„Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.
Anksčiau skelbta, kad EK pagalbos derybose su Švedija būtų prašoma, jei šalys dėl pasidalijimo vadinamaisiais „viršpelniais“ nesusitartų iki gruodžio 15 dienos.
D. Kreivio teigimu, Lietuva su Švedija nesutaria, kas yra pagrindinis eksportuotojas – šį sąvoka, pasak ministro, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos (ES) dokumentuose.
„Dalis srauto iš Švedijos ateina ne tik per kabelį, bet ir nemažas srautas eina ratu per Latviją. Tačiau Latvija turi neigiamą balansą – ji negamina elektros tiek, kiek reikia, todėl vienareikšmiškai vienintelė regione šalis, kuri turi gamybos perviršį, yra Švedija“, – sakė energetikos ministras.
Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.
ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Komisijai, turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
