„NATO kiekį reikėtų padidinti, jeigu nesikeičia saugumo situacija. Bet neužmirškim, kad Varšuvos susitarimas buvo pasiektas liepos mėnesį ir tai dabartinės pajėgos, kurios jau yra Lietuvoje ir kurios pradeda atvykti į kitas Baltijos šalis, jau yra palyginti nemažos. Ir turime pasižiūrėti į mūsų sąjungininkų galimybes greitai sutelkti reikiamas pajėgas. Aišku, turim neužmiršti ir mūsų, trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, galimybes priimti. Turim jau dabar 1200 karių Lietuvoje, dabar plečiam galimybes iki 1600. Mes tikrai susitvarkom, bet tai irgi yra iššūkis“, - sako R. Karoblis.
Anot ministro, gynybinių priemonių didinimas pirmiausiai yra atgrasymo Rusijai klausimas. „Atgrasymas jau su buvimu ne tik amerikiečių, bet ir visų sąjungininkų rodo, kad yra tas solidarumas aiškus. Ir ar vis dėlto Rusijai yra verta įsivelti. Bet jeigu kalbėtume apie gynybą, taip, vidutinio laikotarpio perspektyvoj reikėtų daugiau ir reikėtų ir kitų priemonių, ne tik sausumoje, bet ir oro gynyba ir antiblokadinės priemonės, kurios yra Kaliningrade", - teigia mininstras.
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime nurodoma, kad šalies vakarinėje dalyje ir Karaliaučiaus krašte karines pajėgas sustiprinusi Rusija šiuo metu sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.
Žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo dėl galimų provokacijų pasienyje per rugsėjį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“.
„Tai yra Rusijos karinio pasirengimo laikas, tokios yra Rusijos techninės ir organizacinės galimybės, ir mes turime į tai reaguoti, tiek nacionaliniu, tiek NATO kontekstu. Kalbant apie konkrečias priemones, mes turime greitojo reagavimo pajėgas, kurios aktyvuojamos labai greitai. NATO taipogi žino Rusijos pasirengimo terminą, atitinkami yra planai yra taipogi, galbūt ne tokie greiti, kaip mes kad norėtume, ne tokiais greičiais visgi kitos NATO papildomos pajėgos atvyktų“, – kalbėjo R.Karoblis.
„Mes ir toliau keliam klausimą, kad NATO greitis būtų didesnis, tiek konkrečių gynybos planų kontekste, tiek NATO bendrai, t.y. norėtumėm, kad NATO sprendimai būtų greitesni, būtų daugiau galios kariniams atstovams, panašiai, kaip buvo Šaltojo karo metu, remiantis tuo, kad nuo 2014 metų Rusija tapo NATO konvencine grėsme“, – pažymėjo ministras.
