Priešingai nei kitos ES valstybės, Lietuvos Vyriausybė iki šiol nepradėjo įgyvendinti ekonomikos skatinimo programų, neturi konkrečių rinkos gaivinimo veiksmų plano.
Vyriausybė – tai ne prognozių departamentas. Kaip ir kituose rinkos ekonomikos kraštuose, pirmiausia jai tenka atsakomybė už ekonomikos ir nedarbo lygį, taip pat iždo įplaukas, kurios šiais metais katastrofiškai nusmukdytos.
Nedarbas jau palietė kas šeštą darbingą pilietį ir toliau sparčiai auga, šalies ekonomika smuko penktadaliu, o iždo įplaukos – net trečdaliu. Nebesulaukdama iždo įplaukų Vyriausybė beatodairiškai brangiai skolinasi, vien palūkanoms išleisdama jau beveik šeštadalį viso biudžeto.
Kaip ir kitose mažesnėse Vidurio Europos valstybėse, pasaulinė finansų krizė Lietuvai galėjo „kainuoti“ tik keletą procentų, o ne penktadalį Bendro vidaus produkto.
Pagal neseniai „pagrąžintą“ planą kitais metais Vyriausybė tikisi sulaukti vos 13 mlrd. litų valstybės biudžeto įplaukų (be ES lėšų), o tai yra 7 mlrd. litų mažiau nei faktiškai gauta 2008 metais. Jei toliau bus nesirūpinama rinkos aktyvumu ir biudžeto įplaukomis, 2010 metais centrinės valdžios bendras lėšų trūkumas sieks 10 – 12 mlrd.litų, o tokio deficito nebeįmanoma padengti naujomis iždo paskolomis.
Metas pripažinti – rinkos marinimo, panikos kurstymo ir besaikio mokesčių didinimo politika patyrė akivaizdų fiasko. Valdančiajai koalicijai metas keisti išties nesėkmingą ekonominę politiką.
Teikiame viešam svarstymui ES valstybių pavyzdžiu parengtos antikrizinės programos svarbiausias nuostatas, tikėdamiesi visuomenės pagalba įtikinti Vyriausybę pradėti gaivinti merdinčią ekonomiką.
Siūlomos ekonomikos skatinimo programos valstybės iždui „kainuotų“ apie 2,5 mlrd. litų, tačiau nedelsiant pradėjus įgyvendinti šį planą, nacionalinio biudžeto įplaukos kitais metais padidėtų apie 4 mlrd. litų. Todėl tokios ekonomikos aktyvinimo investicinės priemonės ne tik nepadidintų biudžeto deficito, bet per metus galėtų jį bent 2 milijardais sumažinti.
Su siūloma kreditų garantijų netiesiogine parama bendras finansinis ekonomikos skatinimo plano paketas siektų apie 10 mlrd. litų.
Svarbiausia tai, kad šių rinkos ir verslo gaivinimo programų dėka įmanoma per metus sumažinti nedarbo lygį iki 9–10 procentų, sustabdyti BVP smukimą ir tuo būdu atlyginimų ir kartu užtarnautų pensijų mažinimą.
Sulaukus TVF, ES ir kitų finansinių institucijų reikšmingesnės finansinės paramos ekonomikos skatinimo programų ir laukiamų rezultatų iš tokių pirmaeilių investicijų apimtis padidėtų.
Šalies ekonomikos smukimo priežastys
Pasaulio finansinių sunkumų metu valstybės, kurios nedidino mokesčių, bet skatino ekonomiką ir verslo kreditavimą, išvengė ryškesnio nuosmukio, o dabartinė Lietuvos Vyriausybė nepaisydama ekonominės logikos – mažindama rinkos vartojimą ir beatodairiškai keldama mokesčių naštą – stumia šalį į gilią ekonominę krizę.
Kaitaliodama biudžetą ir keldama mokesčių tarifus Vyriausybė nieko nesutaupė. Vien šiais metais ji praras 5 mlrd. litų nacionalinio biudžeto ir 2 mlrd. nebiudžetinių fondų įplaukų. Vyriausybei šiais metais leista pasiskolinti net 9 mlrd.litų (60 procentų metinio valstybės biudžeto). Tačiau įvertinus laukiamą 3 mlrd. litų „Sodros“ lėšų trūkumą ir biudžeto bei valstybės nebiudžetinių fondų kreditorinius įsiskolinimus, šių metų Centrinės valdžios reali skola gali siekti 11 mlrd. litų. Valstybės iždo įplaukos mąžta taip sparčiai, jog Vyriausybei net ir smarkiai skolinantis lėšų jau trūksta pensijoms ir biudžetininkų algoms mokėti.
Žinoma, sunkmečiu būtina mažinti valdymo išlaidas, atsisakant mažiau reikalingų programų ar valdininkų. Tačiau pristigus administracinių gebėjimų, sugriuvo net biurokratijos apkarpymo planas – valdymo išlaidos šiais metais realiai sumažėjo tik nepilnu procentu.
Pasaulinę finansų krizę ženkliai įtakojo nekilnojamojo turto rinkos problemos, dėl to kitų šalių atsakingesnės vyriausybės ypač stengiasi padėti laikinų kreditinių sunkumų turintiems žmonėms, taip pat išsaugoti darbo vietas statybų versle skatinant naujų būstų įsigijimą. Lietuvos Vyriausybė šioje srityje ne tik nieko nedarė, bet net sustabdė Būsto paramos programą. Per metus ji nepajėgė pradėti ir iš ES lėšų finansuojamos milijardinės būsto renovavimo programos, kurios nevykusios taisyklės garantuoja pinigų nepaėmimą iš bankų.
Esminės įtakos smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo sąlygoms pagerinti nedaro iš ES nepanaudotų struktūrinių fondų lėšų pradėti per bankus skirstyti mikro ir maži kreditai, nes jie pasiekė tik keletą dešimčių įmonių, o palūkanų normos išliko didelės. Be to, Vyriausybei leidus bankams užlaikyti lėšų išskolinimą, didesnė paramos dalis labiau palengvina užsienio motininių bankų, o ne šalies verslo finansines sąlygas.
Investicijų ir verslo garantijų bendrovės (INVEGOS) teikiamos paskolos garantijos iki šiol deja nepaliečia reikšmingesnės verslo dalies. Be to, jomis praktiškai negali pasinaudoti labiausiai paramos reikalingos įmonės, kurios kenčia dėl smarkiai ūkyje išaugusių tarpusavio neatsiskaitymų ir biudžetinių įstaigų skolų. Realiai neveikia eksporto rėmimo programos, kurios pirmiausia galėtų palengvinti lietuviškų prekių ir paslaugų patekimą į ne ES šalis. Be to, kreditų garantijų, draudimo įmokų ir palūkanų nuolaidų skirstymas pavieniams ūkio subjektams neišvengia korupcinių elementų.
Šalies Vyriausybė net nebandė ekonominėmis priemonėmis paveikti užsienio motininius bankus, kurie iš Lietuvos rinkos susigrąžino 5 mlrd. litų kreditinių išteklių. Jei ji finansinėmis paskatomis nestabdys kreditinių išteklių „išvežimą“ į užsienį, per vidaus bankus įliejami ES kreditinių išteklių likučiai toliau ištekės iš šalies kaip per kiaurą rėtį. Be to, šias metais pakėlus pelno mokesčius ir padvigubinus dividendų apmokestinimą, iš Lietuvos stumiamas mokesčius mokantis verslas ir kapitalas, naikinamos darbo vietos.
Politizuotos Energetikos ministerijos proteguojamas elektros energetikos rinkos modelis nepagrįstai didina elektros kainas vartotojams, sudaro protekcionistines prielaidas energijos tiekimo tarpininkams nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita. Nepateisinamai stabdomas praėjusiais metais pagaliau pradėtas ES remiamas Elektros tinklų jungties su Švedija projektas, nors iki Ignalinos AE uždarymo liko vos keli mėnesiai.
Pradėjus smukti ekonomikai, tarptautinės finansinės paramos pasiprašė Vidurio Europos valstybės. Kai mūsų kaimynė Latvija sulaukė pirmojo paramos paketo (12 mlrd. litų), Lietuvos Vyriausybė toliau mieliau skolinasi už milžiniškas palūkanas iš bankų, nei už simbolinius procentus iš tarptautinių donorų. Vyriausybė už beprotiškas palūkanas iš bankų dažnai skolinasi net savo pačios ES struktūrinės paramos laisvus kreditinius išteklius, kurių nesulaukia net užsakymų gamybai turintis verslas.
Vėl pradėjus valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus skirti vadovaujantis partiniais kriterijais ir neefektyviai valdant turimus akcijų paketus bendrovėse, valstybė praras šimtus milijonų litų negauto pelno, o valdiškos bendrovės vėl bus stumiamos į bankrotus.
Užuot teisinėmis priemonėmis stabdžiusi kontroliuojančių įstaigų priekabiavimo galimybes ir naikinusi išpūstus Vyriausybės įstaigų padalinius, „Saulėlydžio“ komisija elgiasi priešingai - likviduoja pagal ES rekomendacijas kovai su biurokratija ir piktnaudžiavimais sukurtas nežinybines ikiteisminio ginčo mokestines ir administracines komisijas, taip pat keičia vyriausybinių įstaigų pavaldumo „iškabas.
Valdantiesiems nederėtų algų ir pensijų mažinimo pateikti kaip vidaus politikos tikslą ar savo nesėkmes įvilkti į tariamo taupymo programas.
Mokesčių sistemos ir finansų stabilizavimo priemonės
Pasisakome už mažesnius, bet visuotinai surenkamus mokesčius. Turime siekti vienodo mokesčių mokėjimo – slopinti šešėlinio verslo galimybes ir kontrabandos srautus, o ne mokesčių tarifų didinimu bausti legalų verslą ir naikinti darbo vietas.
1. Nuo kitų metų siūlome grįžti prie 19 procentų PVM tarifo ir vėliau laipsniškai plečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę toliau jį mažinti iki 16–18 procentų. Šalies ekonomikai ir biudžetui naudingiau būtų neapmokestinti visuomenės remtinas sritis: nepramoginės kultūros, meno, sporto, mokslo, knygų leidybos ir žiniasklaidos produktus, išskyrus komercinės reklamos paslaugas.
2. Siūlome neapmokestinti į (darbo vietų kūrimą ir išlaikymą) investuojamo pelno (vėliau ir viso investuojamo pelno), kurio savininkai dividendais ar kitokiais būdais nepanaudoja asmeninėms reikmėms. Tuo siekiame paskatinti įmonininkus daugiau investuoti į darbo vietas, taip pat pritraukti į Lietuvą potencialius užsienio investuotojus.
3. Derėtų atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo, kuris skatina kapitalo savininkus pelno apmokestinimą perkelti į šiuo atžvilgiu palankesnes šalis ir mažina biudžeto įplaukas.
4. Siūlome sumažinti ekonominės krizės metu nepagrįstai sukeltus mokesčius pagal Verslo liudijimus, nes dėl to dauguma individualiai dirbančių asmenų arba tapo bedarbiais, arba pasitraukė į šešėlį ir atnešė šalies finansams papildomų nuostolių.
5. Būtina atsisakyti nenuolatinių pajamų (nuomos, palūkanų ir pan.) apmokestinimo privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiu.
6. Siūlome nedelsiant pradėti įgyvendinti papildomą savanorišką sveikatos draudimą ir atitinkamų paslaugų teikimą. Be kita ko, tai leistų be papildomų biudžeto išlaidų išspręsti gydytojų atlyginimų problemas, palengvintų sveikatos įstaigų finansinę būklę.
7. Būtina kreiptis į tarptautinius finansinius donorus – TVF, ES ir kitas institucijas, iš kurių turime teisę gauti palankią finansinę paramą. Lėšos būtų panaudotos brangioms iždo paskoloms „perdengti“, šalies finansų rinkai stiprinti ir atsargos fondui sukurti, taip pat laikinam biudžetinių lėšų trūkumui padengti. Tokia finansinė parama galėtų sumažinti biudžeto skolų aptarnavimo išlaidas 500 mln. litų, iš esmės paskatintų verslo kreditavimą.
8. Būtina ekonominėmis priemonėmis skatinti šalyje veikiančius užsienio bankus Lietuvoje nemažinti paskolų portfelių, o tiems, kurie juos nepagrįstai mažina, neskirti ES ir kitų lėšų, kurios per vidaus bankus perskirstomos įvairioms paramos programoms.
9. Kreditinio kapitalo kaupimui Lietuvoje skatinti siūloma įsteigti valstybinį pašto banką, kuris galėtų pradėti veikti po keleto mėnesių.
10. Tikslinga parduoti nereikalingus Valstybės akcijų paketus bendrovėse, nevilkinti likusių privatizuotinų objektų įtraukimą į privatizavimo programas - tai per du metus atneštų valstybės biudžetui papildomai 2 - 3 mlrd. litų įplaukų ir sukurtų dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.
Mažinant mokesčių naštą ir šešėlinės ekonomikos mastą, gaivinant rinką ir verslo kreditavimą, kitąmet įmanoma bent 20 procentų padidinti dėl netinkamos politikos smarkiai smukusį nacionalinio biudžeto įplaukų lygį ir sumažinti biudžeto deficitą iki 5 procentų BVP, o 2011 metais – iki 3 procentų.
Rinkos gaivinimo ir verslo skatinimo planas
Vyriausybės trumpalaikės investicijos į eksporto skatinimą, verslo kreditavimo rėmimą ar laikinų sunkumų patiriančių ūkio sektorių palaikymą paprastai greitai su kaupu atsiperka ir padeda sumažinti biudžeto deficitą.
1. Vyriausybė turi stengtis palaikyti rinkoje aukštesnį vartojimą, nuo kurio priklauso vidaus rinkai dirbančių sektorių likimas ir nedarbo lygis, susilaikyti nuo atlyginimų ir pensijų mažinimo, tai pat panikos rinkoje kurstymo.
2. Siūlome pirmenybę teikti kredito garantijų, draudimo įmokų ar palūkanų nuolaidų finansiniams instrumentams vengiant tiesioginio verslo, o ypač bankų (išskyrus galimo bankroto atvejus) kreditavimo, kuriam reikalingi didžiuliai valstybės piniginiai ištekliai.
3. Tikslinga pagal minėtas ekonomikos skatinimo programas 1 mlrd. litų per metus skirti draudimo įmokų ir palūkanų nuolaidoms apmokėti bei galimoms valstybės garantinių sutarčių vykdymo išlaidoms padengti, taip pat apie 0,5 mlrd. litų būsto paskolų atidėjimo ir naujų paskolų rėmimo išlaidoms atlyginti.
4. Siūlome Vyriausybei nedelsiant pateikti Seimui tvirtinti finansiniu sunkmečiu valstybės remiamų paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms (eksporto, verslo palaikymo ir investicijų reikmėms) garantijų finansinėms institucijoms, taip pat kredito garantijų pagal sutartis su bankais dėl būsto paskolų atidėjimo laikinų mokėjimų sunkumų turinčioms šeimoms ir naujų būstų įsigijimo rėmimo paketų limitą, kuris per metus galėtų siekti 6–9 mlrd. litų ir tiesiogiai nepadidintų biudžeto deficito. Tokios formos kreditinė parama būtų keliasdešimt kartų reikšmingesnė nei dabar bandomos vykdyti pavienės verslo kreditavimo ir eksporto skatinimo priemonės.
5. Iš tarptautinių donorų gaunamus kreditinius išteklius derėtų perskirstyti tik per INVEGA ir tuos vietos bankus, kurie įsipareigoja bent 1.5 karto daugiau nei gaunama kreditinė parama padidinti bendrą paskolų portfelį.
6 Siūlome iš esmės peržiūrėti verslo kreditavimo, paskolų garantijų, draudimo įmokų ir palūkanų nuolaidų programų taisykles, kurios garantuotų teisingą paramos prieinamumą visiems ūkio subjektams pagal vienodai taikomus objektyvius kriterijus. Derėtų įsteigti Nežinybinę apeliacinę paramos ginčų nagrinėjimo komisiją.
7. Tikslinga paremti pienininkystės, baldų, būstų statybos ir kai kuriuos kitus jautriausius gamybos sektorius, kurie šiuo sunkmečiu labiausiai patyrė trumpalaikių rinkos smūgių. Tarptautiniams įsipareigojimams neprieštaraujančios finansinės ir techninės paramos šios produkcijos eksportui ir vidaus poreikio skatinimui dydis galėtų siekti apie 1 mlrd. litų per metus.
8. Siūlome iš esmės pakeisti Būsto renovavimo programos taisykles taip, kad tarptautinės paramos kreditinius įsipareigojimus prisiimtų ne namų bendrijos, bet apskritai Būsto rėmimo fondas, kuris lėšas susigrąžintų per vėliau mažėsiančius šildymo (energijos) paslaugų tarifus. Tai garantuotų greitą paramos lėšų panaudojimą ir naujas darbo vietas.
9. Vyriausybė neturėtų vilkinti svarbiausių strateginių infrastruktūros projektų – Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ir Elektros jungties su Švedija, kuriems milijardinę finansinę paramą jau yra numačiusi ES. Šių projektų vykdymas taip pat reikšmingai pagyvintų statybų ir daugelį pramonės sektorių, taip pat paskatintų naujas užsienio investicijas.
10. Siūlome Vyriausybei nedelsiant inicijuoti greitkelio Panevėžys – Šiauliai statybą. Jau penkerius metus Lietuva naudojasi milijardinėmis ES sanglaudos paramos galimybėmis, tačiau paskutinis greitkelio kilometras šalyje nutiestas prieš dešimtmetį...
11. Siūlome Vyriausybei nedelsiant oficialiai kreiptis Į Europos Komisiją dėl Ignalinos AE uždarymo atidėjimo (ES sutarties pagrindu) bent iki to laiko, kol Lietuva išbris iš neplanuotos ekonominės duobės.
12. Būtina priimti teisines normas, panaikinančias energijos tiekimo tarpininkų spekuliacijas kainomis vidaus rinkose vartotojų sąskaita; Vyriausybė neturėtų leisti privatiems asmenims perimti energijos transportavimo sistemų pralaidumų kontrolę ir trukdyti pigesnės energijos pristatymui į Lietuvos rinkas.
13. Siūlome gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui organizuoti jūrų transportu pristatomų degiųjų dujų priėmimo terminalo įrengimą, jį sujungiant su Lietuvos (ir kaimyninių ES šalių) dujotiekio sistema
Pastabas ir pasiūlymus prašome siūsti el. paštu: [email protected] , taip pat adresu: Gediminui Vagnoriui, Odminių g. 5, LT-01122 Vilnius arba Laimontui Diniui, LR Seimas
