• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vy­ro ir mo­ters san­ty­kiai, be abe­jo, nė­ra pa­pras­ti: į juos įsi­ter­pia smur­tas, prie­var­ta, skriau­da, įvai­rūs pa­vo­jai, to­dėl juos rei­kia nuo­lat to­bu­lin­ti. Vyks­tant kul­tū­ri­niams po­ky­čiams, kin­ta ir gy­ve­ni­mo for­mos, to­dėl mo­te­rys tu­ri tei­sę ir prie­vo­lę rū­pin­tis kuo pa­lan­kes­niais sau spren­di­mais, siek­ti sa­vo oru­mo ir tin­ka­mo vaid­mens įvai­rio­se gy­ve­ni­mo bei veik­los sri­ty­se – šei­mo­je, vi­suo­me­nė­je, po­li­ti­ko­je, re­li­gi­jo­je – pri­pa­ži­ni­mo. De­ja, šiuo me­tu vy­rau­jan­tis triukš­min­gas ra­di­ka­lu­sis fe­mi­niz­mas nei­gia žmo­gaus pri­gim­tį ir kar­tu at­me­ta tik­rą­ją mo­ters ta­pa­ty­bę bei ver­tę, es­mi­nį jos pa­šau­ki­mą šei­mo­je ir vi­suo­me­nė­je. Šio fe­mi­niz­mo pa­grin­dą su­da­ro klai­din­ga ide­o­lo­gi­ja, to­dėl jis vi­sų pir­ma ke­lia pa­vo­jų šei­mos gy­ve­ni­mui, ku­ris yra vie­nin­te­lė ir ne­su­nai­ki­na­ma ap­lin­ka, už­tik­ri­nan­ti tei­sin­gą ir vi­sa­ver­tį žmo­gaus vys­ty­mą­si.

REKLAMA
REKLAMA

Tik­ra­sis fe­mi­niz­mas pri­va­lo bū­ti grįs­tas vi­sa tie­sa apie vy­rą ir mo­te­rį, tie­sa, ku­rios pa­grin­das – svei­ka fi­lo­so­fi­ja, ku­ria­ma re­mian­tis žmo­gaus pa­tir­ti­mi ir pa­pil­do­ma ant­gam­ti­ne plot­me, tie­sa, ku­rią at­sklei­džia pats Die­vas. To­kį žmo­gaus as­mens tik­ro­vę ati­tin­kan­tį fe­mi­niz­mą re­mia Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia ir va­di­na jį nau­juo­ju, ar­ba krikš­čio­niš­kuo­ju, fe­mi­niz­mu.

REKLAMA

Bū­da­ma jaut­ri šiuo­lai­ki­nėms žmo­gaus pro­ble­moms, Baž­ny­čia kė­lė ir te­be­ke­lia mo­ters klau­si­mą, nes lai­ko jį itin svar­biu. Di­de­lį dė­me­sį šiai te­mai sky­rė be­veik vi­si XX a. po­pie­žiai, pa­brė­žę ly­čių ly­gy­bę ir mo­ters tei­ses. Pi­jus XI en­cik­li­ko­je Cas­ti con­nu­bii (1930) rei­ka­la­vo, kad vals­ty­bės tei­sy­ne ci­vi­li­nės mo­ters-žmo­nos tei­sės, at­si­žvel­giant į šei­mos tei­ses, bū­tų pri­tai­ky­tos prie nū­die­nos rei­ka­la­vi­mų ir po­rei­kių. Jo­nas XXIII en­cik­li­ko­je Pa­cem in ter­ris ska­ti­no rem­ti mo­te­ris, va­din­da­mas tai „lai­ko žen­klu“. Va­ti­ka­no II Su­si­rin­ki­mas Pa­sto­ra­ci­nė­je kon­sti­tu­ci­jo­je apie Baž­ny­čią šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je rei­ka­la­vo su­stab­dy­ti ly­čių dis­kri­mi­na­ci­ją (žr. § 9, § 29, § 52), o Dek­re­te dėl pa­sau­lie­čių apaš­ta­la­vi­mo pa­si­sa­kė už ak­ty­ves­nį mo­te­rų da­ly­va­vi­mą įvai­rio­se Baž­ny­čios apaš­ta­la­vi­mo sri­ty­se (žr. § 9). 1973 m. Pau­lius VI su­da­rė spe­cia­lią ko­mi­si­ją, skir­tą mo­ters pa­dė­čiai vi­suo­me­nė­je ir Baž­ny­čio­je nag­ri­nė­ti. Ta­čiau iš­sa­miau­siai „mo­ters klau­si­mą“ ap­ta­rė ir svar­biau­sią mo­ters pa­šau­ki­mą bei ne­pa­kei­čia­mą jos vaid­me­nį vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me ir kul­tū­ro­je at­sklei­dė bei iš­plė­to­jo Jo­nas Pau­lius II. Jis yra pa­grin­di­nis Pau­liaus VI ini­ci­juo­to nau­jo­jo fe­mi­niz­mo pa­lai­ky­to­jas ir sklei­dė­jas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo­no Pau­liaus II fe­mi­niz­mas

„Mąs­ty­se­no­je ir veik­lo­je, ku­ria kul­tū­ra for­muo­ja­ma taip, kad rem­tų gy­vy­bę, mo­te­rys už­ima uni­ka­lią, o gal ir es­mi­nę vie­tą. Joms skir­ta ska­tin­ti „nau­jo­jo fe­mi­niz­mo“ vys­ty­mą­si, ku­ris, at­si­spir­da­mas pa­gun­dai sek­ti „vy­rų do­mi­na­vi­mo“ mo­de­liais, pri­pa­žįs­ta ir pa­tvir­ti­na tik­rą mo­ters ge­ni­jų vi­suo­se vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sri­ty­se, nu­ga­li bet ko­kią dis­kri­mi­na­ci­ją, smur­tą ir iš­nau­do­ji­mą“ (Jo­no Pau­liaus II en­cik­li­ka Evan­ge­lium vi­tae, § 99). Jo­nas Pau­lius II, su­si­rū­pi­nęs ne­pa­lan­kia mo­te­rų pa­dė­ti­mi, daž­nai pa­ve­da jas ypa­tin­gai Baž­ny­čios ga­ny­to­jų glo­bai. Jo ma­ny­mu, mo­ters oru­mas ir ta­pa­ty­bė yra nie­ki­na­mi po šiai die­nai, o tai ne­leis­ti­na. Jo­nas Pau­lius II kri­ti­kuo­ja šiuo­lai­ki­nę he­do­nis­ti­nę, ko­mer­ci­nę kul­tū­rą, pa­lan­kią sek­su­a­li­niam pik­tnau­džia­vi­mui. Po­pie­žius ra­gi­na gin­ti žmo­gaus oru­mą ir tei­ses, įveik­ti mir­ties kul­tū­rą, ypač ke­lian­čią grės­mę dar ne­gi­mu­siems kū­di­kiams. Smerk­da­mas iš­nau­do­to­jiš­kas struk­tū­ras ir prieš mo­te­ris nu­kreip­tą smur­tą, Jo­nas Pau­lius II ra­gi­na mo­te­ris iš nau­jo at­ras­ti sa­vo mi­si­ją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vi­si fi­lo­so­fi­niai ir te­olo­gi­niai po­piežiaus sam­pro­ta­vi­mai skir­ti pa­gi­lin­ti krikš­čio­niš­ką­ją žmo­giš­ko­jo as­mens vi­zi­ją ir ky­la iš įsi­ti­ki­ni­mo, kad tik vi­sa tie­sa apie žmo­gų su­da­ro prie­lai­das tei­sin­giems žmo­nių san­ty­kiams šei­mo­je, vi­suo­me­nė­je, po­li­ti­ko­je ir re­li­gi­jo­je. In­te­lek­ti­nė­mis Šven­to­jo Tė­vo pa­stan­go­mis Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia ir vi­sas krikš­čio­niš­ka­sis pa­sau­lis pra­tur­tė­jo ant­ro­po­lo­gi­ja, ku­rio­je iki šiol ne­re­gė­tu mas­tu at­si­žvelg­ta į bu­vi­mo mo­te­ri­mi ir bu­vi­mo vy­ru fak­tą, jų as­me­ni­nį pa­šau­ki­mą ir pa­šau­ki­mą ben­druo­me­nei. Sa­vo mo­ky­me „mo­ters klau­si­mu“ po­pie­žius pa­brė­žia tris da­ly­kus: bū­ti­ny­bę pri­pa­žin­ti vy­ro ir mo­ters ly­gy­bę, ly­čių skir­tu­mus le­mian­čią žmo­gaus pri­gim­tį, tik­rą­jį mo­ters pa­šau­ki­mą, jos kil­nu­mą (mo­ters ge­ni­jų) ir vaid­me­nį vi­suo­me­nė­je bei kul­tū­ro­je.

REKLAMA

Ly­gūs, bet skir­tin­gi

Nag­ri­nė­jant vy­ro ir mo­ters tar­pu­sa­vio san­ty­kius, vi­sų pir­ma at­min­ti­na, kad jie yra du žmo­giš­kie­ji as­me­nys, dvi sa­vas­tys. Tai du sub­jek­tai, ge­ban­tys są­mo­nin­gai ir lais­vai veik­ti pri­gim­ties nu­brėž­ta kryp­ti­mi. Sa­vo žmo­giš­ku­mu ir žmo­giš­kuo­ju oru­mu šie­du as­me­nys – vy­ras ir mo­te­ris – yra ly­gūs, bet skir­tin­gi pa­gal pri­gim­ti­nę ly­tį. Ta­čiau ly­čių ne­ga­li­ma skirs­ty­ti į aukš­tes­nę ir že­mes­nę, nes jos yra ly­gia­ver­tės. Ne žmo­gaus va­lio­je pa­si­rink­ti ly­tį, to­dėl ji nė­ra kul­tū­ros nu­lem­ta. To­kio bū­ta Die­vo pla­no: „Die­vas su­kū­rė žmo­gų pa­gal sa­vo pa­veiks­lą, pa­gal sa­vo pa­veiks­lą su­kū­rė jį; vy­rą ir mo­te­rį; su­kū­rė juos“ (Pr 1, 27). Ši struk­tū­ri­nė žmo­gaus, kaip sa­vos ly­ties žmo­giš­ko­jo as­mens, sa­vy­bė yra la­bai svar­bi vys­tan­tis as­me­ny­bei. Ji – vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo pa­grin­das.

REKLAMA

Žmo­gus iš pri­gim­ties at­vi­ras ki­tam žmo­gui. Žmo­giš­ku­mo es­mė – ne tik ta­me at­vi­ru­me, bet ir ge­bė­ji­me do­va­no­ti sa­ve kaip as­me­nį, tai yra są­mo­nin­gai ir lais­vai ap­si­spręs­ti my­lint at­si­duo­ti ki­tam. „Žmo­gus [...] ga­li vi­siš­kai at­ras­ti sa­ve tik nuo­šir­džiai at­si­duo­da­mas“ (Pa­sto­ra­ci­nė kon­sti­tu­ci­ja apie Baž­ny­čią šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je Gau­dium et spes, 24). Bū­tent ly­čių skir­tu­mu grįs­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kiai ve­da į vie­ny­bę žmo­giš­ko­je ben­drys­tė­je (plg. Mu­lie­ris dig­ni­ta­tem, § 7). Vy­ras ir mo­te­ris – bū­ti­nos, skir­tin­gos, bet ly­gia­ver­tės to­kios ben­drys­tės da­lys. Psi­cho­lo­gi­nius bei dva­si­nius skir­tu­mus išreiškian­tys bio­lo­gi­niai skir­tu­mai ky­la iš to, kas duo­ta pri­gim­ties, ir skir­tin­go­se kul­tū­ro­se sa­vo for­mo­mis ga­li skir­tis. Ki­taip nei ma­no ra­di­ka­lio­sios fe­mi­nis­tės, šie skir­tu­mai nė­ra vien kul­tū­ros pa­da­ri­nys. Į fe­mi­nis­čių tei­gi­nį „nie­kas ne­gims­ta mo­te­ri­mi“ rei­kia at­sa­ky­ti tik­ro­vę ati­tin­kan­čiu tei­gi­niu: „Kiek­vie­nas gims­ta vy­ru ar­ba mo­te­ri­mi“. Žmo­gus nė­ra vien tik kul­tū­ros nu­lem­ta bū­ty­bė, žmo­nių skirs­ty­mas pa­gal ly­tis ne­pri­klau­so nuo pa­ties as­mens spren­di­mo ar va­lios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad žmo­giš­ku­mo mo­de­lis yra ne vy­ras, ne mo­te­ris, o jų mei­lės ben­drys­tė, ku­riai aug­ti tin­ka­miau­sia ap­lin­ka yra san­tuo­ka ir šei­ma – pa­grin­di­nės ir ne­pa­kei­čia­mos vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo for­mos. Vi­suo­me­nė, vy­riau­sy­bės ir baž­ny­čios pri­va­lo rem­ti šią žmo­nių gy­ve­ni­mo for­mą ofi­cia­liai, ma­te­ria­liai bei kul­tū­riš­kai.

REKLAMA

Mo­ters pa­šau­ki­mo es­mė

Die­vo pla­nuo­se vy­ras ir mo­te­ris sa­vo žmo­giš­ku­mu yra ly­gūs ir lais­vi as­me­nys, Die­vo pa­šauk­ti do­va­no­ti vie­nas ki­tam sa­ve, sa­vo žmo­giš­ku­mą, as­mens pil­nat­vę, teik­ti gy­vy­bę nau­jiems žmo­nėms ir pa­dė­ti jiems vi­so­ke­rio­pai to­bu­lė­ti. Kū­rė­jas mo­te­riai ir vy­rui pa­ti­kė­jo ben­drą už­duo­tį – ap­gy­ven­din­ti že­mę, kur­ti bū­si­ma­jam gy­ve­ni­mui at­vi­rą žmo­ni­jos is­to­ri­ją bei kul­tū­rą. Kiek­vie­no jų sa­vi­tas įna­šas į šei­mos gy­ve­ni­mą ir žmo­ni­jos kul­tū­rą yra bū­ti­nas, to­dėl kraš­tu­ti­nių fe­mi­nis­čių pro­pa­guo­ja­mas pri­gim­ties nei­gi­mas su­kel­tų tik­rą ka­tast­ro­fą.

REKLAMA

Es­mi­nė mo­ters mi­si­ja yra mo­ti­nys­tė – bio­lo­gi­nė, psi­cho­lo­gi­nė, mo­ra­li­nė, dva­si­nė, re­li­gi­nė. Tai ypa­tin­gas da­ly­va­vi­mas už­si­mez­gant nau­jai gy­vy­bei, gims­tant ir au­gant nau­jam žmo­gui. Ši mo­ters mi­si­ja ne­at­sie­ja­ma nuo žmo­gaus pri­gim­ties es­mės: rū­pin­tis ki­tu, jo to­bu­lė­ji­mu, da­ry­ti vis­ką, kad jis bū­tų ge­ras, gra­žus, kū­ry­bin­gas ir šven­tas. Tam rei­kia kul­tū­ri­nės ap­lin­kos, ku­rią jam ga­li lai­duo­ti mo­ti­nos ir tė­vo mei­lė, t. y. sta­bi­li šei­ma. Ku­riant šei­mi­nę vy­ro ir mo­ters są­jun­gą, mo­te­riai ten­ka ypa­tin­gas vaid­muo. Ji sa­vy­je (tie­sio­gi­ne šio žo­džio pras­me) ne­šio­ja nau­ją žmo­gų, yra pir­mo­ji „ap­lin­ka“, ku­rio­je nau­ja gy­vy­bė už­si­mez­ga ir vys­to­si. Tas „ne­šio­ji­mas“, ne­pa­kar­to­ja­mas žmo­gaus ar­tu­mas po gi­mi­mo kei­čia for­mas, bet ne­pa­liau­ja skleis­tis vi­sais žmo­gaus gy­ve­ni­mo eta­pais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mo­ters oru­mas ir gy­vy­bės puo­se­lė­ji­mas yra ne­at­sie­ja­mi. Pri­pa­žin­da­mas mo­ters in­dė­lį įvai­rio­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se, jos oru­mą ir „mo­ters ge­ni­jų“, Jo­nas Pau­lius II vi­sų pir­ma tai sie­ja su ypa­tin­gu ar­tu­mu ir mei­le žmo­gui, su jos dva­si­niu ir kul­tū­ri­niu in­dė­liu, vi­suo­me­ni­niu bei eti­niu lyg­me­niu, ku­ria­me at­si­žvel­gia­ma į tar­pas­me­nį kon­teks­tą ir dva­sią. „Mo­ters ge­ni­jus“ – tai pir­miau­sia mei­lės ge­ni­jus, są­mo­nin­gas ir sa­va­no­riš­kas „bu­vi­mas dėl ki­to žmo­gaus“. „Kas­dien au­ko­da­ma sa­ve ki­tiems, mo­te­ris įgy­ven­di­na gi­liau­sią sa­vo pa­šau­ki­mą. Gal­būt ji la­biau nei vy­ras ver­ti­na as­me­nį, nes žvel­gia į jį šir­di­mi. Mo­te­ris ma­to žmo­gų ne­pri­klau­so­mai nuo ide­o­lo­gi­nių ar po­li­ti­nių sis­te­mų, ma­to jo di­dy­bę bei ri­bo­tu­mą ir sten­gia­si jam pa­dė­ti“ (Laiškas mo­te­rims, 12).

REKLAMA

Mo­ters pa­šau­ki­mą ge­riau­siai at­spin­di Ma­ri­jos gy­ve­ni­mas – jo­je iki ga­lo at­si­sklei­dė „mo­ters ge­ni­jus“. Baž­ny­čia Ma­ri­jo­je ma­to mo­ters ide­a­lą ir jo­je nuo­lat ran­da įkvė­pi­mo bei pa­ska­ti­ni­mo. „At­si­dė­da­ma Die­vo tar­nys­tei, ji drau­ge pa­sky­rė sa­vo jė­gas ir tar­nau­ti ki­tiems – mei­lės tar­nys­tei. Kaip tik ši tar­nys­tė lei­do Ma­ri­jai sa­vo gy­ve­ni­me pa­tir­ti pa­slap­tin­gą, bet tik­rą „vieš­pa­ta­vi­mą“. [...] Štai ku­ri sly­pi mo­ti­niš­ka­sis Ma­ri­jos va­do­va­vi­mas. To­ji, ku­ri vi­sa esy­be bu­vo do­va­na sa­vo Sū­nui, kar­tu ta­po do­va­na vi­sos žmo­ni­jos sū­nums ir duk­te­rims, su­ža­din­da­ma gi­lų pa­si­ti­kė­ji­mą tų, ku­rie pra­šo jos va­do­vau­ti sun­kiuo­se gy­ve­ni­mo vin­giuo­se pa­ke­liui į ga­lu­ti­nį tiks­lą“ (ten pat, 10). Pri­pa­žin­da­ma ir ver­tin­da­ma mo­ti­nys­tę kaip sa­vęs do­va­no­ji­mą ki­tam žmo­gui, Baž­ny­čia ją su­vo­kia pla­čiai – kaip emo­ci­nę, kul­tū­ri­nę ir dva­si­nę mo­ti­nys­tę. Tai­gi aki­vaiz­džiai rū­pi­na­ma­si tik­rai ne tuo, kad mo­te­rys bū­tų už­da­ry­tos na­muo­se, iš­stum­tos iš vi­suo­me­ni­nio ir po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo. Bažnyčia šiuo klausimu kalba labai aiškiai. Su­vok­da­ma mo­ters ge­ni­jaus po­rei­kį vi­sa­me vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me, Baž­ny­čia rei­ka­lau­ja su­stab­dy­ti bet ko­kią pro­fe­si­nę, kul­tū­ri­nę ar po­li­ti­nę mo­ters dis­kri­mi­na­ci­ją ir sie­kia pa­gar­bos mo­te­riš­ku­mui. No­ri­ma, kad mo­te­rys vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis, šei­mos bei vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, kul­tū­rą ir vi­sas jos for­mas pra­tur­tin­tų rū­pes­čiu žmo­gu­mi, jo gy­vy­be, to­bu­lė­ji­mu, mei­le ir jaut­ru­mu ki­tam.

REKLAMA

Mo­te­riš­ku­mo do­va­na – tas ypa­tin­gas ge­bė­ji­mas su­vok­ti žmo­gų šir­di­mi, bū­ti bet ka­da pa­si­ren­gus su­teik­ti jam pa­gal­bą ir gy­ven­ti dėl ki­to žmo­gaus – yra bū­ti­na no­rint hu­ma­ni­zuo­ti kul­tū­rą, ug­dy­ti gy­vy­bę ger­bian­čią ir mei­lę žmo­gui liu­di­jan­čią ci­vi­li­za­ci­ją.

REKLAMA
REKLAMA

„Mo­ters ge­ni­jus“ pa­švęs­ta­ja­me gy­ve­ni­me

Ver­tė­tų at­ski­rai ap­tar­ti, kaip ga­li pa­si­reikšti mo­ters ge­ni­jus pa­švęs­ta­ja­me gy­ve­ni­me, kai at­si­sa­ko­ma bio­lo­gi­nės mo­ti­nys­tės ir gy­ve­ni­mo na­tū­ra­lio­je šei­mo­je. Pa­si­šven­tu­siai mo­te­riai, pa­na­šiai kaip Ma­ri­jai, ku­ri bu­vo pir­ma­sis pa­švęs­ta­sis žmo­gus, ši mo­ti­nys­tė pa­si­reiš­kia dve­jo­pai – kaip mei­lė Die­vui ir mei­lė vi­siems žmo­nėms. Mei­lė Kris­tui pri­va­lo bū­ti ne­su­in­te­re­suo­ta ir vai­sin­ga, ap­gaub­ti ki­tus žmo­nes mei­lės skli­di­nu rū­pes­čiu. Pa­švęs­ta­jai mo­te­riai ga­li­ma tiek emo­ci­nė, tiek kul­tū­ri­nė ir dva­si­nė mo­ti­nys­tė: ji iš­reiš­kia­ma auk­lė­jant jau­ni­mą, slau­gant li­go­nius, dir­bant su vi­suo­me­nės at­stum­tai­siais, mo­ra­liš­kai ar ma­te­ria­liai nu­skriaus­tai­siais.

Gar­sios pa­švęs­to­jo gy­ve­ni­mo mo­te­rys, pa­vyz­džiui, šv. Bri­gi­ta Šve­dė, šv. Kot­ry­na Sie­nie­tė, šv. Te­re­sė Avi­lie­tė, šv. Kū­di­kė­lio Jė­zaus Te­re­sė ir vė­liau gy­ve­nu­sios šv. Faus­ti­na, šv. Ur­šu­lė Le­du­chov­ska ar pal. Mo­ti­na Te­re­sė iš Kal­ku­tos, ne­abe­jo­ti­nai bu­vo pa­sie­ku­sios pil­nat­vę ir at­li­ko svar­bų vaid­me­nį tiek pa­sau­lio, tiek Baž­ny­čios gy­ve­ni­me.

REKLAMA

Baž­ny­čia ti­ki­si mo­te­rų in­dė­lio

XX a. vi­du­ry­je kai ku­rio­se pro­tes­tan­tiško­se kon­fe­si­jo­se pra­dė­jus teik­ti ku­ni­gys­tės šven­ti­mus mo­te­rims, iš­ki­lo ir mo­te­rų ku­ni­gys­tės klau­si­mas. Jį ga­li­ma nag­ri­nė­ti tik pa­si­tel­kus as­mens-vy­ro ir as­mens-mo­ters vi­zi­ją bei nuo jos ne­at­sie­ja­mą vie­nas ki­tą pa­pil­dan­čio iko­niš­ku­mo, ku­ria­me kal­ba­ma apie „Ga­ny­to­jo iko­ną“ ir „Ma­ri­jos iko­ną“, per­spek­ty­vą. „Ga­ny­to­jo iko­na“ ir „Ma­ri­jos iko­na“ iš­reiš­kia dvi ne­at­ski­ria­mas Baž­ny­čios plot­mes – apaš­ta­lo Pet­ro prin­ci­pą ir Ma­ri­jos prin­ci­pą kaip dvie­jų skir­tin­gų tar­nys­čių, ku­riant krikš­čio­niš­ką ben­druo­me­nę ir tar­nau­jant žmo­gui, mo­de­lius. Baž­ny­čios nuo­mo­nė aiš­ki ir vie­na­reikš­mė: ku­ni­gys­tė kaip funk­ci­ja (sak­ra­men­tai, mo­ky­mas, Baž­ny­čios val­dy­mas) Ka­ta­li­kų Baž­ny­čio­je skir­ta vy­rams (plg. Jo­no Pau­liaus II 1994 m. ge­gu­žės 22 d. apaš­ta­liš­kas laiš­kas Or­di­na­tio sa­cer­do­ta­lis).

REKLAMA

Kai ku­rių triukš­min­gų mo­te­rų pa­si­prie­ši­ni­mas to­kiai Baž­ny­čios po­zi­ci­jai ky­la dėl to, kad jos ne­su­vo­kia sa­vo mi­si­jos, mo­ters ypa­tin­gu­mo ir pa­šau­ki­mo mo­ti­nys­tei. Pa­brėž­ti­na, jog šiuo­lai­ki­nė­je kul­tū­ro­je nuo mo­ti­nys­tės ne­re­tai nu­si­su­ka­ma, ir tai liu­di­ja, kad at­me­ta­ma ir ne­pri­pa­žįs­ta­ma svar­biau­sia gy­ve­ni­mo ver­ty­bė – mei­lė; ne­su­pran­ta­mas krikš­čio­nio pa­šau­ki­mas, ku­ris yra pa­šau­ki­mas šven­tu­mui, pa­si­reiš­kian­tis mei­le Die­vui bei žmo­gui ir ne­pri­klau­san­tis nuo už­ima­mų pa­rei­gų; jei žmo­gus su­vo­kia­mas funk­ciškai, in­stru­men­tiš­kai, as­mens di­dy­bė sie­ja­ma su jo pa­rei­go­mis.

Ge­riau­sias mo­ters oru­mo ir vaid­mens pa­vyz­dys – Ma­ri­ja ir jos vaid­muo Iš­ga­ny­mo is­to­ri­jo­je. Die­vas at­ei­na į šį pa­sau­lį ir tam­pa žmo­gu­mi per mo­te­rį, ku­ri po to da­ly­va­vo Jo gy­ve­ni­me, Baž­ny­čios kū­ri­me ir mo­ti­niš­kai rū­pi­no­si jau­na Baž­ny­čia. Jos mo­ti­nys­tė ap­ima vi­sus, ku­rie ti­ki Kris­tų. Mo­te­rys gim­do vai­kus ir nuo pir­mų jų gy­ve­ni­mo aki­mir­kų ma­žy­lius auk­lė­ja, rū­pi­na­si ir re­li­gi­niu jų ug­dy­mu. Šv. Ur­šu­lė Le­du­chov­ska sa­ky­da­vo, kad „šven­tie­ji au­ga ant šven­tų mo­ti­nų ke­lių“.

REKLAMA

Tad as­muo-vy­ras ir as­muo-mo­te­ris ly­gūs ne tik kaip žmo­giš­kie­ji as­me­nys. Jie ly­gūs tuo, kad sie­kia ben­dro ga­lu­ti­nio gy­ve­ni­mo tiks­lo – šven­tu­mo, ku­rio es­mė yra Die­vo ir žmo­gaus mei­lė. Die­vo ir žmo­gaus mei­lė pri­ei­na­ma ir pa­sie­kia­ma tiek vy­rams, tiek mo­te­rims. To­dėl „vie­nin­te­lė ir di­džiau­sia cha­riz­ma, ku­rios ga­li­ma ir rei­kia trokš­ti, yra mei­lė. Di­džiau­si Dan­gaus ka­ra­lys­tė­je yra ne val­dy­to­jai, bet šven­tie­ji“ (ten pat, 3).

Pas­ta­ruo­ju me­tu Baž­ny­čia dar kar­tą pra­bi­lo mo­te­rų klau­si­mu, smerk­da­ma „mo­te­rims da­ro­mas skriau­das bei prieš jas nu­kreip­tą smur­tą, kad ir kur, kad ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ji vyk­tų. Baž­ny­čia rei­ka­lau­ja iš tik­rų­jų tai­ky­ti mo­te­ris gi­nan­čius įsta­ty­mus ir im­tis veiks­min­gų prie­mo­nių prieš že­mi­nan­tį mo­te­rų vaiz­da­vi­mą ko­mer­ci­nė­je re­kla­mo­je, taip pat pros­ti­tucijos rykš­tę. Baž­ny­čia trokš­ta, kad mo­ti­nų tar­nys­tė šei­mos gy­ve­ni­mui, kaip ir tė­vų tar­nys­tė, bū­tų ir fi­nan­si­nio pri­pa­ži­ni­mo pa­vi­da­lu lai­ko­ma in­dė­liu į ben­drą­jį gė­rį“ (Jo­no Pau­liaus II po­si­no­di­nis apašta­liška­sis pa­ra­gi­ni­mas Ec­cle­sia in Eu­ro­pa, 43).

REKLAMA

Pa­brėž­da­ma di­džiu­lį mo­te­rų in­dė­lį į tar­nys­tę vil­ties Evan­ge­li­jai bei spren­džiant vi­suo­me­nei svar­bius klau­si­mus, „Baž­ny­čia ti­ki, kad šian­dien mo­te­rys ga­li pri­si­dė­ti au­gi­nant vil­tį vi­sais lyg­me­ni­mis. Kai ku­rie da­bar­ti­nės Eu­ro­pos vi­suo­me­nės as­pek­tai ke­lia iš­šū­kių mo­ters ge­bė­ji­mui my­lint iš­tver­min­gai ir dos­niai pri­im­ti, da­ly­tis bei do­va­no­ti. Už­ten­ka pa­mi­nė­ti, pa­vyz­džiui, vy­rau­jan­tį moks­li­nį bei tech­ni­nį mąs­ty­mą, į še­šė­lį nu­stu­mian­tį emo­ci­nį mat­me­nį ir jaus­mų vaid­me­nį, di­džia­dvasiškumo sty­gių, įsi­ga­lė­ju­sią bai­mę do­va­no­ti gy­vy­bę nau­joms bū­ty­bėms, sun­ku­mą ben­drau­ti su ki­tu ir pri­im­ti ki­to­kius žmo­nes. Bū­tent to­kio­je ap­lin­ko­je Baž­ny­čia ti­ki­si iš mo­te­rų gai­vaus in­dė­lio, ku­ris su­kel­tų nau­ją vil­ties ban­gą“ (ten pat, 42).

Jo­nas Pau­lius II lin­ki: „Trokš­tant ska­tin­ti mo­te­rį vi­sa­ver­čiai da­ly­vau­ti Baž­ny­čios gy­ve­ni­me ir mi­si­jo­je, pa­gei­dau­ti­na teik­ti dau­giau reikš­mės jos ge­bė­ji­mams, įskai­tant baž­ny­ti­nių funk­ci­jų, tei­sė­tai ten­kan­čių pa­sau­lie­čiams, pa­ti­kė­ji­mą. Taip pat de­rė­tų tin­ka­mai iš­ryš­kin­ti mo­ters kaip žmo­nos ir mo­ti­nos mi­si­ją ir jos at­si­da­vi­mą šei­mos gy­ve­ni­mui“ (ten pat, 43).

Pa­reng­ta pa­gal Zo­fi­jos J. Zdy­bic­kos pra­ne­ši­mą fe­mi­niz­mo te­ma,

skai­ty­tą V Gniez­no kon­gre­se (2004 m.).

Iš len­kų kal­bos ver­tė Voi­ce­chas SAVICKIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų