Praėjusio mėnesio pabaigoje buvo aktyvuoti Rusijos kazokai, kurie pareiškė savo „nuomonę“ sovietų okupacijos klausimu – jų teigimu, remiantis Ništato taikos sutartimi, dabartinė Latvijos ir Estijos teritorija priklauso dabartinei Rusijai. Tiesa, jie patys pripažino, kad teisiškai tai turėtų būti keblu įrodyti dėl to, kad Rusija vengia SSRS teisių ir atsakomybių perėmimo, jau nekalbant apie ikirevoliucinės Rusijos imperijos teisių perėmimą. Tačiau kazokų įkarščio dėstant savo pasvarstymus tai nenumaldė.
Rusijos žurnalistas Michailas Krištalis rubaltic.ru ėmėsi istorijos interpretacijų iš kitos pusės: jo teigimu, jeigu Lietuva reikalaus iš Rusijos kompensacijos, ji gali netekti Klaipėdos krašto ir Vilniaus.
Pasirodo, mes norime susigrąžinti Karaliaučių
Didelę savo straipsnio dalį jis skyrė įvairių spekuliacijų dėl Kaliningrado srities prijungimo ir pareikalavo griežčiau su tuo kovoti. Nors, labai tikėtina, kad tokias provokacijos rengia ta pati Kremliaus išlaikoma propagandos mašina.
Tuomet autorius pradeda gailėtis, kad „rusai tokie geri, draugiški ir tolerantiški, o juos pastoviai visi tik ir nusiteikę nuskriausti“ – tipinė Kremliaus dainelė, ar būtų kalbama apie JAV, ar NATO ir ES, ar kitas valstybes. Vėliau pateikiamas paaiškinimas, kad „Tuo naudojasi kaimyninės valstybės, kurios atvirai pretenduoja į Kaliningrado sritį. Ir pirmąją vietą šiuo klausimu užima lietuviai. Lietuvoje daug kalbama apie Mažąją Lietuvą, Karaliaučių, apie tai, kad regionas yra Lietuvos nacijos , kultūros, civilizacijos ir panašių kvailysčių lopšys“.
Panaudojamas tipinis „šiaudinės baidyklės“ loginės klaidos ėjimas, kuomet, sukūrus kažkokią faktais nepatvirtintą baidyklę, autorius tuo pačiu ima ją ir kritikuoti. Apie Karaliaučiaus prijungimą prie Lietuvos mūsų šalyje absoliučiai nekalbama, nebent kokioje istorikų sueigoje ar kraštutinių dešiniųjų svajonių feisbuko grupėje. Bet tai netrukdo straipsnio autoriui rusams pateikti šį faktą, kaip viso straipsnio pagrindą ir gąsdinti juos tuo, kad „kraugeriai lietuviai tik ir taikosi, kaip užimti geraširdžių rusų žemes, o dar ir kompensacijos drįsta reikalauti“.
Maža to, autorius dar sugeba paaiškinti, kad „ne visada aišku, kodėl šis klausimas taip aktyviai yra Lietuvoje pučiamas“. Štai Rusijos propagandos socialinių tinklų paskyros dabar turės ir „įrodymą, kad Lietuvoje yra aktyviai diskutuojama apie Karaliaučiaus okupaciją“ – tiesiog pateiks citatą iš rubaltic.ru straipsnio. Eilinis tokia informacija mintantis rusas tikrai nepuls tikrinti, ar M. Krištalis teisus dėl tų lietuvių požiūrio į Kaliningradą, ar ne.
Tradiciškai: „o mes jums autostradas tiesėm“
Rusijos propagandininkas kartoja ir tą pačią pasaką apie Lietuvai „padovanotus“ Vilniaus ir Klaipėdos kraštus. Jo įsitikinimu, Lietuva už tai turi būtų amžinai dėkinga Sovietų Sąjungai ir J. Stalinui.
„Teoriškai Rusija turi teisę susigrąžinti teritorijas, perduotas Lietuvai; grubiai tariant, grįžimas pas Motiną-Tėvynę. Tačiau Rusija tyli, o Lietuvoje dėl to yra išsakomas rimtas susirūpinimas,“ – rašoma rubaltic.ru.
Galų gale M. Krištalis priminė Lietuvai „ne už Lietuvos pinigus pastatytą Ignalinos AE“, „Sovietų Sąjungos pastatytą Klaipėdos uostą“, „autostradas“, „atstatytą po karo Vilnių“ ir kitus tradiciškai išsakomus tokiais atvejais dalykus.
Panaši provokacija buvo panaudota ir 2014-aisiais, kuomet Lietuvos žiniasklaidoje išplito informacija apie tariamai lietuvių rusams skirtą internetinę peticiją, kurioje buvo raginama „prijungti Klaipėdos kraštą prie Rusijos Federacijos“.
