonių klausiama, ar jūs buvote apvogtas, ar buvote sumuštas, ar iš jūsų sukčiai buvo išvilioję turtą ir t.t. Į policiją gyventojai nesikreipia dėl įvairiausių priežasčių: netiki, kad bus išaiškintas nusikaltėlis, neturi laiko, kartais nusikalstamos veikos žala atrodo ne tokia didelė ir taip toliau.
Kiekvieną dieną seku policijos skelbiamas įvykių suvestines. Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, kad daugiau nusikalsta vyrai. Kas visgi nusikalsta dažniau, vyrai ar moterys?
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, dominuoja ta pati tendencija – dažniau prasikalsta vyrai. Priežastys tam yra labai paprastos. Pavyzdžiui, anksčiau juk vyrai daugiau visose sferose dalyvaudavo. O kuo daugiau visur dalyvauji, tuo daugiau sąlygų susidaro tam, kad galėtum daryti nusikalstamas veikas.
Anksčiau juk moterys daugiau sėdėdavo namuose, kūrendavo namų židinį, todėl joms ir pretekstų nusikalstamoms veikoms nebuvo. Dabar, žinoma, moterys jau drąsiai žengia į visas sferas ir moterų nusikalstamumas didėja. Tokia būtų pagrindinė priežastis.
Tyrimai rodo ir kitą priežastį – vyrai yra fiziškai stipresni, todėl jie dažniau mušasi ir tokiu būdu padaro nusikalstamų veikų.
Registruotoje statistikoje Lietuvoje tik apie keliolika procentų nusikalstamas veikas padariusių asmenų sudaro moterys, tačiau realiai nusikalstamų veikų padariusių vyrų ir moterų skaičiai skiriasi ne taip stipriai.
Paminėjote įdomią tendenciją, kad moterims įgaunant vis daugiau lygių teisių, daugėja ir moterų nusikalstamumas. Sakykite, o kuo skiriasi moterų ir vyrų nusikaltimai?
Tiksliai neįvardinsiu skirtumų, tačiau moterys daro daugiau sukčiavimų. Joms sukčiavimuose sekasi, jos veikiausiai yra ir geresnės psichologės negu vyrai. Kaip sakoma, vyrai valdo pasaulį, o moterys juos (juokiasi).
Aišku, dabar sukčiavimai daugiau persikėlė į elektroninę erdvę ir dabar jau ten daugiau vyrai sukčiauja.
Kalbant apie amžių, kas prasikalsta – jauni žmonės, ar vyresni?
Tikriausiai ir patiems iš viešosios erdvės galima pastebėti, kad dažniau prasikalsta jauni žmonės.
Aišku, reikia paminėti, kodėl. Daugiausiai nusikalstamų veikų padaro 18-30 metų amžiaus asmenys. Taip yra dėl to, kad jie dar yra aktyvesni tokiame amžiuje, dar yra iki galo nesusiformavę ir daro negerus dalykus. Vyresni žmonės, ypač tie, kurie jau eina link pensinio amžiaus, jie apskritai yra jau socialiai mažai aktyvūs.
Net ir JAV yra naudojama tokia politika, kad sunkiais atvejais žmogų uždaro į kalėjimą ir laiko tol, kol jis taps nepavojingas visuomenei, nes bus socialiai nebeaktyvus. Tai taip gaunasi, kad tą žmogų išleidžia vos ne kaip į pensiją.
Senas būdamas, žmogus nebeturi nei jėgų kažką daryti, jis taip pat supranta, kad jis bus vienas iš pirmųjų įtariamųjų. Galiausiai, vyresniame amžiuje žmogus supranta, kad tas kelias, kurį jis pasirinko, nedavė to geresnio gyvenimo, apie kurį svajojo.
O koks yra aukos portretas?
Tipinės aukos taip pat yra ne moterys, o vyrai. Nors iš viešosios erdvės gali atrodyti, kad dažniau nukenčia moterys. Ir lygiai taip pat daugiau nuo nusikalstamų veikų nukenčia jauni žmonės, ne seni.
Nors, vėlgi, dažnai gali susidaryti įspūdis, kad dažniau nukenčia seni.
O kodėl būtent toks yra aukos portretas? Galbūt moterys ir seni žmonės rečiau kreipiasi pagalbos, todėl statistinės aukos veidas yra iškreiptas?
Ne, čia tikrai ne dėl kreipimosi. Tai sakydamas remiuosi apklausomis, iš kurių sužinome, kokie žmonės dažniau nukenčia nuo nusikalstamų veikų. O jau ar kreipiasi, ar nesikreipia, čia jau įeina būtent į registruotą statistiką. Ir ji rodo tik mažą dalelę to, kas iš tikrųjų vyksta visuomenėje.
Yra paplitusi nuomonė, kad Lietuvoje moterys dažnai nukenčia nuo smurto, bet net apklausos rodo, kad nuo smurto vyrai nukenčia dažniau nei moterys. Tikrai ir pats nustebau, kai apklausų rezultatai tai parodė.
Dar reikia pasakyti, kad smurtinių nusikaltimų yra mažiau, nors dažnai įsivaizduojame, kad jie dominuoja. Apklausos parodė, kad nuo smurtinių nusikalstamų veikų Lietuvoje nukentėjo apie 4 procentai respondentų, kai, tuo tarpu, nukentėjusių nuo vagysčių buvo 10 procentų. Šita tendencija yra tikrai įdomi.
Kalbant apie nusikalstamumą atskiruose regionuose, kur dažniau nusikalstama, miestuose ar kaimuose?
Situacija tokia, kad dažniau nusikalstama miestuose. Ir tokia tendencija yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Mieste Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nusikalstamų veikų, nei kaime. Lygiai taip pat miestuose ir nukenčiama yra dažniau nuo nusikalstamų veikų negu kaime ar mažesniuose miesteliuose.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kaimuose nusikalstamų veikų padaroma mažiau, yra ta, kad čia žmonės daugiau vieni kitus pažįsta. Ir jei darai nusikalstamą veiką, tikėtina, kad greitai būsi išaiškintas, nes kažkas tave pastebės, žinos, kur tu buvai, kur ėjai. Antras dalykas, jei tu darai nusikalstamą veiką bendruomenėje, vadinasi, tu nusikalsti prieš pažįstamą. Taip pat bijoma, kad jei nusikaltimas bus išaiškintas, liksi pasmerktas bendruomenėje.
Tuo tarpu miestuose žmonės vieni kitų nepažįsta, net ir daugiabučiuose kaimynai dažnai vieni su kitais nesisveikina. Elementarus pavyzdys, pas jus į butą gali įsilaužti vagis, išnešinėti daiktus, o kaimynas net nepaklaus, ką jis čia daro. Taip pat miestuose daug intensyvesnis socialinis, ekonominis gyvenimas, o kuo daugiau visko vyksta, tuo daugiau situacijų, kuriose nusikaltėliai daro nusikaltimus.
O dažniau nusikalsta išsilavinę žmonės, ar tie, kurie neturi išsilavinimo?
Registruotoje statistikoje tikrai dažniau „pagaunami“ neišsilavinę žmonės. Ir jie ne tik neišsilavinę, o ir apskritai, sunkiai prisitaiko prie gyvenimo, dažnai yra gimę blogoje šeimoje, kurioje smurtaujama, girtaujama. Dažnai toks vaikas mokykloje sunkiai pritampa, ieško kitokių būdų pritapti ir įgyti pagarbą, dėl to jis imasi daryti ir teisės pažeidimus.
O po mokyklos tam žmogui vėl sunku prisitaikyti prie įvairių konkurencinių sąlygų, jam nesiseka susirasti gero darbo, užsidirbti gero atlyginimo ir jis nebenori žaisti to žaidimo, kuriame jis visada yra pralaimėtojas. Ir dėl to jis imasi sunkesnių nusikalstamų veikų, bandydamas greitai praturtėti.
Atsakant į klausimą, mes dažniau pagauname tuos, kuriuos mums lengviausia išaiškinti. O mums lengviausia išaiškinti yra tuos, kurie yra neišsilavinę, kurie nusikalstamą veiką įvykdo negudriai, kurie neturi pinigų geram advokatui.
Išsilavinusių žmonių nusikaltimus yra sunkiau išaiškinti?
Be abejo. Ypač sunku išaiškinti „baltųjų apykaklių“ nusikaltimus, kurie yra padaromi gerbiamų žmonių su kostiumais, kurie užima aukštas pareigas ar yra verslininkai. Tokie asmenys dažnai imasi ekonominio, finansinio pobūdžio nusikaltimų, sukčiavimų ir padaro labai didelę žalą, lyginant su tais nusikaltėliais, kurie dažniau yra pagaunami.
Ir pabaigai – ar yra žmogus pasaulyje, kuris yra neprasikaltęs?
Realybėje kone mes visi padarome nusikalstamas veikas. Įvairiose pasaulio šalyse anoniminių apklausų rezultatai parodė, kad nuo 90 iki 100 proc. apklaustųjų nurodė padarę nusikalstamą veiką. Tačiau, kaip jau ir minėjau, dažniau pagaunami yra tie asmenys, kurie yra sunkiai pritampantys prie visuomenės ir gyvenimo.
Ačiū už pokalbį.
