Beveik nėra vilčių, kad verslininkas Stanislovas Jucius yra gyvas. Jo mįslingą dingimo Kaliningrade istoriją Rusija rengiasi panaudoti prieš Lietuvą, rašo "Kauno diena".
Sąmoningai vilkina bylą
Įtakingiausiu Lietuvos verslininku Kaliningrade laikytas „Rosslitstroj“ vadovas S.Jucius dingo balandį. Rugpjūtį daugiabučio namo laiptinėje užpuolikas subadė kitą bendrovės „Rosslitstroj“ akcininką Aleksandrą Semkiną. Jis mirė nuo daugybės durtinių žaizdų.
Bylą tiriantys Rusijos pareigūnai visais įmanomais būdais siekia, kad byla nepersikeltų į politinį lygmenį, kaip pagrasino Lietuva, jei bus vilkinamas tyrimas ir neužtikrinamas piliečių saugumas.
„Kaliningrado teisėsaugininkai, prokuratūra ir srities Vidaus reikalų ministerijos atstovai nebeturi už ko užsikabinti, tirdami versiją, kad S.Jucius gyvas ir šių galimybių mažėja sulig kiekviena diena“, - teigė „Kauno dienos“ šaltinis.
Sklinda kalbos, kad Kaliningrado pareigūnai sąmoningai vilkina bylos tyrimą ir laukia, kol dingusiojo paieškai sueis senaties terminas.
Abu įvykiai susiję
Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentai akylai stebi, kaip į bylos tyrimo eigą reaguoja Lietuva. „Kauno dienos“ šaltiniai patvirtino anksčiau kilusius įtarimus, esą bendrovės „Rosslitstroj“ įvykiuose dalyvavo aukštas pareigas užimantys Kaliningrado srities pareigūnai, tarp jų - gubernatorius Georgijus Bosas, miesto administracija, srities vyriausybės nariai ir saugumiečiai.
Nors oficialiai A.Semkino nužudymo ir S.Juciaus dingimo istorijos nesiejamos, vis dėlto teisėsaugininkų kuluaruose neabejojama, kad abu įvykiai susiję.
„Kaliningrado valdžia vengia viešai pripažinti, kad srities mastu egzistuoja komercinio pobūdžio problemos“, - teigė šaltinis.
Tai patvirtina bendrovės „Rosslitstroj“ akcininkų apsisprendimas parduoti įmonę Maskvos verslininkams, nors iš pradžių kalbėta, kad bendrovė tęs veiklą.
Prabilta apie užsakovus
Nors tyrimas gerokai pasistūmėjęs į priekį, apie tai nei G.Bosas, nei Kaliningrado prokuratūros vadovai neužsimena. Pasak šaltinių, jau beveik aiškūs ir S.Juciaus pagrobimo užsakovai. Jį galėjo pagrobti Kaliningrado organizuoto nusikalstamumo grupė, o galimu užsakovu įvardijamas Kaliningrado srities Komunalinio ūkio ir statybų ministras Sergėjus Bučelnikovas.
Prieš G.Bosą paskiriant Kaliningrado srities gubernatoriumi, S.Bučelnikovas daug metų kontroliavo statybų rinką ir esą už gautus valstybinius užsakymus stambiausios statybos bendrovės mokėdavo jam komisinius nuo metinės apyvartos.
Lietuvio pagrobimu galėjo būti suinteresuotas ir kelių statybų bendrovių steigėjas Vitalijus Anučkinas (vėliau tapęs Kaliningrado miesto tarybos deputatu) bei miesto Leningrado rajono administracijos vadovas Vladimiras Lučnikovas. Abu jie esą priskiriami tam pačiam, kaip ir S.Bučelnikovas, interesų klanui.
Atlygio esą galėjo būti pareikalauta ir iš S.Juciaus, planavusio verslą plėsti iš Kaliningrado miesto į srities lygmenį. Tyrėjai linkę manyti, kad S.Jucius atsisakė mokėti duoklę. Gali būti, kad pagrobėjai jį nužudė atsitiktinai, mėginant jam pabėgti iš įkalinimo vietos.
Pasufleravo iš Maskvos
Aktyviai tiriamas ir G.Boso pareiškimas gegužę: S.Juciui niekas negresia, jis gyvas ir sveikas. Kol kas neaišku, kas paskatino G.Bosą tai pasakyti, bet visuomenę jis ramino po pokalbio su Aleksandru Hinšteinu.
Šis „Jedinaja Rosija“ narys siejamas su Maskvos mero Jurijaus Lužkovo ir Rusijos Federacijos prekybos bei pramonės rūmų prezidento Jevgenijaus Primakovo šalininkais. Būtent tą dieną jis atvyko į Kaliningradą ir savo aplinkoje kalbėjo apie tai, ką vėliau žiniasklaidai pasakė G.Bosas.
Kol kas neaišku, kodėl Federalinė saugumo tarnyba pasinaudojo A.Hinšteino korta, nes pats jis tiesiogiai su S.Juciumi nebuvo susijęs.
Taip pat neaišku, ar S.Juciaus pagrobimas susijęs su G.Boso bei Kaliningrado mero Jurijaus Savenko konfliktu. Nuolatinė šių valdininkų priešprieša esą egzistuoja nuo G.Boso paskyrimo dienos gubernatoriumi.
Vienas dviejų liudininkų, kuriuo pasitiki pagrindinis bylos tyrėjas Pavelas Rodomanas, matė, kaip pagrobimo dieną S.Jucius prie „Viktorijos“ prekybos centro sėdo į greičiausiai pažįstamų pagrobėjų automobilį.
Galėjo išduoti partneris
Tyrėjai taip pat nustatė, kad vienas iš dviejų S.Juciaus partnerių turėjo slaptų dalykinių ryšių su pagrobimo užsakovais. Manoma, kad dieną prieš pagrobimą S.Jucius turėjo 100-150 tūkstančių eurų (350-500 tūkstančių litų) grynais, kurie esą buvo išimti iš bendrovės „Rosslitstroj“ kasos. Tačiau bendrovės auditoriai ir buhalteriai teisėsaugininkams tai neigė.
Tyrėjai tikrina ir S.Juciaus ryšius su Kaliningrado meru J.Savenko. Statydamas socialinius būstus už merijos lėšas, S.Jucius esą gaudavo kontraktų ir kitiems darbams bei už tai galėjo mokėti duoklę. Tačiau dar tik mėginama išsiaiškinti, kam konkrečiai buvo mokamas neteisėtas atlygis.
Išsiaiškinta tik tai, kad pagrindiniu S.Juciaus lobistu Kaliningrade buvo miesto Leningrado rajono administracijos vadovas Vladimiras Lučnikovas.
Paaiškėjo neformalūs, greičiausia komerciniai, abiejų asmenų ryšiai. V.Lučnikovas daug metų, dar nuo Sovietų sąjungos laikų, bendradarbiavo su Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities vadovu Vladimiru Sotnikovu, todėl turėjo svarų žodį miesto administracijoje.
Keliavo su gubernatoriumi
Tyrėjams neįprasta pasirodė 2006 m. spalį įvykusi S.Juciaus kelionė į Daniją. Ten susitikti su J.Primakovu skridęs Kaliningrado srities gubernatorius lietuvį pakvietė vykti kartu.
Būtent po šios kelionės S.Jucius su Kaliningrado srities infrastruktūros plėtros ministru Michailu Pliuchinu pradėjo aktyviai aptarinėti bendrovės „Rosslitstroj“ verslo plėtros galimybes srityje.
Lietuvos verslininkų informaciją apie sudėtingą S.Juciaus charakterį iš dalies patvirtino Kaliningrado srities teisėsaugininkai.
Pavyzdžiui, vidaus reikalų valdybos pulkininkas, ne kartą tyręs S.Juciaus skundus, jį laiko intrigantu, o verslininko skundus nepagrįstus. Kalbama, kad pasijutęs nebaudžiamas S.Jucius užgauliojo vietos rusus per pokylius restoranuose.
„Užgauliojimų buvo, bet ne jie nulėmė S.Juciaus likimą“, - įsitikinęs „Kauno dienos“ šaltinis. Paklaustas, ar lietuvis gali būti gyvas, pašnekovas atsakė: „Ne daugiau 20 proc.“
Kaliningrado žiniasklaida nekelia versijų, kodėl dingo S.Jucius ir buvo nužudytas jo verslo partneris, nes ji esą priklausoma nuo vietos valdžios ir verslo struktūrų.
Palaimino šnipinėjimo versiją
Posūkiai „Juciaus byloje“ Rusijos saugumą domina ne tik bylos tyrimo aspektu. Lietuvai gresia kontrataka iš Rusijos saugumo, jei ji nuspręs kelti savo piliečio dingimo klausimus neformaliame Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime.
Rusijos saugumiečiams patiko versija, esą S.Jucius - Kipre, nors tam patvirtinimų nerasta. „Taip, jis galėjo būti Kipre anksčiau, kaip turistas, bet Rusijos federalinio saugumo biuras svarsto šią versiją panaudoti prieš Lietuvą, jei ji mėgins aštrinti ir politizuoti „Juciaus bylą“, - aiškino šaltinis.
Rusijos saugumas neva mėgins apkaltinti S.Jucių dirbusį Lietuvos saugumo struktūroms ir esą po kivirčų su jomis priverstą slapstytis Kipre.
Yra pakankamai rimtų būgštavimų, kad birželio 26 d. įvykusiame susitikime su Kaliningrado srities saugumo darbuotojais „šnipinėjimo versiją“ palaimino ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos vadovas Nikolajus Patruševas.
Įvykių chronologija
Iki 2006 m. Lietuvos ir Rusijos kapitalo bendrovė „Rosslitstroj“ įsitvirtino Kaliningrado miesto statybų rinkoje, o jos vadovas S.Jucius tapo Lietuvos verslininkų klubo pirmininku.
2006 m. pabaigoje „Rosslitstroj“ vadovas ir vienas pagrindinių bendrovės akcininkų S.Jucius raštu informavo Kaliningrado valdžią, kad bendrovei grasinama.
2007 m. balandžio 18 d. S.Jucius dingo mįslingomis aplinkybėmis. Jį matė įsėdant į automobilį prie prekybos centro „Viktorija“. „Rosslitstroj“ akcininkai pradėjo svarstyti, ar tęsti veiklą Kaliningrade. Įmonės vairą perėmė 10 proc. bendrovės akcijų turintis A.Semkinas.
2007 m. gegužę Kaliningrado srities gubernatorius G.Bosas pareiškė, kad S.Jucius yra gyvas.
2007 m. birželio 28 d. Kaliningrade per patį vidurdienį pasikėsinta į statybų bendrovei vadovaujantį Vladimirą Juchnevičių, turintį Lietuvos pilietybę.
2007 m. rugpjūčio 8 d. daugiabučio namo laiptinėje nežinomas užpuolikas nužudė „Rosslitstroj“ direktorių A.Semkiną. Įmonės akcininkai vėl ėmė svarstyti, ar tęsti veiklą Kaliningrade.
2007 m. rugsėjo 2 d. pranešta, kad „Rosslitstroj“ akcininkai apsisprendė nutraukti veiklą Kaliningrade.
Gediminas Stanišauskas