Marijampolės apskrityje per dvi dienas įkliuvo 4 telefoniniai sukčiai, net nespėję pasiimti mažiausiai 20 000 litų.
Darbo metodų neišduoda
Operatyviai ir gudriai suveikė Kalvarijos policijos kriminalistai, gavę operatyvinės informacijos, kad jų miesto ir apylinkių pagyvenusius gyventojus atakuos telefoniniai sukčiai, meluodami žmonėms apie neva jų sūnų ir anūkų padarytas avarijas, už kurias esą reikia kuo greičiau atsilyginti, kad reikalai nesibaigtų kalėjimu.
„Negalime išduoti savo darbo metodų, kaip ruošėmės, kaip tikrinome informaciją, kaip laukėme to sukčių „desanto“, – džiugiai po sėkmingo įtariamųjų sulaikymo kalbėjo Kalvarijos kriminalinės policijos vadovas Gintaras Čekanavičius. – Juk turime išlikti vis dar gudresni už juos! Tegul bus žinoma tik tiek, kad atlikome operatyvinį darbą ir kad šiais laikais jau turime daugiau techninių galimybių sėkmingai veiklai. Tokie atvejai mūsų krašte prasidėjo apie 2003-iuosius metus – tada tikrai buvo sunkiau viską išaiškinti, užklupti ir įrodyti, bylos nepasiekdavo teismų“.
Kalvarijos policininkų rankose atsidūrė du dėl sukčiavimo įtariami Druskininkų gyventojai – Danielius Šikšnelis (26 m.) ir nepilnametis Mantas Z. (16 m.), o po paros – du vilniečiai: Edgaras Jakimavičius (20 m.) ir nepilnametis Kęstutis B. (15 m.).
Patyrusieji moko pradedančiuosius
Vienas iš sulaikytųjų – druskininkietis Danielius – iki šiol teistas jau bene 6 kartus, dažniausiai – už vagystes, bet teistas jau ir už telefoninį sukčiavimą. Taigi turi patirties ir ją ne tik gilina, bet ir perduoda kitiems.
Kiti trys – dar tik pradedantys nusikaltėlio karjerą asmenys. Vilnietis Kęstutis B., nors veikė kartu su Edgaru Jakimavičiumi ir to neneigia, byloje dėl telefoninio sukčiavimo lieka tik liudytojas, nes kaltinamasis būtų tik turėdamas 16 metų.
„Nusikaltėliai gerai išmano įstatymus, žino, už kokį nusikaltimą ir nuo kiek metų gresia baudžiamoji atsakomybė, tad įtraukia nepilnamečius, jais pasinaudoja, kad paskui pasidalintų grobį, – pasakojo G. Čekanavičius. – Kaip matote, būna, kad rizikuodami ir įkliūva“.
Šie sulaikytieji – tai vadinamosios „kojos“. Vaikinai tik ėjo pas apgautus žmones paimti pinigų, dėl kurių buvo sutarta jau ne jų, o kitų – nusikaltimo organizatorių, paprastai vadinamų „smegenimis“.
Beveik neabejojama, kad „smegenys“ – tai šiuo metu kalinio duoną „zonoje“ kremtantys nuteistieji, nuolat skambinėjantys žmonėms pagal telefonų abonentų knygas, šiurpiu melu gąsdinantys juos, aptariantys visas detales ir siunčiantys savo pasiuntinėlius, esančius laisvėje – „kojas“.
Kalvarijos atveju „smegenų“ dar nepavyko nustatyti, tačiau stengiamasi.
Beje, visi 4 įtariamieji po sulaikymo nebuvo suimti – jiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tad nebūtų keista, jeigu klaidų padarę ir įkliuvę vaikinai vėl tuoj pat imtųsi tokių pačių nusikaltimų, tik jau veiktų gudriau.
Negali suprasti, kaip įtikino
Visoms keturioms Kalvarijos savivaldybėje telefoninių sukčių „pakabintoms“ ir įtikintoms pensininkėms – apie 80 metų. Visos jos, paskambinus apgavikams, prisistačiusiems policijos pareigūnais, namuose buvo vienos, neturėjo su kuo pasitarti. Visoms buvo nurodyta tik nepadėti telefono ragelio, kol neaptartos visos susitikimo detalės.
Vieną iš jų – Aldoną B. – telefoniniai sukčiai atakavo jau antrą kartą. Anksčiau pensininkė buvo sulaukusi ir apgavikės „socialinės darbuotojos“, kuri neva atnešė priedą prie pensijos, bet turėjo tik didelę kupiūrą – reikėjo grąžos.
„Tą apgavikę aš išvijau, nes žinojau apie tokius atvejus. Dėl sūnaus avarijos pirmą kartą irgi atsikračiau melagių, nes jais nepatikėjau. Dar žinau ir apie kitus artimus žmones, kuriuos apgavo sukčiai, – tarsi skaičiavo „nuotykius“ Aldona B. – Bet kaip dabar galėjau įkliūti, niekaip nesuprantu! Taip apkvailino, taip įtikino – lyg į protą tuo metu būtų davęs koks dieglys!” – negalėjo atsitokėti pensininkė.
Aldonai buvo pasakyta, esą jos sūnus padaręs avariją ir sužalojęs žmogų, o šiam esą reikia skubiai atlyginti pinigais – tuomet nebūsią bylos. „Sūnus” kalbėjo švepluodamas, „skundėsi“, esą jam per avariją išmušti visi dantys ir jau susiūta prakirsta lūpa. Moteris ir sutriko – o gal tai tiesa? Gal dėl to ir neatpažįstamas sūnaus balsas?
„Mane kalbino ir visko klausinėjo gal net valandą, – pasakojo Aldona. – Ir kaip namas atrodo, ir iš kokių plytų sumūrytas, ir apie kaimynus, ir apie šeimos narius, ligas. Net užuojautą reiškė dėl bėdų. Dar skundėsi, kad jis, policijos pareigūnas, labai rizikuoja skambindamas man – pats gali darbą prarasti dėl mano sūnaus problemų. Labai įtikinėjo, kad sūnui gresia nuo 10 iki 20 metų kalėjimo. Buvau kvaila – viskuo tikėjau, labai bijojau”.
Kunigams – „namų darbas“
Iš visų pensininkių, kurios užkibo ant sukčių kabliuko, apgavikai prašė po 5000–6000 litų. Esą tokia pinigų suma patenkintų sužalotus žmones, ir jie atsiimtų pareiškimus iš policijos.
„Moterys buvo taip įtikintos, kad visos jau laukė ateinančiųjų paimti pinigus, o viena garbaus amžiaus močiutė net mums grūdo tuos sutartus pinigus, nors tikinome ją, jog esame tikri policijos pareigūnai, spėję ją apsaugoti nuo apgavikų vagystės, – pasakojo kriminalistai, įtariamuosius sulaikę dar prieš patį nusikaltimą. – Mes jai ramiai aiškinome, kad anūkas gyvas ir sveikas, į jokią avariją nepatekęs, o ji vis tiek vis klausė mūsų, ar jam nereikės ilgai gydytis patirtų sužalojimų...“
Beje, abu įtariami druskininkiečiai prieš sulaikymą blaškėsi po Kalvariją ir ieškojo Alyvų gatvės. Praeiviai jiems aiškino, kad tokio namo numerio, kokio jie ieško, gatvėje nėra. O vaikinai tik niršo ir įtikinėjo kitaip.
Kai policininkai juos sulaikė, paaiškėjo, kad apgavikai Alyvų gatvės turėjo ieškoti ne Kalvarijoje, o už kelių kilometrų nuo jos esančiame Jungėnų kaime. Ten dėl tariamos sūnaus avarijos persigandusi pensininkė laukė paruošusi pinigus.
„Pasakiau jiems, kad gyvenu Kalvarijos apylinkėje“, – prisiminė moteris. O jauniems vaikinams žodis „apylinkė“ nelabai žinomas, tad jie ir atkako į Kalvarijos miestą.
Ši nusikaltėlių klaida davė pakankamai laiko policininkams, kad apgavikai būtų susekti ir sučiupti.
„Dar kartą kreipėmės į socialinius darbuotojus ir kunigus (nes žmonės jais labiausiai pasitiki), kad dažniau primintų žmonėms apie tokius sukčių kerus, – teigė laikinai Kalvarijos policijos viršininko pareigas einantis Dainius Gaižauskas. – Apylinkių inspektoriai taip pat įpareigoti apie tai vis pasakoti savo apylinkėse. Bet patiklių žmonių vis tiek yra, ir gana.“
Irena Zubrickienė
