Neabejingų žmonių iškviesti gyvūnų globėjai iš organizacijos „Būk mano draugas“, atvykę į vienkiemį už Priekulės, išvydo kraupų vaizdą. Šalia ūkinio pastato vis dar pririštas grandine, šalia tuščių indelių maistui ir vandeniui guli negyvas šuo. Šalia mėtosi tik obuoliai. Ašaras sunku suvaldyti visiems.
Kitame kiemo kampe grandine pririštas kitas šuo. Šis vis dar gyvas. Tačiau pažvelgus į dubenėlį, pasidaro bloga. Šeimininkė keturkojui pripylusi kažkokių atliekų, kurios pasidengusios pelėsiu.
Tačiau šuo tuo ir skiriasi nuo žmogaus – jo meilė begalinė. Jis vizgina uodegą savo gelbėtojams.
Šunis atradę žmonės ir gyvūnų globėjai iškvietė policiją bei Maisto ir veterinarijos tarnybą. O štai ir girta šunų savininkė. Į alkotesterį ji įpūtė 1,5 promilės alkoholio ir net nesuprato, apie kokius šunis jos pareigūnai klausinėja.
„Nuvykus tai nustatėm, kad indukai su vandeniu išdžiuvę, nugaišusio šuniuko dubenėliai tušti, o gyvo šuniuko tai dar dubenėliuose matėsi kažkokie maisto likučiai, kur jis daugiau buvo pelėsiai. Nebe maisto likučiai“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Ilona Urbutienė.
Atvykę TV3 žurnalistai kieme nieko nerado. Tik katinas bėgioja. Jo prie grandinės moteris nesugalvojo prirakinti. Šalia būdos matyti takelis, kurį pririštas šuo čia leisdamas visą savo gyvenimą išmynė. Čia pat mėtosi ir sagtis bei archajiški grandinės tvirtinimo elementai. Šuns dubenėlyje vis dar guli jo vakarienė, ja nesišlykšti tik vabalai.
Negyvą šunį išsivežė specialistai norėdami ištirti tikslią jo mirties priežastį. Pasakoja, kad pakėlus gaišeną iš jos pradėjo virsti kirminai. Vadinasi, šuns kūnas gulėjo čia ilgai. Na, o gyvąjį pasiėmė prieglauda „Būk mano draugas“.
Štai kaip atrodo pirmą kartą nuo grandinės paleistas šuo: iš pradžių, atrodo, net nežino, ką daryti, o tada atsargiai ima tyrinėti aplinką.
„Jeigu šuo yra pririštas ant lenciūgo, jis yra mirtininkas, kiek mano praktikoje buvo atvejų. Pavyzdžiui, atvažiuojam – kur jūsų šuniukas? Žuvo. Kaip žuvo? Kaimynų šuo užpuolį papjovė. Kodėl? Todėl, kad ant lenciūgo buvo pririštas“, – sako prieglaudos „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė.
Tai patvirtina ir veterinarijos inspektoriai. Anot jų, Lietuvos kaimuose vis dar paplitusi mada šunį laikyti lauke pririštą prie būdos. O kaip jis ten laikosi, jo paties reikalas. Svarbu, loja atėjus svetimiems.
„Su tokiais atvejais tenka susidurti, nes žmonės nežino, kad gyvūnas yra gyvas. Tai ne daiktas, kur gali paspirti, pastumti. Kad juo reikia rūpintis, mylėti, globoti. Kad tenka jį gydyti ir įsigyja gyvūnus neatsakingai – pririšo prie būdos ir pamiršo“, – komentuoja I. Urbutienė.
O gyvūnų sergėtojai kalba ir apie rimtesnes teisines priemones.
„Jau seniai mums Lietuvoje reikia priimti įstatymą, kad kategoriškai draudžiama laikyti gyvūnus ant lenciūgo. Čia net Vengrijoj, tokioj šalyje, priimtas toks įstatymas – draudžiama kategoriškai pririšti gyvūnėlį su lenciūgu. Kiekvienas gali padaryti voljerą – reikalavimų nėra gražus ar negražus, kad tik būtų patogu gyvūnėliui“, – įsitikinusi G. Kučinskienė.
Incidentą tiria ir policija. Moteriai už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia metai kalėjime.
