„censor.net.ua“ atrinko pagrindinius šiuo metu žinomus ir sparčiai besivystančios istorijos faktus:
2016-aisiais Argentina, pasikeitus vėjams valdžioje, pradėjo valstybinę kovos su korupcija ir narkotikais programą. Buvo suimti stambūs šešėlinio pasaulio šulai. Sekdami kokaino iš Kolumbijos tiekimo srautus vietos policininkai faktiškai atsimušė į Rusijos diplomatinės atstovybės sieną – būtent ten 2016-ųjų rugpjūtį „pasislėpė“ 12 kokaino lagaminų, kurių bendras svoris buvo 389 kilogramai. Juos gavo rusų diplomatas Ali Abjanovas, kuris juos ir įvežė į Rusijos ambasados teritoriją. Kokainas buvo itin aukštos kokybės, juodojoje rinkoje jo vertė būtų buvusi mažiausiai 50 mln. eurų.
Argentiniečiai ėmėsi sekimo ir pokalbių klausymosi veiksmų. Paaiškėjo, kad tiesioginis kokaino partijos pirkėjas – Rusijos pilietis Andrejus Kovalčukas, tariamai Hamburgo verslininkas, tačiau „censor.net.ua“ duomenimis jis buvo Rusijos spec. tarnybų atstovas, o „Current time“ skelbia, kad jis dirbo Rusijos ambasadoje Vokietijoje. Pastarajam dar padėjo ir Rusijos ambasadoriaus Argentinoje patarėjas saugumo klausimais Olegas Vorobjovas, kuris sprendė visus klausimus dėl kokaino gabenimo naudojantis ambasados tranzitine sistema.
Kokaino saugyklas rusai įrengė privačioje mokykloje, kurios teritorija taip pat turi diplomatinį imunitetą. Andrejus Kovalčukas savo keliones į Argentiną pradėjo 2013 metais. 2014-aisiais ambasados saugumo tarnyba, kuriai vadovavo jau minėtas O. Vorobjovas, įrengė mokykloje sustiprintą režimą, ji buvo nuolat saugoma 4-5 saugumiečių, laisvai patekti į ją negalėjo net vaikų tėvai. Dabar jau aiškėja, kad saugojo ne tiek vaikus, kiek kokainą.
Argentinos policija sulaikė rusų piliečius – Vladimirą Kalmykovą, Ali Abyjamovą, kuris tuo metu jau buvo atleistas, buvusį ambasados mechaniką Aleksandrą Čikalą ir vietos apsaugos vadą Ivaną Blizniuką.
Argentinos saugumo ministrė Patricia Bullrich atvyko pas neseniai paskirtą Victorą Coronelli ir pateikė jam visus turimus įrodymus, bei pareikalavo, kad Rusija bendradarbiautų nustatant krovinio gavėją. Paties V. Coronelli versija kiek skiriasi – jo teigimu, slaptą krovinį vienoje iš mokyklos patalpų aptiko nauja ambasados valdytojas, o tuomet Argentinos ir Rusijos saugumo tarnybos atliko bendrą operaciją perimant šio „krovinio“ savininkus.
Į Maskvą kokainas buvo išskraidintas apkeistas į miltus kokainas, kurį lėktuvu lydėjo trys ginkluoti Rusijos spec. tarnybų pareigūnai.
2017-ųjų gruodį, siekiant numalšinti šį skandalą į Argentiną išskrido etatinis tokių darbų atlikėjas, Rusijos nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas. Argentina pareikalavo išduoti tą asmenį, kuriam kokainas buvo skirtas Maskvoje. Skandalo užgesinti nepavyko. Maskvoje buvo sulaikytas pačių argentiniečių nustatytas įtariamasis Ištimiras Hudžamovas, kurį rusams teko išduoti argentiniečiams.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nuo pirmųjų skandalingos informacijos paviešinimo akimirkų stengėsi suteikti šiai istorijai „neatsakingo techninio darbuotojo“ atspalvį. Visa kaltė buvo suversta A. Abjanovui. „Krovinys, apie kurį yra kalbama, buvo aptiktas parengtas išsiųsti prieš pusantrų metų vienoje iš pagalbinių Rusijos atstovybės Buenos Airėse patalpų – mokyklinėse-gyvenamosiose patalpose. Kaip buvo nustatyta, jis priklausė tuomet baigusiam komandiruotę pagal skubiąją darbo sutartį techninio skyriaus darbuotojui… Šios operacijos sėkmė buvo užtikrinta efektyvaus Rusijos ambasadoriaus ir diplomatinio personalo darbo dėka“, – teigiama oficialiai išplatintame pranešime.
Andrejus Kovalčukas nuo 2013-ųjų į Argentiną skrido 11 kartų, ir kiekvieną sykį išsiveždavo diplomatiniu paštu krovinį. Tai yra, šis būdas išvežti nebuvo vienkartinis, kaip tai bando netiesiogiai įteigti Rusijos pusė. Tačiau A. Kovalčuko Rusija neišduoda, jo buvimo vieta dabar nėra nustatyta. Akivaizdu, kad atiduoti savo pareigūno, nepaisant Argentinos paskelbtos jo tarptautinės paieškos, Rusijos saugumo tarnybos neturi jokio noro.
Argentinos policijos pareigūnas Ivanas Blizniukas, užtikrinęs krovinių saugumą ir „stogą“ vietos policijoje, ne sykį buvo atvykęs į Rusiją ir kartu su A. Čikalu vadovavo visuomeninei organizacijai „Mecenas Ortodoxos Rusos En America Latin“ – „Rusijos pravoslavų mecenatai Lotynų Amerikoje“. Ši organizacija vykdė prorusišką veiklą, ir pasitarnavo kaip priedanga nusikalstamai veiklai.
Supratusi, kad Rusija nesirengia perduoti nusikaltimo organizatorių, Argentina nutekino pokalbių pasiklausymo medžiagą laikraščiams ir televizijai. Pokalbių įrašai demonstruoja, kad kokaino tiekimu užsiėmė ir aukštas pareigas užimantys Rusijos diplomatai, o narkotikų pervežimu taip pat užsiima ir atstovybė Urugvajuje (šioje šalyje jau pradėtas tyrimas) – eksportuojami narkotikai į Rusiją, Vokietiją, Nyderlandus. Šią informaciją paskelbė Argentinos saugumo vadovė Patricia Bullric.
Pirmą sykį istorijoje Europos šalies atstovybė tapo narkotikų platinimo sistemos organizatore. Tokio įvykio pasekmės gali būti juntamos ilgą laiką ir politikoje. Ir taip tarptautinėje politikoje buvusi prastos reputacijos Rusijos politinė sistema dabar dar paskui save vilks ir narkotikus slepiančios mokyklos patalpose partnerės patikimumo šleifą.
