Vienoje Markučių rajono gyventojų „Facebook“ grupėje buvo pasidalinta vaizdo įrašu pavadintu „Kasdienybė prie „Audėjo“ – šiame vaizdo įraše galime matyti, kaip vienas narkomanas padeda kitam narkomanui, gulinčiam ant žemės, susileisti narkotikus į veną.
Gyventojai taip pat skundžiasi trikdoma viešąja tvarka, šiukšlinimu.
„Vidury baltos dienos, daugiabučio stovėjimo aikštelėje, šalia automobilių, nusimovęs kelnes leidžiasi į kirkšnį... kol policija atvažiuoja – jų nei kvapo“ – „Facebook“ grupėje rašė viena gyventoja.
„Jau prie audėjo švirkštų pilna, palei krūmus prie aikštelės. Net baisu šunį per tą pievutę pravesti“ – rašė kita gyventoja.
Su naujienų portalų tv3.lt susisiekusi gyventoja teigė, jog praėjusiais metais teko susidurti ir su viešoje vietoje lytinę aistrą tenkinančiais nusikaltėliais.
„Vaikai praeitais metais netgi matė, kaip jie tenkina lytinę aistrą krūmuose, prieš tai vartoję. Jau nekalbant apie išmėtytus švirkštus, kuriuos dėl vaikų saugumo teko rankioti“ – pasakojo gyventoja
Gyventojai kaltina romų bendruomenę ir taboro nugriovimą
Vis dėlto, vienas dažniau gyventojų istorijose pasitaikančių motyvų – romų tautybės narkotikų platintojų kaltinimas.
„Nenoriu nieko teisti, o gal – romų tautybės gyventojų padaugėjo aplink? Gal nuo čia reikia pradėti? Nors čia tik samprotavimas?“ – rašė vienas gyventojas.
„Pernai rudenį romams davė socialinius būstus. Ten ir vyksta prekyba“ – rašė kita gyventoja.
Kai kurie gyventojai kaltino Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nugriauti romų taborą – esą dėl to narkotikų platintojai pasklido po kitus rajonus.
„Taboro nugriovimas – puikus narkotikų pardavėjų marketingo pasiekimas. Vietoj vieno prekybos taško, dabar bus po keletą kiekvienam Vilniaus rajone. Kas pasirašė sprendimą? Savivaldybė? Policija? Kodėl niekados nėra konkrečių pavardžių žmonių, kurie padeda narkotikų platinimui?“ – klausė pasipiktinęs gyventojas.
Apie romų taboro nugriovimą 2020 metų pavasarį rašė žiniasklaida – tada sprendimą iškeldinti Kirtimuose įsikūrusį romų taborą priėmė Vilniaus miesto savivaldybė (VMS). Tiesa, apie tokius planus kalbama buvo daugiau nei dešimtmetį iki priimto sprendimo. Tuometinis Vilniaus vicemeras, o dabar laisvės frakcijai priklausantis Seimo narys Vytautas Mitalas teigė, jog VMS sprendimas priimtas laikantis policijos rekomendacijų
„Šį sprendimą VMS per kelias kadencijas priėmė konsultuojantis su policijos pareigūnais, kurie ilgus metus dirbo tabore, stebėjo tą situaciją. Būtent jie rekomendavo, kad narkotikų plitimas būtų užkardytas, jeigu taboro, kaip narkotikų prekybos vietos, fiziškai neliktų“ – teigė buvęs vicemeras.
Pasak buvusio vicemero, iškeldinus romus iš taboro, jie nebuvo palikti likimo valiai – esą buvo skirtas papildomas dėmesys jų integracijai.
„Kada prieš 4-5 metus prie tos temos dirbau, turėjome atskirą programą, pagal kurią buvo investuojamos lėšos į vaikų formalų ir neformalų ugdymą. Kalbame apie vaikus, kurie anksčiau gyvendami tabore nelabai lankydavo mokyklos. Teko apsukti ne vieną ratą, vertinant kaip bendrojo ugdymo mokyklos, klubai, organizuoja visos dienos mokymą vaikams. Tokios minkštosios priemonės buvo taikomos ne vienerius metus“ – sakė buvęs vicemeras.
Policija apie problemą žino
Daug strėlių tenka ir policijos darbui – minėtuose gyventojų įrašuose, gyventojai policija kaltina neveiksnumu. Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja patikino, jog policija gauna pranešimus apie apsvaigusius asmenis, prekybą narkotikais.
„Policija gauna pranešimus apie viešoje vietoje pasirodžiusius galimai apsvaigusius nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis, o taip pat apie galimą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Į tokio pobūdžio pranešimus policija reaguoja, informacija yra tikrinama. Pagal galimybes yra skiriamos papildomos pajėgos viešajai tvarkai palaikyti šiose apylinkėse. Vykdomos ir prevencinės priemonės, edukacija - informuojant visuomenę apie narkotinių medžiagų pavojų ir jų poveikį sveikatai, informacija teikiama per mokyklas“ – atsakyme naujienų portalui tv3.lt rašė policijos atstovė.
Policija taip pat pasidalino statistika, rodančia, kiek kiekvienais metais Vilniaus apskrityje užregistruojama nelegalios veikos atvejų, susijusių su narkotikų disponavimu ir platinimu. Pagal LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) pastaraisiais metais buvo užfiksuoti:
- 2020 metais – 585 atvejai Vilniaus apskrityje, 502 atvejai Vilniaus mieste
- 2021 metais – 591 atvejis Vilniaus apskrityje, 473 atvejai Vilniaus mieste
- 2022 metais – 643 atvejai Vilniaus apskrityje, 589 atvejai Vilniaus mieste
- 2023 (9 mėnesiai) – 589 atvejai Vilniaus apskrityje, 470 atvejų Vilniaus mieste
Pagal LR Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) buvo užfiksuoti:
- 2020 metais – 167 atvejai Vilniaus apskrityje, 145 atvejai Vilniaus mieste
- 2021 metais – 144 atvejai Vilniaus apskrityje, 115 atvejų Vilniaus mieste
- 2022 metais – 138 atvejai Vilniaus apskrityje,114 atvejų Vilniaus mieste
- 2023 (9 mėnesiai) – 145 atvejai Vilniaus apskrityje, 105 atvejų Vilniaus mieste
Remiantis statistika galime matyti, jog pastaraisiais metais matyti, jog narkotikų disponavimo tendencijos pastaraisiais metais išlieka panašios. Policijos atstovės teigimu, nors kai kurie iškeldinti romai tęsia neteisėtą veiklą, kiti bando integruotis, dalis migravo į kitas šalis, o pastaraisiais dviem metais padidėjęs bylų skaičius atitinka paklausos ir pasiūlos tendencijas.
Kaltinimus romų bendruomenei laiko nepagrįstais
Kartu su taboro iškeldinimu, 2020 m. buvo pradėta ir šiemet besibaigianti „Vilniaus romų integracijos į visuomenę“ programa. Pagal šią programą dėmesys turėjo būti skiriamos papildomos lėšos romų bendruomenei aktualių problemų sprendimams: stiprinamos ugdymo, sveikatos priežiūros, kultūros sritys, didelis dėmesys skiriamas socialinės atskirties (ypač moterų) mažinimui, įtraukimui į darbo rinką, teisei į būstą.
Šią programą kritiškai įvertino Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopoloskaja. Pasak jos, programos įgyvendinimo metu buvo atsisakyta daugelio svarbių priemonių.
„Programoje buvo numatyta, kad iš taboro iškeltiems gyventojams, kad ir kur jie išsikels gyventi toliau, bus mokama kompensacija Vilniaus miesto kainomis. Ši priemonė prieš pusantrų metų buvo panaikinta. būstą Vilniaus rajone, netoli savo sienos gyvenvietės. Jie būsto ieškojo Salininkuose, Juodšiliuose, Miškiniuose. Bet tai yra Vilniaus rajonas, o ten būsto kompensacijos kainos yra visiškai kitokios, nei Vilniuje
Kita panaikinta priemonė – anksčiau iš taboro iškelti gyventojai galėjo kreiptis į paramos centrą su prašymu sumokėti depozitą už būsto nuomą, kitaip tariant, buvo numatyta priemonė dengti depozitą. Tokia lengvata irgi buvo panaikinta“ – sakė S. Novopoloskaja
S. Novopoloskja taip pat teigė, jog gyventojų teiginiai, apie po skirtingus rajonus išsibarščiusius romų tautybės narkotikų platintojus neturi jokio pagrindo.
„Tie kurie išsikėlė ir toliau eina narkotikų platinimo keliu – jie po kitus Vilniaus rajonus niekur neišsisklaidė, jie narkotikus platina Naujininkuose, kaip yra jau daugelį metų“ – teigė S. Novopoloskja.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad suversti narkotikų platinimo problemą taborui – neteisinga.
„Man juokinga girdėti tokius gandus. Pati turiu labai skaudžių patirčių, susijusių su narkotikų platinimu. Pažinojau jaunus žmonės, kurie nė karto nebuvo tabore, bet mirė nuo narkotikų vartojimo. Yra labai paprasta pirštu rodyti į vieną pusę. Realybė tokia – naujuose rajonuose gyvena vienetai romų“ – pabrėžė S. Novopoloskaja.
