Krašto apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti 1 mlrd. 140 milijonų litų - tai 2 procentai Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, tiesiogiai krašto apsaugos sistemai teks 1,53 proc. BVP - 878 mln. litų.
Kaip sakė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, tai 6 milijonais litų daugiau nei buvo numatyta 2003 metams.
0,47 proc. BVP - 262 mln. litų - bus skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, Valstybės saugumo departamentui (VSD), Vyriausybiniam ryšių centrui, Ginklų fondui ir Šaulių sąjungai.
Gynybos biudžeto rodikliams trečiadienį pritarė parlamentiniai Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai.
Pagal 2001 metų pavasarį pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos krašto apsaugai turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 proc. BVP.
Šiemet krašto apsaugai planuota skirti daugiau kaip milijardą litų. Tačiau pastaruosius porą metų įsipareigojimas skirti gynybai 2 proc. BVP iš esmės nevykdomas. Krašto apsaugos sistemos struktūrai tenka maždaug 1,6 proc. BVP. Politikų sprendimu, iš likusių lėšų finansuojamos kai kurios programos, remiančios Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Vidaus reikalų ministerijos du vidaus tarnybos pulkus. Be to, krašto apsaugos ministerija remia mokymo įstaigų kompiuterizavimą ir kitas lavinimo, švietimo bei aukštojo mokslo programas.
NATO sąjungininkų atstovai, iš pradžių palankiai vertinę Lietuvos įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. BVP, pastaruoju metu nesyk atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje įsipareigojimų nesilaikoma.
Krašto apsaugos ministras L. Linkevičius BNS sakė, kad dalies krašto gynybai skirtų lėšų perdavimas sukarintoms struktūroms neliks nepastebėtas NATO sąjungininkų, tačiau "Lietuva būtų kritikuojama žymiau griežčiau, jeigu nesilaikytų savo įsipareigojimų tęsti gynybos reformas ir dalyvauti numatytose tarptautinėse misijose".
Šiemet rugsėjį dauguma Seimo frakcijų nusprendė, kad nėra reikalo skubėti pratęsti minėtąjį partijų susitarimą, kuris galios ir kitąmet. Dauguma partijų atstovų mano, kad sprendimą dėl gynybos susitarimo pratęsimo ar jo atnaujinimo turės priimti į naujos kadencijos Seimą išrinktos partijos. Kiti Seimo rinkimai numatomi 2004 metų rudens pradžioje.
Lietuva taps visateise NATO nare 2004 metų pavasarį.
BNS