Nužudę naftininkus ir keturis savo sėbrus, „tulpiniai“ nenurimo. Likusieji gyvi nebegalėjo sustoti – jie toliau plėšė ir žudė.
Turtuolių grobti neplanavo
Kad ir kokia gudri būtų višta, vieną kartą ir ji uodegą įsidilgina. Nors ir kaip apgalvotai Virginijaus Baltušio bei Algimanto Vertelkos slėpti pėdsakai vis tiek išlindo.
Audrius Andrušaitis, Aleksandras Lebedevas ir Ramūnas Narbutas „apsišvietė“ Rygoje tuštindami Kiesų banko korteles. Kitą dieną Ramūnas Narbutas bei Aleksandras Lebedevas per Nidą ir Kaliningrado sritį važiavo į Varšuvą, kad išimtų dar daugiau pinigų, bet čia išvis nepasisekė. Alvyra Kiesienė jau buvo spėjusi užblokuoti kai kurias bankų sąskaitas, tad vos gavus kažkiek pinigų, netrukus bankomatai „prarijo“ korteles ir jaunieji „tulpiniai“ vėl per Kaliningrado sritį sugrįžo į Lietuvą. Tačiau jų atvaizdai liko nufilmuoti...
Paskelbus paiešką, „tulpinių“ vadai sugebėjo užbėgti policijai už akių. Keturi jaunuoliai, kurie neprisidėjo prie Kiesų ir Alfonso Galmino nužudymo, o tik talkino žudikams, patys buvo nužudyti.
Nidoje sulaikytas A. Vertelka neigė prisidėjęs prie Kiesų pagrobimo, tad kiek pasėdėjęs už grotų 2000-ųjų lapkričio 14 dieną buvo paleistas. Bet policija iš akių jo nebepaleido. Kai prasidėjo areštai, prie „tulpinių“ bylos buvo mestos didelės teisėsaugininkų pajėgos. Dirbo net dvylika Generalinės prokuratūros pareigūnų, Panevėžio apygardos prokurorai, Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tikrasis darbas prasidėjo tada, kai parodymus pradėjo duoti Dainius Skačkauskas, Virginijus Baltušis, Valdas Blinkevičius. Tačiau iki to laiko praėjo dar visi metai, „tulpiniai“ nužudė dar ne vieną žmogų.
Tais 2000-aisiais buvo pasklidusios kalbos, kad Panevėžio „tulpiniai“ planavo pagrobti ir daugiau Lietuvos turtuolių. Spauda tomis dienomis rašė, kad nusikaltėlius domino ne tik buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gedeminas Kiesus, bet ir vienas turtingiausių mūsų šalies verslininkų – Jonavos „Achemos“ vadovas Bronislovas Lubys. Šis žmogus nuo žurnalistų neslėpė, kad yra turtingas. Tuo metu spaudoje buvo rašoma, esą B. Lubys galintis turėti ne mažiau kaip 17 milijardų litų.
Tačiau teisėsaugininkai rašinius apie planus pagrobti B. Lubį vadino didžiausia nesąmone.
„Vadovauju bylą tiriantiems pareigūnams, atrodo, kad viską žinau iki smulkmenų, o tokios naujienos negirdėjau, – „Akistatai“ tuomet kalbėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka. – Teisybę pasakysiu: paskaičius laikraštį sukviečiau savo darbuotojus ir paklausiau, ar girdėjo, kad ruošiamasi pagrobti B. Lubį. Niekas nieko nežinojo. Tada kreipiausi į mums talkinančius policijos operatyvininkus, tačiau ir jie tokios informacijos neturėjo“.
Spaudos daromos klaidos
Baigiant apie Kiesų ir A. Galmino nužudymą, reikėtų dar parašyti apie faktines klaidas, kurias iš pat pradžių darė kai kurie žurnalistai ir kurios dar ir šiandien klajoja po žiniasklaidą. Buvo rašoma, esą į Mažeikius iš Vilniaus grįžtančio G. Kiesaus visureigį sustabdę kelių policininkų uniformas vilkėję banditai, o greta jų stovėjęs automobilis „Volkswagen Vento“ su skiriamaisiais policijos ženklais. Rašyta, esą visa tai įvykę ne per toliausiai nuo „Villon‘o“ viešbučio, esą pagrobtuosius „tulpiniai“ iš pradžių nusivežę į savo vilą Ėriškėse.
Dabar jau žinoma, kad banditai naudojosi automobiliais „Volkswagen Jetta“ ir „Audi 100“, jie nebuvo pažymėti policijos ženklais. A. Vertelkai teko net pasinervinti ir iš visų jėgų spausti „Jettos“ greičio pedalą, kad pavytų Kiesų visureigį. Ir sustabdytas jis buvo miške jau gerokai už Ukmergės. Galop Kiesai ir A. Galminas buvo nuvežti ne į Ėriškes, o į Čiūrų vienkiemį.
Beje, namas, kuriame buvo laikomi Kiesai ir nužudytas A. Galminas, pernai gegužės mėnesį sudegė. Tiesa, su kruvinais anų laikų įvykiais šis gaisras nieko bendro neturi. Tame ir kituose maždaug hektaro teritorijoje suręstuose naujuose namuose buvo įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Pas Rapolą“. Gaisras įsiplieskė, kai populiarios kaimo sodybos svečiai tą šeštadienio popietę išvyko palikę neužgesintas nuorūkas. Įsiplieskusi ugnis greitai prarijo medinio pastato sienas ir šiferio stogą.
Gaisras tarsi apvalė tą vietą ir dabar apsistojantieji „Pas Rapolą“ jau gali nebijoti, kad teks gyventi tame kambaryje, kur buvo kankinami tėvas ir sūnus, kur buvo nužudytas jų vairuotojas.
Tačiau kažkur netoliese dar yra užkastos nužudytųjų galvos. Kūnai be galvų buvo iškasti ir amžino poilsio atgulė kapuose, o štai kur užkasė galvas, A. Vertelka nesako. Šią kraupią paslaptį žino tik jis, nes kartu su juo gilyn į miškelį galvas nunešęs Romualdas Čeponis jau nebegyvas.
Dar dvi aukos
Na, o tais 2000-aisiais nužudžius Kiesus ir A. Galminą, iš „tulpinių“ kaip tik R. Čeponis daugiausia ir reiškėsi.
Spalio 23-iosios vakarą Panevėžio rajone, Dembavoje, Melioratorių gatvės 5-ojo namo kieme buvo nušauti vietinis gyventojas Vaidas Berdešius (31 m.) ir panevėžietis Darius Lipnevičius (33 m.).
Apie pusę dešimtos vakaro Melioratorių gatvės gyventojai išgirdo garsus, panašius į petardų sproginėjimą. Tuo metu niekam nė į galvą nešovė mintis, jog visai šalia jų, kieme, įvykdyta žmogžudystė. Tačiau netrukus netoliese gyvenantieji pamatė, kad peršautas jų buto antrajame aukšte lango stiklas. Žmonės išėjo į kiemą ir išvydo gulintį jų kaimyną V. Berdešių, visą suvarpytą kulkų. Visai šalia automobilio „Mitsubishi Galant“, rankoje suspaudęs mašinos raktelius, gulėjo D. Lipnevičius. Jis irgi buvo negyvas.
Atvykę kriminalistai kieme surinko 18 kulkų. Atsirado liudininkų, kurie matė, kaip du vyrai sėdo į automobilį ir didžiuliu greičiu išvažiavo iš kiemo. Imta rinkti medžiagą apie žuvusiuosius.
D. Lipnevičius į policijos akiratį nebuvo patekęs. Jis dirbo vienos įmonės komercijos direktoriumi, buvo vedęs ir augino 11 metų dukrą. O štai V. Berdešius, kuris oficialiai dirbo vairuotoju, pareigūnams buvo gerai žinomas dar nuo tų laikų, kai Panevėžį „valdė“ Vitalijus Tuzovas-Psichas, 1996 metų gruodžio mėnesį nušautas „Svainijos“ parduotuvėje.
V. Berdešius buvo geras Psicho bičiulis. 1994 metais kartu su V. Tuzovu ir dar šešiais Panevėžio nusikalstamo pasaulio įžymybėmis V. Berdešius buvo sulaikytas Vilniuje. Kadangi automobilyje buvo surastas ginklas, buvo iškelta byla, o teismas už neteisėtą ginklo laikymą V. Berdešių nuteisė 3 metams laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas buvo atidėtas metams su puse. Per tą laiką V. Berdešius nesnaudė, tad jam dar buvo taikytas Užkardymo įstatymas, iškelta byla dėl turto prievartavimo. Tad pareigūnams tapo aišku, kad buvo medžiojamas V. Berdešius, o D. Lipnevičius gyvybės neteko atsitiktinai.
Vėliau paaiškėjo, kad tos prielaidos buvo teisingos. V. Berdešius buvo susipykęs su R. Čeponiu, o šis nusprendė atkeršyti savo priešininkui. Važiuodamas į Dembavą, į kompanionus R. Čeponis pasikvietė Sigitą Novikovą. Jiedu iš karto buvo suplanavę nušauti ne tik V. Berdešių, bet ir tuos, kurie bus su juo. Tad D. Lipnevičius buvo nužudytas vien dėl to, kad atvyko kartu su V. Berdešiumi.
Kitą dieną, slėpdami įkalčius, žudikai sudegino rūbus, kuriais vilkėjo žudynių dieną, o ginklus paslėpė bidone ir užkasė Berčiūnų kaime.
Žilvinas VIZGIRDA
