63 kredito unijas buriančios asociacijos vadovas pasakojo, kad nors situacija yra pakankamai stabili – augimas sulėtėjęs, tačiau vis dar nemažas, nerimą kelia Lietuvos banko inicijuojami pokyčiai dėl kredito unijų kapitalo formavimo. „Naujomis taisyklėmis siekiama padidinti kredito unijų kapitalą, tačiau šis ne tik kad nedidėtų, bet ir būtų pakankamai nestabilus“, – pasakojo R. Stonkus.
Korekcijos iškraipo rinką
Balandžio mėnesį įsigalioję nauji kapitalo pakankamumo rodikliai jau spėjo paveikti kredito unijų rodiklius. Lyginant 2012 ir 2013 antrųjų ketvirčių duomenis – kredito unijų augimas sumažėjo perpus – nuo 17 proc. iki 8 procentų.
“Vis dėlto nesame linkę dramatizuoti situacijos – šiemet išduota 6 proc. daugiau paskolų, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tad augimas, nors ir lėtesnis, vis dar fiksuojamas, – sakė LKU vadovas. – Kur kas labiau nerimą kelia Lietuvos banko ir Finansų ministerijos siūlomi kapitalo stiprinimo būdai.“
Siekiant didinti kredito unijų kapitalo kiekį, siūloma patvirtinti nuostatą, kad unijos nario indėlis negali viršyti dešimteriopo pajinio įnašo sumos. Tai reiškia, kad asmuo, norintis pasidėti 10 tūkst. litų indėlį, 10 proc. šio indėlio – 1000 litų – turės skirti kredito unijos pajaus įsigijimui, taip tampant šios dalininku.
„Tokiu būdų susiklosto situacija, kad indėlininkas palūkanų sulaukia tik už 90 proc. įnešamos sumos, o likę 10 proc. net nėra apsaugomi indėlių draudimo fondo pagalba – akivaizdu, kad atsiranda milžiniškas konkurencinis pranašumas, lyginant situaciją su bankais“, – pasakojo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Verstų labiau rizikuoti
Vis dėlto net konkurencinis rinkos kraipymas nebūtų didžiausia problema jei ne turimo kapitalo struktūros pokyčiai. Kadangi net 86 proc. kredito unijose laikomų indėlių, su kuriais norima sieti pajinį kapitalą, yra ne ilgesni nei vieneri metai, o tai reikštų, kad kapitalo tvarumas būtų trumpalaikis.
LKU skaičiavimais, 63 asociacijos vienijamų unijų ilgalaikis kapitalas sumažėtų iki 14 proc., tuo tarpu šiuo metu ši norma siekia 76 procentus.
„Nekalbant apie tai, kad neabejotinai netektume dalies klientų, būtume priversti aršiau kovoti konkurencinėje kovoje su bankais“, – sakė F. Dirginčius. Pastarasis pridūrė, kad vienintelis būdas prisivilioti klientus – aukštesnės palūkanos už indėlius, o norint turėti galimybę mokėti didesnes palūkanas tektų investuoti į rizikingesnius projektus. Kapitalą finansuotų pelnu
Vis dėlto LKU atstovai neprieštarauja kapitalo didinimo idėjai, tačiau mano, kad tai įmanoma padaryti būdais, leidžiančiais neprarasti klientų ir išvengti kapitalo svyravimų.
„Pagrindinis būdas didinti kapitalą – formuoti pelno kuriamą rezervą, todėl ir buvo užsiminta apie galimybes vykdyti veiklą ne su kredito unijų nariais“, – sakė F. Dirginčius.
Siūloma kredito unijoms leisti vykdyti veiklą su ne kredito unijų nariais, taip gaunant papildomų pajamų iš tarpbankinių perlaidų ir mokesčių už komunalines ar kitokias paslaugas.
„Kol kas beveik visas pajamos sudaro pajamos iš palūkanų, todėl negalima kalbėti apie tvarų augimą. Galėdami gauti papildomų lėšų diversifikuotume pajamas ir mažintume riziką“, – aiškino LCKU valdybos pirmininkas. F. Dirginčius pridūrė, kad 80 proc. pelno būtų pervedama į kapitalo formavimo fondą, todėl tokio siūlymo negalima laikyti siekiu pasipelnyti.
Sunkins unijos steigimą
Kaip dar vieną pajamų gavimo būdą, R. Stonkus įvardijo ir privilegijuotų pajų su fiksuota grąža emisiją. „Regionuose turime nemažą vietinių bendruomenių pasitikėjimą, todėl tam tikrą kapitalo dalį galėtų sudaryti tokio tipo pajai“, – sakė R. Stonkus.
F. Dirginčius, paklaustas, ar nemano, kad Lietuvos banko priemonės yra skirtos išvengti kapitalo trūkumų bei naujų krizių, atsakė, kad centrinio šalies banko siūlymuose yra ir taip nemažai saugiklių nuo naujų finansinių problemų židinių atsiradimo.
„Iki 2018 metų minimalaus kapitalo reikalingumas norint įsteigti uniją padidės nuo dabar įteisintos 15 tūkst. litų sumos iki 500 tūkst. litų, – pasakojo LCKU valdybos pirmininkas. – Negana to, unijoms turinčioms bent 50 tūkst. klientų reikės samdyti kvalifikuotą rizikos valdymo specialistą.“
Pašnekovai pridūrė, kad stiprus kredito unijų veiklos saugiklis – LCKU, kurią būtų galima apibūdinti, kaip kredito unijų įkurtą uniją. „LKU narės, kreipiasi į LCKU, kuomet kitų šaltinių nebėra – tai kaip ir paskutinė stotelė iki indėlių draudimo fondo, tačiau galiu patikinti, kad šis fondas valstybei sutaupė milijonus“, – aiškino R. Stonkus.
Vis dėlto kredito unijų atstovai pasidžiaugė, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje unijų problematika buvo nagrinėjama aukštesniu lygmeniu.
„Iš esmės įstatymas turi nemažai teigiamų pusių ir mums net nekliudo griežtesni reikalavimai, tačiau siūlomas kapitalo formavimo būdas būtų labiau kenksmingas, nei naudingas“, – aiškino R. Stonkus.
