Giedrė POTELIŪNAITĖ
Šiemet 600 metų jubiliejų švenčiančios Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pretenduoja tapti bazilika. Iki šiol Lietuvoje veikia penkios mažosios bazilikos: Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Marijampolės ir Žemaičių Kalvarijos bažnyčios. Bazilika bažnyčia gali vadintis tik gavusi popiežiaus leidimą.
Kaip tik tokio leidimo dabar prašoma ir Krekenavos šventovei. "Per anksti atvykote, - sakė Krekenavos klebonas Petras Budriūnas. - Dokumentai dėl bazilikos vardo suteikimo dar tik rengiami siųsti į Vatikaną, todėl pasakyti ką nors konkretaus labai sunku".
Bazilika - aukščiausia Katalikų bažnyčios kategorija, suteikiama griežtus reikalavimus atitinkantiems maldos namams. Bazilikos, kurių pažodinis vertimas - "karaliaus rūmai", siejamos su senovės Romos laikais. Įsigalėjus krikščionybei, bazilikomis pradėtos vadinti vyskupų gyvenamosios vietos, o galop - ir išskirtinės, ypatingą trauką turinčios bažnyčios.
"Idėja Krekanavos bažnyčią paskelbti bazilika kilo man, - atskleidė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. - Kadangi šiemet Krekenava švenčia 600 metų jubiliejų, pagalvojau, kad tai būtų puiki dovana ne tik visiems miestelėnams, bet ir visiems šalies tikintiesiems. Juo labiau, kad Krekenavos bažnyčia atitinka visus reikalavimus, keliamus bazilikos vardą norinčioms gauti šventovėms".
Vyskupas sakė, jog reikalavimai gana griežti - bažnyčioje turi būti teikiami visi pagrindiniai sakramentai, bažnyčios pastatas turi būti vertingas, turėti bent tris navas, maldos namai turi būti populiarūs bent vyskupijoje, turėti vertingų ar stebuklingomis galiomis garsėjančių relikvijų. "Krekenavos bažnyčia visada buvo gausiai lankoma - ypač per Žolinės atlaidus. Tada čia susirenka tūkstančiai žmonių. Net sovietmečiu, kada buvo draudžiama lankyti bažnyčias, į Krekenavos bažnyčią plūsdavo tikintieji. Be to, bažnyčia garsėja savo stebuklingu Marijos paveikslu, kuris yra labai senas", - pasakojo vyskupas.
Dievo Motinos paveikslas atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas. Kai XVIII amžiaus pirmoje pusėje jį iš degančios bažnyčios stebuklingai išnešė vienas senukas, Dievo Motinos paveikslas apsipynė naujomis legendomis. Nuo to laiko Mariją čia imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina atsakydavo gausiomis malonėmis. Užregistruota nemaža išgijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Votai liudija paveikslo stebulkingas galias, juos pagaminę ir ant paveikslo sukabinę žmonės taip dėkoja Marijai už jos malones ir stebuklus. Vyskupas J. Kauneckas atskleidė, jog ekspertai yra nustatę, kad kai kurie votai, kabantys ant paveikslo, yra išlikę net iš 16 amžiaus. Taip pat buvo nustayta, kad paveiksle pavaizduotos Mergelės Marijos sidabriniai rūbai Vilniaus auksakalių yra išlydyti iš žmonių suneštų votų. Dar 1960 metais nustayta, kad paveikslas priklauso Italijos meistrų mokyklai.
Pirmąją bažnyčią Krekenavoje 1419 metais, po žemaičių krikšto, Betygalos klebono prašymu pastatė Vytautas Didysis. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896-1901 metais iškilo eklektiškos architektūros, neogotikos elementų turinti mūrinė bažnyčia, į kurią iš koplyčios ir buvo perkeltas stebuklingasis paveikslas.
"Be to, Romos Santa Marija Madžorės bazilikos vadovybė pasiūlė, kad Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia taptų jos filija. Bažnyčia, norinti gauti tokį titulą, taip pat turi atitikti nemažai reikalavimų. Mūsų bažnyčia juos atitinka ir tikimės, kad šiais metais per Žolinės iškilmes galėsime švęsti ir šią progą, - sakė vyskupas J. Kauneckas. - Tai, jog pats kardinolas Lo pasiūlė "įsidukrinti" vieną iš Lietuvos bažnyčių, reiškia labai daug".
Vyskupas taip pat atskleidė, jog bazilikos paskelbimo procedūra nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti. Savus vietinių vyskupų sutikimą, į Romą siunčiamas raštas lotynų kalba, kuriame išdėstoma bažnyčios kilmė, pamaldumas, istorija ir dabartinė reikšmė. Taip pat siunčiama daugybė bažnyčios nuotraukų - tie vidaus, tiek išorės. Tada iš Romos laukiama maždaug 20 klausimų anketos, o į ją atsakius, jau popiežius nuspręs, ar suteikti bažnyčiai bazilikos titulą. Bažnyčios aplankyti gali būti atsiųstas Vatikano atstovas - jis, kaip sakė J. Kauneckas, Krekenavos šventovėje jau lankėsi.
Krekenavos bažnyčia vadinsis mažąja bazilika. Didžiosios bazilikos pasaulyje yra devynios: septynios Romoje, po vieną - Asyžiuje ir Agnanyje. "Kad bažnyčia taptų didžiąja bazilika, ji turi turėti pasaulinę reikšmę, o mažajai užtenka būti reikšmingai vyskupijoje. Krekenavos bažnyčia svarbi ir šiaurės, ir pietų Lietuvai", - sakė vyskupas.
Krekenavos bažnyčią paskelbus bazilika, joje bus daugiau atlaidų, bus švenčiama daugiau religinių švenčių, kasmet iškilmingai minima bazilikos paskelbimo vieta. Be to, bet kuris tikintysis, apsilankęs jo bet kada galės gauti visuotinius atlaidus.
Krekenavos miestelio žmonės nekantriai laukia žinių apie bažnyčios likimą. "Girdėjome, kad miestelio bažnyčia taps bazilika, ir labai tuo džiaugiamės - būsime dar įžymesni. Būtinai parašykite, kad Krekenavoje Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Maironis - ne daug kas tą žino. Po bažnyčios paskelbimo bazilika tikrai tapsime ne tik Lietuvos žmonių, bet ir užsieniečių lankoma vieta", - sakė sutiktas krekenaviškis Jonas.
