Krikščionių partijos frakcija nesulaukė konkrečių atsakymų į Lietuvos bankui pateiktus esminius klausimus dėl Snoro banko mokumo, veiklos sustabdymo, atsakomybės už galimus nuostolius ir kitus pateiktus klausimus.
LB vadovas Vitas Vasiliauskas nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl skiriasi Snoro turto trūkumo vertinimai. LB vadovas nurodo 3400 milijonu litų o LB valdybos narys A. Misevicius lapkričio 25 d. „Akiračių" radijo laidoje akcentuotai nurodė tik 800 mln. litų trūkumą. Jei, trūkumas siekia tik 800 mln. litų, kaip skelbė A. Misevicius, Snoras galėjo būti sanuojamas (perimant iš akcininkų valstybės naudai jų akcijas). Tai būtų valstybei kainavę 10 kartų pigiau, nei likvidavimas, nebūtų reikėję atimti indėlių iš didesnių indėlininkų.
Kaip žinoma, neįmanoma atstatyti jokio sustabdyto banko, nes tokių veiksmų išgąsdinti indėlininkai iš karto pareikalautų atsiimti visus indėlius. LB taip pat neatsakė, kodėl negrįžtamai stabdant veikiantį Snorą, iš anksto (dar lapkričio 16 d.) nuspręsta jį likviduoti, nelaukiant išvadų apie jo mokumo būklę. Savo atskayme LB vadovas šaiposi iš indėlininkų teigdamas, kad laikinai sustabdžius Snorą, jau kitą dieną, esą „likvidumo situacija banke buvo suvaldyta ir būtiniausių operacijų vykdymas esą atstatytas jau kitq dienq", kai tikrovėje buvo atidarytas ne bankas, o kai kurios jo kasos pinigų po 500 litų išmokėjimui.
Neaišku liko ir tai, kodėl ankščiau nebuvo pastebėti galimai didžiuliai turto trūkumai, kas dėl to konkrečiai atsakingas, kam prireikė laukti laikinojo administratoriaus, kodėl ankščiau nesikreipta į teisėtvarkos institucijas, siekiant ištirti galimus trūkumus, kodėl nebuvo ankščiau apribotos su banko akcininkais susiijusios abejotinos operacijos. LB neatsakingai teigia, esą tik laikinasis administratorius galėjo prieiti (įvertinti realią padėtį) prie konfidencialos bankinės informacijos, tarsi tokia informacija mažiau prieinama šalies tarnyboms, kurios reliai turi nepalyginamai daugiau galymybių ir teisių, nei privatus laikinasis administratorius.
LB neatsakė, kodėl buvo pritaikytas necivilizuotas banko Nacionalizavimo būdas, kuris išgąsdins daugelį investuotojų ir atneš valstybei milijardinius nuostolius, kai perimti banko valdymą, akcijas ar prireikus jį likviduoti galima buvo pagal galiojančius civilizuotus bankų priežiūros įstatymus, taip kaip elgiamas vakarų valstybėse
Skirdami laikinąjį administratorių, Lietuvos banko ir Vyriausybės atstovai nurodė, jog bankui vykdant veiklą būtų galėjęs sutrikti kai kurių banko įsipareigojimų vykdymas. Tačiau lieka neatsakyta, ar po banko sustabdymo nutraukus visų banko įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala. Bandoma spekuliuoti trafaretine indėlininkų interesų apsaugos nuostata, tačiau tikrovėje, primytyviai likvidavus Snorą, gyventojai ir įmonės praktiškai praras visą indėlį, kuris viršija draudžiamą sumą, visi patirs daug didesnę žalą, nes išparduodant per bankrotą pusvelčiui (kaip įprasta) banko turtą, bankas atgaus daug mažesnę pajamų dalį, nei yra reali turo vertė. Krikšionių frakcija tai pat pasigenda atsakymo, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su p. Simon Freakley, kada su juo buvo sutarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų, kodėl be konkurso buvo pasirnktas SEB, perduodant jam iš Snoro milijardinius fizinių asmenų indėlius.
