Trečiadienio rytą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas sakė, kad 140 km/val greičiu lėkęs BMW automobilis nestojo, o pamatęs atvažiuojančius pareigūnus, greitį padidino.
„Pamatę, kad stabdytas BMW automobilis nestoja, pareigūnai iškart puolė važiuoti paskui. Vairuotojas greitį padidino iškart, vos pamatęs pareigūnų automobilį.
Greitis buvo toks didelis, kad pareigūnai tik matė automobilio šviesas, važiuodami net 140 km/val greičiu, pareigūnai net nebuvo susigretinę su minėtu automobiliu. Todėl pareigūnai nematė ir pačio smūgio“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas.
Tragiškai pasibaigusi kelionė atvėrė dar vieną žaizdą - po publikacijų žiniasklaidoje pasirodė anoniminiai komentarai, kuriuose imta piktintis pareigūnų darbu.
Socialiniuose tinkluose pasipylė pasisakymai, kuriuose teigiama, kad jeigu ne policijos pareigūnai, kurie vijosi lekiantį automobilį, tragedija nebūtų įvykusi.
Įvardijo grėsmes
Protu nesuvokiamų komentarų - nesuskačiuojamas kiekis. Kas juos rašo ir kodėl norima kaltę suversti pareigūnams, kurie visu pajėgumu atliko savo darbą?
Apie tai sutiko pakalbėti ir situaciją įvertino Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas dr. Gediminas Navaitis.
„Visų pirma, reikia pažvelgti į šią situaciją iš šalies. Prielaidos, kodėl reikėjo stabdyti nestojančią ir dar labiau greitį didinusią mašiną, gali būti įvairios.
Ten galėjo būti nusikaltėliai, kurie nesustojo dėl padaryto baisaus nusikaltimo. Ten galėjo būti apsvaigę nuo narkotinių medžiagų žmonės, kurie kelia grėsmę aplinkinių gyvybei. Prielaidos rodo, kad ta mašina kėlė labai didelę grėsmę.
Palyginkime, jeigu žmogui būtų grasinama daiktu, panašiu į pistoletą, tai, veikiausiai, protingiau galvoti, kad tas daiktas ir yra pistoletas, o ne tik panašus į jį.
Vadinasi, mes patys, susidūrę su bet kokia grėsme, esame linkę suteikti grėsmei didesnį lygį ir negalvoti, kad ji yra mažesnė.
Policijos uždavinys - apsaugoti visuomenę nuo grėsmių, todėl susidūrę su tokiu ar panašiu įvykiu, pareigūnas turi galvoti, kad grėsmė yra galimai didesnė, o ne mažesnė.
Taip pažvelgus į situaciją tampa aišku, kad toks komentatorių kabinėjimasis prie policijos - nepagrįstas“, - kalbėjo psichologas.
G.Navaičio teigimu, žmonės, kurie buvo mašinoje, privalėjo vairuotojui liepti ją sustabdyti ir paklusti pareigūnams.
Vairuotojas privalėjo sustoti supratęs, kad pareigūnams milžinišku greičiu skriejanti mašina turėtų atrodyti lyg didelė grėsmė. Juk ten, pasak psichologo, galėjo būti ir banditai su automatais.
Tai - psichologinio karo elementas
G.Navaičio teigimu, komentatoriai galėjo turėti kelias priežastis pilti purvą ant pareigūnų.
Dalis galėjo nesuprasti visko taip nuosekliai apie keliamas grėsmes, o kita dalis, tikėtina, patys yra kriminalinio pasaulio atstovai, kurie visada randa būdų pateisinti savo pačių nusikaltimus, vadina save kovotojais bei skatina žmones nepasitikėti policija.
„Jeigu mes tuo patikėtume ir priimtume siūlomų komentarų nuostatą, mes priimsime ir nuostatą, kad policija yra pavojinga bei nepatikima, su ja geriau neturėti jokių reikalų.
Todėl, susidūrę su galimu nusikaltimu, policijos neinformuosime. Tokie veiksmai bus labai parankūs nusikaltėliams.
Mes susiduriame su psichologinio karo elementu, kai siekiama sukompromituoti ir paniekinti teisėsaugos įstaigas", - aiškino G.Navaitis.
