Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo vėlavo mokėti įsiskolinimus. Toks skaičius prilygsta Šiaulių ir Klaipėdos gyventojų kiekiui kartu sudėjus ir sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų.
Galima intuityviai nuspėti, kad didžioji dalis šių gyventojų nė nežino, kad vėluojanti įmoka nėra vien raudoname voke paslėptas pasipiktinusios bendrovės prašymas sumokėti skolą. Tai juoda dėmė asmens kredito istorijoje, kuri nulems ateities finansinius planus.
„Asmeniui tvarkinga kredito istorija tarnauja kaip finansinio drausmingumo CV ir atvirkščiai – prastą kredito istoriją turintį asmenį kreditoriai gali laikyti rizikingesniu bei jam siūlyti didesnes paskolų palūkanas, prašyti papildomų garantijų, kad būtų vykdoma sutartis, o kartais apskritai nesuteikti paslaugų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius.
Gyvenimo sprendimai vienoje vietoje
Asmens kredito istorija formuojama kiekvienam pilnametystės sulaukusiam Lietuvos gyventojui, taigi visi finansiniai įsipareigojimai – nuo išsimokėtinai pirktų baldų iki greitųjų kreditų ar vartojimo paskolų – yra registruojami ir matomi. Negana to, informacija kaupiama ir apie uždelstus mokėjimus už kreditus ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, telekomunikacijų, elektros, komunalines, draudimo, kabelinės televizijos ir panašiai. Vadinasi, kiekvieną kartą, kai ilgiau nei 60 dienų vėluojate susimokėti, kad ir už ryšio tiekėjo paslaugas, sumažinate savo galimybę gauti, pavyzdžiui, nedidelėmis palūkanomis apkrautą būsto paskolą.
„Jei vartotojas nemoka komunalinių, išperkamosios nuomos, draudimo ar kitų įmokų, jo mokumu gali būti suabejota ir ateityje, siekiant tam tikrų paslaugų, jam gali būti teikiamos mokėti didesnės palūkanos“, – pasakojo A. Bogdanavičius. Manantiesiems, kad laikas pagydo ne tik meilės, bet ir finansines klaidas, vertėtų priminti, kad kredito istorija saugoma ne vienerius metus.
„Lietuvos banko valdomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje informacija saugoma 7 metus po paskolos grąžinimo, paskolos pardavimo (perdavimo) dienos, o duomenys apie nurašytas paskolas – kol kreditorius turi reikalavimo teisę į šias paskolas, bet ne trumpiau kaip septynerius metus“, – atsakyme leidiniui „Ekonomika.lt“ rašė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Grinytė. Verta atkreipti dėmesį, kad šalies finansinių institucijų prievaizdas kaupia duomenis apie didesnes nei tūkstančio litų paskolas.
Kreditų biuras „CreditInfo“ informaciją apie uždelstus įsiskolinimus saugo visą dešimtmetį. „Jei kredito istorijoje suformuojamas įrašas apie uždelstą skolą, kreditoriai tai mato 10 metų po jos padengimo momento, nes kredito rizikai įvertinti svarbus ilgesnis kliento finansinės drausmės laikotarpis“, – pasakojo A. Bogdanavičius.
Pasak pašnekovo, nors įrašai apie pradelstas skolas nepuošia kredito istorijos, tvarkingai mokant kitas įmokas istorija gerėja ir, jei skola buvo vienkartinė, ilgainiui ši tampa mažareikšmė. Greitųjų kreditų pėdsakas gilesnis
Nors sutariama, kad greitųjų kreditų rinkoje neabejotinai galima rasti taisytinų dalykų, kaip, pavyzdžiui, jaunas paskolos prašytojų amžius, kiek keista, kad įsiskolinimai būtent tokių paslaugų bendrovėms komerciniuose bankuose traktuojami išskirtinai.
T. Grinytės teigimu, kiekviena kredito įstaiga, be numatytų vertinimo kriterijų, gali taikyti savuosius.
„Ne kartą viešumoje girdėjome istorijų, kad kai kurios kredito įstaigos faktą, jog asmuo skolinasi iš greitųjų kreditų bendrovių, nors paskolas grąžina ir tai daro laiku, vertina kaip neigiamą aspektą ir gali pasiūlyti jam ne tokias palankias būsto kredito sąlygas arba visai neskolinti“, – pasakojo Lietuvos banko specialistė.
Tokia padėtis taip pat neturėtų stebinti, mat skolindami savo ir indėlininkų lėšas bankai siekia būti tikri, kad šios ilgainiui bus grąžintos. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, paklausta, ar bankai išties greitųjų kreditų klientus vertina kitaip, teigė, kad tai priklauso nuo banko.
„Kiekviena kredito įstaiga turi unikalią kredito vertinimo tvarką, bet iš esmės greitieji kreditai rodo, kad žmogus trumpuoju laikotarpiu nesusitvarko su savo pajamomis ir išlaidomis. Manau, kad taip gali būti, tačiau negalėčiau pasakyti, kad taip yra“, – sakė O. Bložienė.
Paklaustas, kaip tokią situaciją vertina Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, jos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas atsakė manantis, kad taip siekiama įbauginti visuomenę.
„Matome, kad daugelis dabar taikomų reguliavimo įrankių ir naujų pasiūlymų yra paremti emocijomis. Bankai nieko naujo neišrado – emocionaliai bando nuteikti klientus“, – teigė jis. Pašnekovo manymu, didžioji dalis smulkiųjų kreditų vartotojų net norėdami negali kreiptis pagalbos į komercinius bankus, todėl šie neturėtų perdėm rūpintis uždelstų įsiskolinimų neturėjusių asmenų praeitimi.
Švariai istorijai reikės laiko
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti asmeninių finansų ekspertai tikino, kad susigadinti kredito istoriją kur kas lengviau nei ją susitvarkyti.
„Turiu pasakyti, kad neužteks nuo kurios nors dienos pradėti priimti atsakingus sprendimus. Teks sutvarkyti ir tai, kas pridaryta iki šiol. Taip pat verta paminėti, kad susitvarkyti kredito istoriją užtrunka gerokai ilgiau negu ją susigadinti“, – pasakojo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Panašios nuomonės laikosi ir O. Blažienė. Jos teigimu, greito proceso tikėtis nevertėtų. „Jei istorija jau sugadinta, jos greitai nepataisysi. Tai yra ilgas procesas – trunka net keletą metų, o vienintelis receptas – vykdyti įsipareigojimus“, – pasakojo „Swedbank“ atstovė.
Vis dėlto asmenims, turintiems vėluojančio skolos grąžinimo faktu pažymėtą kredito istoriją, nevertėtų visiškai nusiminti, mat situacija nėra nepataisoma. Padengus uždelstus įsiskolinimus ir sugebėjus išsiugdyti finansinę atsakomybę, ilgainiui prasti kredito istorijos įrašai turi mažesnę įtaką, o galiausiai jos ir netenka.
„Iš esmės bankai kreipia dėmesį į 3–5 metų laikotarpį. Jei tokiu periodu matoma švari istorija, ankstesni paklydimai didelės įtakos paskolos suteikimo tikimybei ar palūkanų normai neturės“, – leidiniui pasakojo su klausimu susipažinęs, tačiau tapatybės atskleisti nepanoręs asmuo.
Faktai: Kredito istorija
• Kredito istoriją gadina ilgiau nei 60 dienų uždelsti mokėjimai • Kredito istorija saugoma 7–10 metų nuo įsiskolinimo grąžinimo dienos • Šių metų birželį gyventojai buvo įsiskolinę 3,33 mlrd. litų • Palyginti su 2012 metais, įsiskolinimų turinčiųjų kiekis išaugo 16 tūkst. litų
