Kalbantis su rusais Maskvos gatvėse jums pasirodys, kad jie nieko nežino apie šalyje siaučiančią finansų krizę.
Šalies TV kanalai užgožia šį reiškinį, o naujienų agentūros gavo nurodymus vengti gąsdinančių posakių. Tačiau už iliuzorinio blizgaus šydo Rusijos akcijų rinkos griūva, kažkurių parduotuvių lentynos ištuštėjo, o vienas laikraštis net patarė skaitytojams atsidėti grynųjų atsargas po čiužiniais, rašo „The Washington Times“.
Kremlius grumiasi su bjauriausia finansine krize per pastarąjį dešimtmetį. Bankams stabdant skolinimą, valstybė ekonomiką gaivina savo ištekliais. Ekonomistai nervinasi dėl nežinios – kokio masto bus šis ūkio lėtėjimas.
Šį mėnesį dešimtyse Maskvos prekybos centrų pirkėjai randa tuščias lentynas. Trūksta net pagrindinių prekių. Viename prekybos tinkle ketvirtadienį nebuvo matyti nei mėsos, nei žuvies, nei vaisių ar daržovių, nei cigarečių. Desertų skyrius buvo tuščias, išskyrus apie 120 litų kainuojantį importinį škotišką pyragą. Tiesa, cukraus ir druskos netrūksta.
Trisdešimtmetis mokslinių tyrimų specialistas Nikita Bondarevas, sutiktas vienoje „Samochval“ prekybos tinklo parduotuvių, sakė ypatingų rūpesčių dėl krizės neturįs. „Aš nelošiu akcijų biržoje, atlyginimą gaunu tvarkingai. Tačiau tuščių lentynų vaizdas kelia nemalonius sovietinių laikų prisiminimus“, - sako Nikita.
Dabartinius laikus sunku palyginti su buvusiais praėjusio šimtmečio pabaigoje, kuomet visas pasaulis transliavo Rusijos vaizdus su eilėmis prie duonos ar kitų maisto produktų. Visgi smulkiajam verslui ar net vidutinio dydžio prekybos tinklams, kaip „Samochval“, tapo nebeįmanoma gauti paskolų, nebent už „žvėriškas“ palūkanas.
60 parduotuvių Maskvos srityje turinčio „Samochval“ prekybos tinklo ir 54 parduotuves bei 4 hiperparduotuves turinčio „Mosmart“ prekybos tinklo atveju – tiekėjai nebetiekia prekių dėl susidariusių įsiskolinimų.
Kol kas sunkumų patiria tik keli prekybos tinklai. Maskvoje tebesitęsia vartojimo bumas, kurį sukėlė per paskutinius aštuonerius metus daugiau nei po 7 procentus kasmet augusi ekonomika bei milžiniški pelnai iš naftos prekybos.
Tačiau daugelio atsiminimuose dar gyvi 1998 metų įspūdžiai. Tuomet santaupos išnyko netikėtai užsidariusiuose bankuose, ištiko pasitikėjimo krizė. Štai tokio scenarijaus pasikartojimo ir norėtų išvengti Kremlius šiandien.
Praeitą savaitę Rusijos biržos RTS akcijų indeksas patyrė rekordinį kritimą – net 19 proc. vertės. Rusijos ekonomikos stuburą sudarančios naftos kaina pasaulinėje rinkoje smuko žemiau 80 JAV dolerių už barelį (prieš 4 mėnesius kainavo 147 dolerius).
Tačiau šios žinios net nepasiekė Rusijos eterio trijuose valstybės kontroliuojamuose TV kanaluose.
Vietoje to, jie transliavo prezidento Dimitrijaus Medvedevo ir vieno turtingiausių šalies milijardierių – Michailo Fridmano susitikimą, kurio metu diskutuota apie dėl pasaulinių ekonominių neramumų susidariusias naujas galimybes investuoti.
Radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktoriaus pavaduotojas Vladimiras Varfolomejevas savo tinklaraštyje rašė, kad Kremlius neseniai visiems transliuotojams išsiuntinėjo įsakymą pašalinti žodžius „žlugimas“ ir „krizė“ bei pakeisti juos žodžiu „lėtėjimas“. Jo blogas greitai buvo uždarytas.
ITAR – TASS naujienų agentūroje buvo platinamas memorandumas, patariantis reporteriams nepublikuoti „provokuojančių reportažų, galinčių sukelti paniką“.
„Mes reikalaujame liautis rengti reportažus apie eiles bankuose ir bankų lėšų trūkumą“ – rašoma memorandume, platinamame per keleto gerbiamų tinklaraštininkų svetaines.
Daugelis liberalesnių laikraščių publikavo reportažus apie indėlininkų perbėgimus iš mažiau saugių privačių bankų į valstybės kontroliuojamus ir apie tai, kad kai kurie smulkesni bankai įšaldė indėlių atsiėmimo anksčiau termino galimybes.
Tačiau Kremliaus pranešimas, atrodo, yra veiksmingas.
Rugsėjo mėnesį „Viešosios nuomonės fondo“ 102-juose Rusijos miestuose atliktoje 1500 žmonių apklausoje ketvirtadalis apklaustųjų sakė, kad nėra nieko girdėję apie pasaulinę finansinę krizę, o 57 proc. sakė esą patenkinti šalies ekonomikos būkle – tai 4 proc. daugiau nei liepą.
Ignoruodami vietinius veiksnius – 5 dienų Rusijos karą su Gruzija ir didėjančią baimę dėl vyriausybės kišimosi į verslą – prezidentas D. Medvedevas ir premjeras V. Putinas keletą kartų pareiškė, kad JAV yra svarbiausias pasaulinės finansų krizės ir Rusijos ekonominių sunkumų kaltininkas.
„Pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis kaip laisvojo pasaulio ir laisvosios ekonomikos lyderiu bei pasitikėjimas Volstrytu – sugriautas, manau, visiems laikams“, - sako Putinas.
Kremlinės pakraipos laikraštis „Izvestija“ visgi pataria skaitytojams pasidėti namuose grynųjų pinigų tiek, kad pakaktų trijų mėnesių gyvenimo išlaidoms. Toks patarimas jau primena senesnius laikus, kuomet pasitikėjimas Rusijos bankų sistema buvo kritęs.
„Goldman Sachs“ investicinio banko padalinio Maskvoje vykdantysis direktorius Rory MacFarquharas sako: „Kol kas nežinome, kiek rimta problema yra Rusijoje. Šiuo metu galima spręsti nebent pagal anekdotus. Bauginantys anekdotai prasidėjo spalio mėnesį kartu su ūmia finansinės krizės stadija. Taigi statistiškai reikėtų palaukti dar visą mėnesį, kol jie taps realybe. Kol kas esame palikti nežinioje.“
Tačiau ženklų esama visur.
Statybų sektorius nukentėjo – daug projektų atšaukta arba sustabdyta. Naujojo prabangaus Maskvos verslo centro statyboje šią savaitę dirba tik keli žmonės.
„Mirax“ nekilnojamojo turto plėtros grupės savininkas Sergejus Polonskis neseniai atviru laišku protino žurnalistus nepūsti vėjo į krizės liepsnas.
„Mes jau ir taip gulime ant menčių, tačiau dar turime jėgos atsikelti. Mes prašome jūsų supratingai rengti reportažus apie šį sektorių“, - rašo milijardierius Polonskis.
Balsas.lt rašė: „Maskvoje statybų era baigėsi“
