Šiltuoju metų laiku kyla daugiausia kraujotakos problemų, o venų ligų simptomai žymiai paūmėja. Jau pavasario viduryje, atšilus orams, padaugėja nusiskundimų venų ligų sukeltais skausmais. Kauno klinikų kraujagyslių chirurgas doc. Linas Velička informuoja, kodėl paūmėję skausmai jaučiami būtent šiuo laikotarpiu:
„Šilumoje viskas prasiplėčia, padidėja tarpai tarp venų sienelių ir dėl to funkciškai pablogėja būsena. Žinoma, viskas priklauso ir nuo žmogaus aktyvumo bei nuo to, kiek vandens jis išgeria. Tie, kurie vasarą dirba soduose, daržuose, nuolat juda, daug vaikšto, vasarą jaučiasi gerai, tačiau žiemą tokiems žmonėms būna itin prastai, jei jie sėdi namuose ir juda mažai.“
Paviršinių venų varikozė – dažniausiai sutinkama venų liga
Ilgą laiką ignoruojant venų problemas ir jų simptomus galima laukti ir nemalonių pasekmių. Pajutus simptomus, svarbu kraujotaką pasitikrinti pas gydytoją. Kaip atsiranda venų ligos ir kaip jų išvengti, pasakoja L. Velička:
„Pačios venų ligos yra gana plati sąvoka ir ji apima visos veninės sistemos kraujotaką – kojų, rankų venos, centrinės venos, tuščiosios venos. Tačiau tai, ką žmonės plačiąja prasme supranta, kaip venų ligas, tai kojų venų varikozė. Mediciniškai kojose yra tiek giliosios, tiek paviršinės venos, tačiau dažniausiai susiduriama su paviršinių venų problemomis.“
Gydytojas sako, jog kojų venų varikozė gali atsirasti dėl paveldimumo, ydingo gyvenimo būdo, ilgalaikio stovėjimo, daugybinių nėštumų. Visa tai gali sukelti paviršinių venų sienelės persitempimą ir, jeigu yra įgimtas polinkis plėstis tai sienelei, išsiplėtusi ji vėl negrįžta į pradinę padėtį ir atsiranda vožtuvų nesandarumas.
Taip pat gali būti, kad pačios venos nėra išsiplėtusios, tiesiog yra nepakankamai išsivystę arba smulkūs venų vožtuvai ir tai taip pat sukelia vožtuvų nesandarumą. O dėl vožtuvų nesandarumo vėliau pradeda plėstis paviršinės venos.
L. Velička teigia, kad kai išsiplečia venos, gali atsirasti sunkumas, nuovargis, mėšlungiai, kojos patinimai. Jeigu ilgai yra negydoma, tas gali progresuoti iki trofinių opų kojose. Taip pat paviršinių venų varikozė yra tam tikras rizikos veiksnys paviršinių ir gilių venų trombozės (kraujo krešulių) atsiradimui.
Simptomai iš karto praneša apie kraujotakos problemas
Pastebėti paviršinių venų varikozę yra gana lengva. Apie kraujotakos problemas iškart praneša simptomai.
„Pastebėti, kad kažkas negerai, yra labai paprasta – išsiplėtę veniniai mazgai, kojų patinimas, odos spalvos pasikeitimas kojose, tam tikros žaizdos, kietėjimai ar paraudimai venų projekcijoje, skausmas kojoje, lėtiniai skausmai, mėšlungiai. Tokie būtų tipiniai nusiskundimai, bet venos manifestuoja ir visai netipiniais nusiskundimais, kurie gali imituoti ir sanarių skausmus“, – venų varikozės simptomus vardija gydytojas.
Chirurgas L. Velička pataria pajutus simptomus kreiptis į gydytoją ir nebandyti venų ligų gydytis pačiam:
„Kartais žmonės lengva ranka nueina į vaistinę, nusiperka vaistų ar kažkas parekomenduoja užsidėti kompresinę kojinę ar pasitepti kokiu nors tepalu – aš tikrai rekomenduočiau taip nesielgti.
Labai dažnai atvyksta žmonės metus laiko gėrę brangius vaistus, kurie visiškai nereikalingi ir niekuo nepadeda, tai yra didžiuliai finansiniai nuostoliai ir užleista liga. Arba būna nusiperka kompresines kojines prieš tai nepasitikrinę su gydytoju, ir jeigu šalia veninės kraujotakos yra sutrikusi ir arterinė kraujotaka, tai vietoj to, kad pagerėtų, jų kraujotakos būklė net pablogėja ir gali atsirasti žaizdos.
Šiais laikais tikrai yra pakankamai specialistų Lietuvoje ir pagalba yra lengvai prieinama, tad prieš gydantis venų ligas namų sąlygomis, reikėtų pasitarti su gydytojais.“
Kenčia sveikata ir žmogaus psichika
Kojų venų varikozė yra pavojinga tiek sveikatai, tiek žmogaus psichikai. Chirurgas teigia, kad venų ligos kelia didesnį pavojų, nei galima pagalvoti. Krenta gyvenimo kokybė, nuolat jaučiant nerimą dėl veninių mazgų, žmogus tampa visiškai nelaimingas ir nedarbingas, susidaro psichologinė įtampa.
„Psichologiškai kenčia ir moterys, kurios galbūt norėtų apsirengti kažkokiais trumpesniais rūbais, bet jaučia didelį diskomfortą dėl išsiplėtusių venų – taip išeina, kad žmogus negali gyventi pilnavertiško gyvenimo.“ – teigia L. Velička.
Sveikatos pavojai taip pat labai ryškūs. Kraujagyslių chirurgas pasakoja apie grėsmes:
„Atsiranda patinimai, jei jie ilgai laikosi ir yra negydomi, jie sudaro sąlygas atsirasti ir kitoms komplikacijoms – uždegimams, infekcinėms ligoms. Yra ir grynai kraujagyslinės komplikacijos – gali susidaryti trombozė. Esant labai užleistoms venų varikozės formoms oda pradeda keistis, virsta randu, sukietėja, paruduoja, paraudonuoja ir iškrenta lopais. Susidaro vadinamos trofinės opos.“
Vizitas pas gydytoja sutaupo daug nervų
Pamačius ar pajutus pirmus venų ligos simptomus rekomenduotina iškart kreiptis į gydytoją ir sužinoti, su kokia tiksliai problema susidūrėte.
„Konsultacijos su gydytoju niekada nereikia atidėlioti kažkuriam laikui. Ta nežinia kartais labiausiai ir žudo, kai ateini pas gydytoją ir sužinai gerą žinią, tau iškart palengvėja, bet net išgirdus esamas problemas tau taip pat pasidaro lengviau, nes bent jau žinai, kas tau yra ir kaip tai gydyti.“ – perspėja chirurgas.
L. Velička teigia, kad vizito pas gydytoją vengimas išlikęs nuo senesnių laikų, kai operacijos buvo sunkios ir ilgos, o komplikacijos dažnos, blogas kosmetinis efektas. Šiandieninė medicina yra daug labiau pažengusi ir jos bijoti nereikėtų:
„Natūralu, kad tada žmonės stengdavosi operaciją nukelti kuo įmanoma toliau ir nieko nedaryti. Tačiau šiais laikais medicina labai ištobulėjusi, tad tikrai nereikėtų bijoti ir delsti. Tarptautinių draugijų specialistų yra pripažinta, kad venų ligų simptominį gydymą mes galime taikyti su kompresinėmis kojinėmis, kažkokiomis tabletėmis, bet iš esmės venų ligos yra lėtinės ir progresuojančios, nėra jokių būdų, kurie galėtų jas sustabdyti.
Lieka vienas šimtaprocentinis sprendimo būdas – operacija. Žmonėms gali būti psichologiškai sunku susitaikyti, kad jiems reikia tam tikros operacijos, bet venų ligų simptomus ji pašalina iš karto, o ir kosmetiškai kojos gražiai atrodo.“
Venų problemos dažnai kyla po gimdymo
Chirurgas teigia, kad venų verikozė gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms, bet daugiausiai nusiskundimų galima rasti vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
Venų problemos dažniausiai kyla moterims, kadangi tokias problemas dažnai sukelia gimdymas – kuo daugiau gimdoma, tuo didesnė galimybė, kad atsiras kraujotakos nusiskundimų. Tai ypač pastebima arabų šalyse, kur moterys gimdo po šešis, septynis ar net aštuonis vaikus.
Nors venų varikozė nėra genetinė liga, bet genetinis polinkis, paveldimumas tikrai egzistuoja.
„Labai daug šansų, kad jei venų problemų turi tėtis ar mama, turės ir vaikas. Labai dažnai tenka girdėti iš pacientų, jog jų močiutėms, mamoms ar tėčiams venos išsiplėtusios toje pačioje vietoje“, – pasakoja chirurgas.
Alkoholis gali sukelti kraujotakos problemų
Yra tam tikrų mitų apie kraujotakos problemas ir gydymą, kurie laikui bėgant gali sukelti dar daugiau nemalonumų. Gydytojas teigia, jog gan dažnai tenka susidurti su klaidinga žmonių nuomone apie alkoholį ir, turint kraujotakos problemų, ragina į tai žiūrėti atsakingiau:
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad alkoholis skystina kraują ir geria jį dideliais kiekiais norėdami „pagydyti“ savo kraujagyslių problemas. Iš tiesų alkoholis tirština kraują ir tikrai nepadeda kraujotakai. Alkoholis ištraukia skystąją dalį iš ląstelių ir laikui bėgant gali stipriai pakenkti ir skatinti trombozių formavimąsi. Yra buvę atvejų, kai pacientams po ilgalaikio ir gausaus alkoholio vartojimo tiesiog sukreša kraujas arterijose ir venose.“
Kraujo krešulių galimi simptomai
Venų trombozė – tai kraujagyslėse susidarantys trombai arba kraujo krešuliai, kurie gali kelti didelį pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Pasak kraujagyslių chirurgo L. Veličkos, trombų išvengti yra neįmanoma, o jie susidaro dėl įvairiausių priežasčių. Prisidėti gali ir kitos venų ligos, nors turint venų varikozę visiškai nebūtinai susidaro krešuliai, tačiau rizika yra didesnė:
„Šimtaprocentinai užkirsti kelią krešulių atsiradimui nėra įmanoma. Venų trombozė žmogui gali atsirasti, net jei jis neturėjo jokių paviršinių venų nusiskundimų. Pagrindinis veiksnys, kuris skatina trombų atsiradimą, yra kraujo sistemos sutrikimai, kurie gali būti įgimti arba gali atsirasti gyvenimo eigoje. Kitas svarbus veiksnys – kontraceptiniai, hormoniniai vaistai, taip pat ilgesni nei 6 valandų trukmės skrydžiai. Šalia visų šių priežasčių gali būti ir venų varikozė, kuri padidina galimybę trombams susidaryti.“
Suprasti, kad jūsų venose susiformavo trombas yra praktiškai neįmanoma, net ir šeimos gydytojas suprasti negali, galima tik įtarti. Patvirtinti ligą galima tik atlikus ultragarsinį tyrimą, kai savo akimis matai susiformavusį krešulį. L. Velička vardija trombozės simptomus, kurie gali padėti atpažinti problemą:
„Įtarti trombozę galima pajutus šiuos simptomus: staiga atsiradęs kojos skausmas, didelis sutinimas kojoje ir pėdoje, staigus spalvos pasikeitimas, kuris išlieka bent kelias valandas ar kelias dienas.“
Svarbiausia laiku rasti problemą
Laiku atpažinus susidariusį trombą galima gan lengvai jį pašalinti ar palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką. Kraujagyslių chirurgas skatina nedelsti ir tik pajutus simptomus kreiptis į gydytoją:
„Šiais laikais trombus galima ir ištirti, ir pašalinti, yra veiksmingų vaistų, kuriuos laiku paskyrus galima išvengti komplikacijų ar net mirties, tad pajutus šiuos simptomus reikia iš karto sureaguoti ir kreiptis į gydytoją, labai svarbu kuo anksčiau pastebėti ligą. Dalis trombozių yra asimptominės – nėra jokių ženklų, trombai pastebimi atsitiktinai, tam tikrų tyrimų metu. Žmonės dažnai ateina ir klausia, ar pas mane kur nors kūne nekeliauja krešulys, tačiau žmogui nejaučiant jokių simptomų yra be galo sunku ką nors rasti, sėkmės tikimybė labai maža.“
Didžiausias trombų pavojus – užkimštos kraujagyslės
Gydytojas pasakoja, jog pagrindinė grėsmė yra tai, jog dideli kraujo krešuliai užkimš kraujagysles ir žmogus mirs, tačiau ir mažesni trombai turi įtakos žmogaus sveikatai:
„Trombai patys pavojingiausi būna pirmas dvi savaites po susidarymo, nes būtent tada didžiausia rizika, kad jie gali embolizuoti (užkimšti kraujagyslę). Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešuliai, tuo jie pavojingesni. Kraujas su susidariusiu krešuliu juda po visą kūna ir galiausiai ateina iki plaučių, o iš ten kraujas patenka į didįjį apytakos ratą, kuris maitina smegenis ir vidaus organus. Būtent plaučiuose ir užstringa viskas, kas atkeliauja su veniniu krauju, tame tarpe ir krešuliai. Kuo tas krešulys didesnis, tuo didesnę plaučių arteriją jis užkemša ir tuo didensnis plaučių plotas iškrenta iš kraujotakos.
Kartais krešuliai užkemša pagrindines plautines šakas ir žmogus miršta. Iki 50 procentų pacientų su tokiais masyviais trombais yra neišgelbėjami.
Žinoma, dažniausiai pasitaiko gan maži trombai, kurie nėra tokie pavojingi, tačiau laikui bėgant ir jie komplikuojasi, kyla plaučių uždegimai ir kitos ligos. Veninės trombozės pagrindinis pavojus yra tai, kad žmogus gali numirti, o tas ligonis, kuris buvo išgelbėtas, gali visam gyvenimui likti invalidu ir vėliau vystosi kitos komplikacijos.“
Turint problemų su venomis reikėtų atostogauti atsakingai
Gydytojas teigia, kad kažkokių nusiskundimų ar problemų su venine kraujotaka turi apie 60 procentų žmonių. Į venų ligas įeina ir viršsvorio sukeltos problemos, limfinės sistemos sutrikimai, paviršinių venų varikozė, trombozės, potrombozinės ligos. Venų ligų šakų yra daug, tačiau visa tai yra lėtinis veninis nepakankamumas, arba liaudiškai vadinama „venomis“.
Venų ligomis sergantys žmonės turėtų atsargiau atostogauti, chirurgas perspėja, jog sveika gyvensena yra neatsiejama nuo geros kraujotakos. Žmonės, įpratę atostogauti karštuose kraštuose, gerti mažai vandens, mažai mankštintis, automatiškai labai padidina savo riziką visoms venų problemoms.
Svarbu prižiūrėti savo sveikatą kasdien
Nors sveika gyvensena yra labai svarbu kraujotakai ir jos problemų prevencijai, tačiau venų simptomams pradėjus trukdyti gyventi vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Kraujagyslių chirurgas L. Velička duoda kelis patarimus, ką reikėtų daryti pastebėjus venų problemas:
„Reikia gerti kuo daugiau skysčių, kontroliuoti savo svorį, išsimiegoti, pakankamai pajudėti per dieną. Net ir skrendant lėktuvu pramankštinti kojas. Jeigu žmogus jau turi venų problemų ir dažnai keliauja lėktuvais, reikėtų prieš tai susitvarkyti venas ir tada kelionės būtų daug saugesnės.
Visas priemones, kurios galėtų padėti, reikėtų aptarti su gydytoju, kadangi visas planas turėtų būti padarytas specialisto.
Savo praktikoje esu ne kartą matęs žmonių, kurie visą gyvenimą pragyveno galvodami, kad turi venų problemų. Jie daug ko sau neleido, gėrė begalę vaistų, gydėsi įvairiausiomis priemonėmis, pirkosi kompresines kojines, bet iš tikrųjų nieko jiems nereikėjo. Tad, kad žinotume, ką tikrai reikia daryti, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir juo pasitikėti.“
