Ją pažinti pritrūktų gyvenimo, o pamiršti – dar ilgiau. Taip apie savo gimtąją Kretos salą atsiliepia vietiniai gyventojai. Jau pirmą kelionės dieną supranti, kad negali likti abejingas nei Herakliono poemose aprašytam salos grožiui, nei žmonėms.
Ant mopedo – visa šeima
Daugelis kelių vingiuoja serpantinais, o sutiktos avių ar ožkų bandos niekur neskuba. Žmonės taip pat. Kaip ir daugelyje Viduržemio jūros šalių, čia gyvenama siesta. Tik prieš turistų sezoną ji menkiau juntama. Apie gegužės vidurį rytinė salos dalis dar apytuštė. O gamta tokiu metu ypač kerinti – visa augalija eina iš proto. Kretoje yra apie 2 tūkst. skirtingų augalų rūšių, iš kurių net keli šimtai auga tik šioje saloje. Čia gausu palmių, kedrų, kaštonų, ąžuolų, ir nesuskaičiuojama daugybė alyvmedžių.
Kalnuose driekiasi Chamoudohori miestelis. Apie 8 val. ryto čia girdėti tik ūbaujančios pelėdos, giedantys gaidžiai ir senų mopedų burzgesys. Čia nieko nebestebina vietiniai gyventojai, jais vežantys savo vaikus į mokyklas ar į darželius. Ant mopedo – mama ir tėtis, tarp jų viduryje įsispraudęs trimetis arba – tėtis su dviem mažamečiais pypliais. Policininkai į tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus numoja ranka – tradiciniai graikų įpročiai bejėgiai prieš įstatymų viršenybę. Bet graikai labiau linkę keiksnoti ne juos, o vietinę valdžią. Sako, jai visai neberūpi eismo saugumas. Kad daugelis net regioninių kelių (ne tik serpantinai) čia dažnai neša mirtį – matyti ir plika akimi. Keliai itin siauri, dviračių takas – daugiausia sprindžio pločio. Šalikelėse sutūpę vietos gyventojai prekiauja savo gaminiais ir prekėmis, tad rizikuojama užkliudyti ir juos. Netikėta kliūtimi vairuotojui gali tapti ir kalnų keliuose sutikti staigūs ir sudėtingi posūkiai, asiliukais jojantys vietiniai gyventojai ar ramiai keliu tipenančios avių bei ožkų bandos. Kadangi ožka ar avis – ne koks laukinis žvėris, apie juos jokių įspėjančių kelio ženklų nesutiksite. Belieka pasikliauti nuovoka.
Saloje stebina alyvmedžių skleidžiamas aromatas. Visa sala jo pritvinkusi it didžiulis alyvmedžių sodas, ypač saulei nusileidus, kai po ilgos dienos galima ramiai išeiti laukan ir giliai giliai įkvėpti.
Tragiškas avarijas liudija ir pakelėse pūpsantys nameliai avarijos aukoms atminti. Taip, kaip pas mus kapinėse tampa įprasta statyti kuo ištaigingesnį paminklą, Kretoje – namuką. Kaip mažytė koplyčia su altoriumi. Graikai pusę metų juose degina žvakes, laiko kiaušinius, padeda šventųjų ir žuvusiojo nuotraukas. Pusmetis praeina, žvakės užgęsta, o nameliai lieka stovėti kaip stovėję. Vietomis šie statiniai dažniau sutinkami nei kelio ženklai.
Milžiniškos baudos
Graikai taksi vairuotojai neslepia, kad dažniausi avarijos kaltininkai – vietiniai gyventojai. Daugelis pakvaišę dėl greičio. Patys graikai šį pomėgį linkę teisinti savo mentalitetu. Nedrausmingieji bandyti tramdyti greitį fiksuojančiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Bet vairuotojai netruko suuosti, kad praktiškai visos jos – muliažai. Kadangi kamerų muliažai baudos kvitų neišrašo, vietiniai gyventojai vėl pasijuto nebaudžiami. Juos retai drausmina ir patys policininkai. Per savaitę viešnagės (visos dienos praleistos kelyje, o ne drybsant ant gulto paplūdimyje) nei gatvėse, nei keliuose neteko sutikti nė vieno patruliuojančio policininko.
Bene vienintelė priemonė, kurios ėmėsi Graikijos vyriausybės vadovai vairuotojams drausminti – baudų didinimas. Vien užmaršumas apie saugos diržą ar motociklininko šalmą vairuotojams gali atsieiti 350 eurų. Be to, ir vairuotojai prie vairo privalo būti blaivūs kaip krištolas – alkoholio matuoklis negali rodyti daugiau nulio promilių. Tai Kretoje tikras išbandymas, nes tavernose rakija (vietinis stiprus gėrimas, panašus į brendį ar degtinę, gaminamas distiliuojant vaisių sultis. Naminės rakijos siekia iki 60 prom. alk. tūrio) dukart ar triskart pigesnė nei arbata. Turistai, o ypač dailios turistės (aptarnaujantis personalas – beveik vien vyrai) kavinėse ar net parduotuvėse neretai ja vaišinami ir už dyką. Čia sunku atsispirti ne tik rakijai ir patiems graikams, bet ir maistui.
Kalnuose neretai vienintele transporto priemone tampa asilai.
Ožkienos valgymo lyderiai
Patys vietiniai gyventojai labiau inkę sočiai valgyti tik vakarais. Į Kretą lėtai skverbiasi greitas maistas. Čia net picas nesveiku maistu sunkiai pavadinsi. Jokių šaldytų produktų. Šviežios ne tik daržovės, bet ir krevetės. Graikų virtuvėje beveik nerasi kiaulienos. Pirmenybė – avienai ir ėrienai. Vietiniai gyventojai laikomi šios mėsos suvartojimo lyderiais visoje Europos Sąjungoje. (Daugiausia avienos ir ožkienos ES suvalgo graikai (13 kg), britai (6,2 kg), ispanai (5,8 kg), airiai (5,5 kg), prancūzai (4,4 kg), Kretos gyventojai dar daugiau – (15,8 kg). Mūsų šalyje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus, nors racionali norma yra 3–8 kg.
Pragyvenimas savaitę Kretoje gali atsieiti brangiau nei lėktuvo bilietai. Taip gali nutikti kasdien pietaujant tavernose. Maistas ne tik pasakiškai gardus, bet ir brangokas. Bet koks gi malonumas taupyti per atostogas?
Graikų virtuvė
Musaka (muosak) – baklažanas, bulvės, mėsos faršas ir bešamelio padažas – 6,50-8 eurai;
stiffado – guliašas su svogūnais – 7-12 eurų;
arni psito – ant grilio kepta aviena – 8-12 eurų;
tadziki – jogurtas, agurkai, česnakas, alyvuogių aliejos – 4 eurai.
Baudos už KET
Kirtus stop liniją ar nepaisius raudonos šviesoforo šviesos – 700 eurų;
Jeigu alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,1 prom., skiriama 1 200 eurų bauda, vairuotojo pažymėjimas atimamas iki 6 mėnesių bei gresia laisvės atėmimas iki 2 mėn. Pakartotinis toks nusižengimas baudą padidina iki 2 tūkst. eurų, vairuotojo pažymėjimas atimamas iki 5 metų ir gresia laisvės atėmimas iki 6 mėn.
