.jpg)
Kuriate „Krepšinio namus“ Lietuvoje. Kodėl čia ir kodėl būtent dabar? Kaip manote, kodėl Kaunui reikia šio muziejaus?
Šis projektas privalo gyvuoti Lietuvoje. Jei jis nebūtų pastatytas dabar, jis būtų pastatytas kada nors ateityje. Lietuvos krepšinio istorija yra tokia, kokios kitos sporto šakos tiesiog neturi. Jūs turite nuostabią sporto istoriją, kuri trunka jau šimtą metų. Lietuviai apie krepšinį žino viską.
Šis žaidimas atkeliavo iš JAV ir tapo Lietuvos identiteto dalimi, nacionaliniu sportu. Kitos tokios istorijos nėra ir aistra su kuria lietuviai kalba apie šį sportą yra su niekuo nepalyginama. Lietuviai jau šimtą metų yra didžiausi ir geriausi krepšinio aistruoliai pasaulyje.
Tai ne tik sporto istorija, tai ir tautos, tautinio tapatumo vystymosi istorija. Tai tobula sporto, kaip sporto, ir sporto, kaip tautos simbolio, darna. Tai labai prikaustanti istorija.
Kokie bus „Krepšinio namai“? Ką ten bus galima rasti?
„Krepšinio namai“ bus vieta, kur kiekvienas krepšinio aistruolis tiesiog privalės nueiti. Krepšinis šiuose namuose bus, kaip dalykas, kurį jūs mokotės mokykloje.
Apie jį bus galima sužinoti viską. Šiame muziejuje mes įamžinsime šimto metų istoriją, perduosime ją ateities kartoms. Jei mums pasiseks, Kaune sukursime didžiulį turistinį jauką. Tai bus miesto simbolis, kurio šis miestas dabar neturi. Kaunas yra pirmasis krepšinio miestas pasaulyje, deja tai nėra tai, kuo Kaunas šiuo metu giriasi, nors tai – tiesa.
Nė vienas miestas pasaulyje neturėjo tokios aistros krepšiniui, kaip Kaunas ir tai tęsiasi jau gerą šimtmetį. Jei 1920 metais jūs būtumėte atsidūrę Bostone ar Niujorke, nebūtumėte radę tokios aistros krepšiniui, kaip ją rado tuomečiai lietuviai Kaune.
Taigi, mes siekiame sukurti naują turistų traukos centrą, norime sukurti projektą, kuris surenka visą krepšinio istoriją vienoje vietoje: marškinėlius, kamuolius, plakatus. Visa tai egzistuoja, bet tai nebuvo saugoma, rinkta ir katalogizuota. Taigi, kai pasakiau, kad viską vertinsime, kaip beveik akademinį projektą, taip ir bus. Reikės apsaugoti šią gyvąją krepšinio istoriją ir ją parodyti „Krepšinio namų“ lankytojams.
Ką lankytojai ras šiame moderniame muziejuje?
Šiuose namuose visko bus po truputį, čia bus archyvas, muziejus ir taip pat interaktyvi erdvė jauniems žmonėms. Čia jie galės išmėginti savo talentus krepšinio aikštelėje.
Muziejuje bus galima ne tik pamatyti, bet ir patirti tam tikrus dalykus. Aš noriu, kad žmonės galėtų pajusti, ką reiškia žaisti, vadovauti žaidimui arba valyti arenos grindis. Norime, kad žmonės galėtų įsijausti į krepšinio pasaulį ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai.
Muziejuje taip pat bus galima virtualiai susitikti su krepšinio žvaigždėmis. Technologijos leis muziejaus lankytojams paklausti jų mėgiamų žaidėjų ar trenerių klausimų į kuriuos tikrai bus atsakyta.
Muziejaus atidarymas planuojamas 2020 metais ir mes dar turime šiek tiek laiko, manau jo užteks. Ir turint dabartinį grafiką viską baigti iki atidarymo tikrai įmanoma.
Aš galiu drąsiai pasakyti, kad „Krepšinio namai“ yra tik didesnio projekto dalis, Lietuvos krepšinio federacija dabar investuos tam tikra dalį pinigų, bet gaus gyvą instituciją, kuri kolekcionuoja daiktus ir patyrimus.
Tai bus gyvas muziejus, kuris ne tik neš pelną, bet ir bus nuolatos atnaujinamas bei aktualus. Tai negali būti statiškas muziejus, jis turi gyventi kartu su Kaunu, krepšinio aistruoliais ir tais įvykiais, kurie kasdien nutinka.
Kuriate neįprastus projektus, kodėl? Į ką kreipiate dėmesį prieš pradedami projektą?
Mes siekiame dirbti ties tais projektais, kurie pasakoja žmogiškąsias istorijas, turi didelį emocinį bagažą ir ryšį su universaliomis vertybėmis.
Tarkime, ne visi, kurie aplankys „Krepšinio namus“ bus krepšinio aistruoliai ir tikrai ne visi – lietuviai. Visgi visi, kurie aplankys šią vietą, supras ką reiškia aistringai mylėti tam tikrą sportą, siekti tikslo, būti komandos dalimi. Taip pat tai yra istorijos ir tautinės tapatybės dalis.
Mes manome, kad labai svarbu pasiekti žmones su tam tikromis universaliomis žinutėmis. Ieškome ir dirbame su žmonėms, svarbiais projektais, nes manome, kad jie turės daugiausiai poveikio.
