Regis artėja atomazga šito daugiasavaitinio protesto. Pradžioje pasipylė degantis skysti į policininkus o po to pasipylė kulkų kruša į demonstrantus. Tačiau yra vienas didelis, bet. Tos dvi mirtinai sužalotos aukos buvo nušautos ne kokiomis guminėmis ar kimštinėmis kulkomis bet kovinėmis kulkomis. Ir kaip bebūtų keista šūviai buvo ganėtinai taiklūs vienas į galvą o kitas į širdį. Aišku, kad be snaiperio neapsieita (na bent labiausiai tikėtina, kad buvo šaudyta snaiperiu).
Pradžioje prisiminkime kaip viskas prasidėjo. Prieš kelias dienas Ukrainos Rada išleido įstatymą, kuriame atseit suvaržomos protestuotojų laisvės, įskaitant ir kaukių dėvėjimą maskavimosi tikslais bei šalmų naudojimą. Regis pataisos lyg ir menkos bet kilo didelis chaosas kurio išdavoje tryško kraujas.
Dabar aptarkime uždraustas priemones. Kaip ir visose senuose demokratijose į mitingus draudžiama eiti prisidengus veidus nesvarbu kuom, ar tai būtų „Anonymos“, ar kokio Mikės pūkuotuko kaukėmis (beje kaukes dėvėti viešuosiuose susirinkimuose yra draudžiama ir Lietuvoje) 2007m. Prancūzijos atvejis ir 2011 m. Britanijos riaušės, (kurios kartasi dar vadinamos Marko Duggan‘o riaušėmis) parodė, kad po kaukėmis daugiausiai ir slepiasi įvairaus plauko maištininkai. Kitas draudimas yra susijęs su šalmų dėvėjimu, jis taip pat yra draudžiamas daugeliui valstybių. Kartą pamenu kai 2004 m. įvyko Daukanto aikštėje protestas prieš tuometinį prezidentą R. Paksą į aikštę piliečiai buvo įleidžiami pro policijos pastatytus įėjimus – patikrinimo punktus. Pastebėjau ateinančius du jaunuolius ar jaunuoles (mat jie dėvėjo motociklininko šalmus su akiniais tai lyties nuspėti negalėjau) su šalmais kurie taip pat bandė patekti į aikštę tačiau policijos buvo neįleisti ir tos personos pasuko atgal. Keista kad tik dabar Ukrainos valdžia atbudo ir priėmė civilizuotus sprendimus dėl draudimo dėvėti kaukes ir šalmus. Kaip vienas politologijos dėstytojas mums yra pasakęs – eini į mitingą tai malonėk parodyti ir savo tapatybe bei prisiimti pilietinę atsakomybę, o ne niekšiškai slėpkis po kaukėmis ar šalmais.
Tačiau grįžkime prie riaušių kuriuose buvo pralietas kraujas. Kaip aukščiau patiekiau apžvalgą, kad kraujo praliejimą sąlygojo ne uždraustos priemonės kurias ką tik aptariau, bet greičiausiai neaiškios kilmės provokacijos. Tad natūraliai kyla klausimas kam naudingos tos provokacijos? Aišku daug kas atsakys Janukovičiui. Bet ar tikrai? Tarkime Janukovičius atsiunčia savo provokatorius su Molotovo kokteiliais ir turime ką dabar matome. Bet kai išsisklaidys dūmai ir nurims aistros, vienareikšmiškai aišku, kad už šitą kraują ir sužalojimus kažkam teks atsakyti ir žinoma stoti prieš Temidę, beje ne išimtis ir Janukovičiui, nes jį anksčiau ar vėliau pasivys Temidė. Be to politinė potekstė taip pat lemia nepaskutinį vaidmenį. Jeigu tikrai paaiškėtų kad čia prezidento avantiūra tai tokiu atveju kas norės jį rinkti kituose rinkimuose? Savaime aišku nuo kruvino prezidento nusisuktų ir jo sąjungininkė - Rytų Ukraina. Tuo metu jo politinei karjerai bus pabaiga, o kai išlėks iš politikos jis tikrai lieka be teisinio imuniteto. O kur dar prezidento politinė izoliacija iš Vakarų ir kitų šalių kuriuose gerbiamos žmogaus teisės?
O gal protestuotojai pavargę nuo ilgo gyvenimo Maidane ir sulaukę šalčių taip norėjo paskubinti procesus? Pamąstykime. Tarkime opozicijos lyderiai suburia kovingąją kuopelę įduoda į rankas kokteilius ir paleidžia juos prieš policininkus, taip tikėdamiesi iššaukti jų reakcija, o po to opozicionieriai pradeda verkšlenti Vakarams kokie jie užguiti ir skriaudžiami uniformuotu vyrukų. Čia reikėtų nepamiršti, kad tokias metodais jie galutinai susikompromituotų prieš Vyriausybę ir prarastų bet kokią moralinę teisę protestuoti Maidane. Be to reiktų nepamiršti, kad valdžia disponuoja visomis kriminalinių tyrimų, sekimo bei jėgos struktūrų priemonėmis ir blogiukai vieną dieną bus išaiškinti ir jų veidai bus parodyti Vakarams, o tada kiltų opozicijai didelis pavojus kad nuo jų galutinai nusisuks ES bei JAV ir taip jie praras bet kokį politinį bei moralinį svori tarptautinėje arenoje.
Pagaliau skaitytojas norės pakalusi tada kas tai padarė? Čia būtų atsakymas, kad kaltininkų reikia ieškoti tarp savų. Tokiu atveju natūraliai kyla klausimas o kas tie savi? Čia norom nenorom akys krypsta į radikaliuosius sparnus taip vadinamus „Ura patriotus“ (tai kažkas panašaus į vadinamo lietuviško „ubagų karaliaus kontingentą arba Kluonio gatvės aktyvistus)“ ir anarchistinį sparną. Kaip žinia jie dažniausia slepiasi po kaukėmis ir mėgsta mėtyti įvairius rakandus į policininkus ir kitus valstybės pareigūnus. Nepaslaptins, kad prie aukščiau paminėtų Londono ir Paryžiaus riaušių taip pat rankas buvo prikišę ir anarchistai. Tokiu atveju opozicijai paskutinis gelbėjimosi šiaudas yra atsiribojimas nuo įvairių paraštinių radikalų ir patiems iš Maidano išvesti provokatorius filmuojant juos atiduoti policijai.
Raimundas Paliulis
