Per savo banditavimo metus „tulpiniai“ nebuvo sukaupę didelių turtų, tad ir besislapstant jiems teko toliau plėšikauti. Vienam iš jų tai kainavo gyvybę.
Nužudė svainį
Po Kiesų ir Panevėžio pareigūnų nužudymo „tulpiniai“ išsislapstė. Daugelis jų apsigyveno konspiraciniuose butuose, o kai kurie net patys skleidė gandus, kad jau esantys nebegyvi.
Iš „tulpinių“ vadeivų veiklos nenutraukė tik Romualdas Čeponis. Subūręs gaują iš kalėjimo sugrįžusių nusikaltėlių, jis nužudė Vaidą Berdešių, Darių Lipnevičių. Tai buvo 2000 metų spalio 23 dieną.
O kitų metų gegužės 2-osios naktį R. Čeponis nepasigailėjo net savo svainio Sauliaus Bitės. Įtaręs, kad pastarasis gali bendradarbiauti su policija, be jokių skrupulų R. Čeponis kartu su Sigitu Novikovu, Donatu Fedču ir Dainiumi Skačkausku, grasindami pistoletu, surakino S. Bitę antrankiais ir apvynioję galvą lipnia juosta nusivežė į mišką. Čia S. Novikovas jau buvo iškasęs duobę, tad beliko paleisti keletą šūvių...
Pavogtas automobilis dingo Rusijoje
R. Čeponis su bendrais nevengė ir kitų nusikaltimų. Jau anksčiau minėjome, kad „tulpiniai“ nei daug turto, nei pinigų juodai dienai nebuvo sukaupę, tad ir slapstydamiesi plėšikavo.
2001-ųjų sausį R. Čeponio vadovaujami nusikaltėliai apiplėšė „Kalnapilio“ alaus daryklos finansų direktorę L. M. ir pagrobė alaus daryklai priklausantį automobilį „Volvo“. Moteris buvo užpulta, kai atvyko į garažą. Banditai ją sumušė, nusitempė į miškelį ir grasindami ginklu atėmė raktelius, taip pat pinigus, telefoną. S. Novikovas liko saugoti direktorės, o bendrai išvairavo „Volvo S70“. Vėliau R. Čeponis jį pardavė, o gautus pinigus gaujos nariai išsidalijo.
Pavogtas automobilis buvo užregistruotas Riazanės mieste, Rusijoje. Šioje šalyje tebuvo nustatyta, kad „Volvo“ užregistruotas su suklastotais dokumentais, o kas tai padarė, taip ir liko neaišku.
Pasala prie Pušaloto
Pasibaigus už šį automobilį gautiems pinigams, banditai ėmėsi planuoti dar vieno verslininko užpuolimą.
Tačiau tuo laiku „tulpinių“ pėdsakais jau ėjo Vilniaus kriminalistai. Jau buvo dirbamas operatyvinis darbas, tad pareigūnai žinojo, kad suplanuota užpulti ir net nužudyti verslininką. Žinojo būsimo nusikaltimo datą – tai turėjo įvykti gegužės 19-ąją. Žinojo ir maršrutą, kuriuo turėjo važiuoti iki dantų ginkluoti banditai...
Kadangi buvo aišku, kad „tulpiniai“ neturi ko prarasti, nuspręsta pasitelkti „Aro“ pajėgas. Pasala buvo suruošta Pasvalio rajone prie Pušaloto.
Apie dešimtą vakaro raudonai „Mazdai 626“ kelią užblokavo du pareigūnų automobiliai. Vos šiai sustojus, iš vienos pusės buvo susprogdintas sprogstamasis paketas „Mazdos“ ekipažo dėmesiui nukreipti, o iš kitos pusės ją puolė „Aro“ pareigūnai. Kai atsidarė „Mazdos“ durys, pareigūnai pamatė, kad į juos nukreipti ginklai. Šūvių serija – ir vienas vyriškis krito negyvas... Antrasis, kuris irgi nepakluso komandai sudėti ginklus, buvo peršautas į koją. Tik „Mazdos“ vairuotojas nesipriešindamas pakėlė rankas.
Netrukus paaiškėjo, kad žuvusysis – tai policijos ieškotas Kiesų nužudymo byloje R. Čeponis. Jis buvo sunkiai atpažįstamas – užsiauginęs barzdą, pakeitęs šukuoseną. Ir negyvo jo ranka vis tebespaudė šaudyti paruoštą pistoletą, o už kelnių buvo užkištas dar vienas ginklas. Iš viso policija automobilyje rado 6 ginklus.
Sėdo už Kavioro ginklus
Nežaboto būdo R. Čeponis sovietmečiu buvo baigęs Gruzijos karo aviacijos mokyklą. Po avarijos jis buvo paleistas į atsargą, o grįžęs į gimtinę, susidėjo su buvusiais savo draugais, kurie jau „valdė“ Panevėžį. R. Čeponis artimai bendravo su senaisiais „tulpiniais“: Vitalijumi Tuzovu-Psichu, 1996-aisiais nušautu „Svainijoje, Romu Kavaliausku-Kavioru, nušautu metais anksčiau.
Pats R. Čeponis pirmą kartą už grotų atsidūrė 1993 metais. Tas jo areštas susijęs su Kavioru.
1992 metais Panevėžio ONTT pareigūnai iš dviejų narkomanų gavo informacijos, kad D. Skačkausko name yra ginklų bei šaudmenų slėptuvė. Nuvykę ir padarę kratą pareigūnai slaptavietės neaptiko. Informatoriai patikslino, kad reikia ieškoti rūsio, į kurį įėjimas yra užmaskuotas grindyse, po kilimėliu. Antrą kartą slaptavietė iškart rasta, o joje – bene didžiausias šovinių ir sprogmenų kiekis iš visų, kuriuos buvo pavykę aptikti iki tol. Tai buvo Kavioro arsenalas, o teisme buvo įrodyta, kad ginklus ten slėpė R. Čeponis. Galop jis ir pats prisipažino.
Teismas R. Čeponiui skyrė 7 metus laisvės atėmimo, bet jau po 2 metų jis grįžo iš įkalinimo vietos. Kalbama, kad Kavioras buvo nepatenkintas, jog R. Čeponis prisipažino. R. Čeponis Kaviorui aiškino, esą tai padaręs, mat neišlaikęs kankinimų.
Kartu su R. Čeponiu 6 metams laisvės atėmimo už tuos ginklus buvo nuteistas D. Skačkauskas.
Vėliau R. Čeponis buvo įkliuvęs dėl vagystės, chuliganizmo, tačiau byloms vis pritrūkdavo įkalčių. 1996 metais kavinėje „Lamantas“ įvyko žiaurios muštynės tarp „tulpinių“ ir atvykėlių iš Biržų. Šeši biržiečiai buvo žiauriai sudaužyti metaliniais strypais ir pakliuvo į ligoninę. Vienas nukentėjusysis mirė. Netrukus po šio įvykio buvo sulaikytas R. Čeponis ir vėl D. Skačkauskas. Pas juos rastos kaukės, metaliniai strypai, bet kaltės įrodyti nepavyko. Kitaip sakant – niekas ir nenorėjo įrodinėti.
Pirmieji areštai
Per tą „Aro“ operaciją prie Pušaloto į koją buvo sužeistas Sigitas Novikovas. Jis irgi buvo anksčiau teistas – už išžaginimą, tačiau, kaip ir R. Čeponis, išleistas anksčiau laiko.
Teistas buvo ir automobilį ties Pušalotu vairavęs ir pasidavęs teisėsaugininkams Donatas Fedčas. Jis buvo kalėjęs už vagystes ir iš kolonijos išėjęs anksčiau laiko – dėl amnestijos. Kas žino, jei nebūtų šių vyrų kelyje pasipainiojęs R. Čeponis, ar jie būtų tapę žmogžudžiais, tačiau taip jau atsitiko. Tuo labiau kad D. Fedčas irgi augo „tulpynėje“, tad visus gerai pažinojo.
Po R. Čeponio sušaudymo ir S. Novikovo sužeidimo D. Fedčas buvo sulaikytas, bet iš pradžių jam dar pavyko išsisukti, nes jis pasakė, esą buvęs tik pasamdytas nuvežti R. Čeponį, o atsisakyti bijojęs. Tad po kurio laiko jis dar buvo išleistas, tačiau jau neilgam, mat parodymus ėmė duoti S. Novikovas. Siūlo kamuolys pradėjo vyniotis...
2001-ųjų rugsėjo 8-ąją Panevėžio rajone, netoli Skaistgirių gyvenvietės esančiame miškelyje, pareigūnai surado nužudyto S. Bitės kūną. Tą patį savaitgalį Vilniuje buvo sulaikyti ir D. Skačkauskas (jam tuo laiku buvo 34 metai) ir D. Fedčas (22 m.). Pareigūnai į teismą prašyti sankcijos areštui jau ėjo ne tuščiomis rankomis, tad abu įtariamuosius teismas leido sumti iki metų pabaigos.
Kitame numeryje:
A. Vertelkos darbeliai
V. Baltušis, greižtasis bosas
Žilvinas VIZGIRDA
