Pritaikius griežtas sankcijas gyvulių nelaikantiems vadinamiesiems sofos ūkininkams, ES tenka grąžinti dešimtis milijonų litų išmokų, todėl Žemės ūkio ministerija švelnina kovos su jais būdus. Šiemet susigriebta, kad buvo per smarkiai užsimota baudžiant „sofos“ ūkininkus. Dėl griežtų sankcijų už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus už pernykščius metus ES būtų tekę grąžinti apie 40 mln. Lt, o už 2013-uosius – dar didesnę sumą. Todėl Žemės ūkio ministerija pakeitė taisykles ir sušvelnino bausmes.
Pagailėjo „sofos“ ūkininkų
„Sofos“ ūkininkai – ilgametis galvos skausmas mūsų valdžiai. Tikrieji ūkininkai juos vadina rakštimi ir piktinasi, kad Briuselis sudarė sąlygas jiems tarpti. Mūsų šalyje daug metų svarstoma, kaip sudrausminti tokius ūkininkus, kurie negamina produkcijos, o gauna tiesiogines išmokas.
Pernai buvo nuspręsta stipriau prigriebti vadinamuosius sofos ūkininkus ir sugriežtinti sankcijas už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus. Iš deklaruojančiųjų pievas reikalauta laikyti gyvulius: jei ne karvę, tai bent ožką, vištas ar triušius. Jei deklaruotos pievos ir ganyklos sudarė daugiau kaip 30 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotų, už kuriuos prašyta tiesioginių išmokų, buvo privaloma hektarui pievų laikyti bent 0,1 sutartinio gyvulio. Už šio reikalavimo nevykdymą buvo numatyta taikyti iki 50 proc. dydžio sankciją visai gaunamos paramos sumai, o už pakartotinį tyčinį pažeidimą – atimti 100 proc. išmokų.
Šiais metais Žemės ūkio ministerija pagailėjo „sofos“ ūkininkų ir nusprendė sušvelninti sankcijas. Tiems pareiškėjams, kurių deklaruojamas pievų ir ganyklų plotas neviršija 10 ha, reikalavimo laikyti gyvulius pažeidimas vertinamas kaip netyčinis ir taikoma 3 proc. sankcija. Tačiau jei pievų ir ganyklų plotas didesnis nei 10 ha (kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoto ir tinkamo paramai pievų bei ganyklų ploto), minėtos sankcijos dydis – iki 50 proc. Sankcijos nustatomis atsižvelgiant į pažeidimo masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus.
„Lazda turi du galus. Pritaikius sankcijas tiems, kurie nelaikė gyvulių, preliminariais skaičiavimais, į ES už 2012 m. būtų tekę grąžinti apie 39 mln. Lt. Dabar bus prarasta kur kas mažiau – apie 10 mln. Lt. Gerai būtų, jei šie pinigai galėtų atitekti tiems, kurie gamina produkciją. Deja, juos tenka grąžinti“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas.
J.Lisauskas pabrėžė, kad sankcijos sušvelnintos ne visiems, o tik mažesniems ūkiams, kurie deklaruoja iki 10 ha pievų ir ganyklų. „Nemažai kaimo gyventojų turi nedidelius sklypus, deklaruoja asmeninio ūkio žemę. Gal per staigiai buvo įvestos sankcijos, ir žmonės nesuspėjo įsigyti gyvulių“, – samprotavo jis.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovai pranešė, kad apskaičiuotu sankcijos dydžiu mažinama visa pareiškėjui skirta paramos suma – tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, atskiros išmokos už baltąjį cukrų, tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis bei parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, susijusias su plotu.
Mažesnės sankcijos bus taikomos ir už 2012 m. Tų pareiškėjų, kuriems sankcijos pritaikytos pagal ankstesnę tvarką, paraiškos bus vertinamos pakartotinai pritaikant naujas taisykles. Taigi, tie, kurie gyvulių neturėjo arba laikė jų nepakankamai, nepraras daug išmokų.
Pasirinko mažesnę blogybę
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas linkęs pritarti švelnesnėms sankcijoms. „Tai nėra pati geriausia išeitis, tačiau iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė. Pritaikius griežtas sankcijas, dalį išmokų tektų grąžinti į ES biudžetą. Už pernykščius metus galiotų 50 proc. nuoskaita, o už 2013-uosius – net 100 proc. sankcijos, nes greičiausiai tie patys pareiškėjai gyvulių nelaikytų ir šiemet. Susidaro nemažai milijonų, kurių negalima perskirstyti kitoms programoms. Kad ir kaip svarstytum, tai – dideli praradimai šaliai. Nesame tokie turtingi, kad atsisakytume paramos“, – aiškino jis.
Žemės ūkio rūmų vadovas sutinka, kad „sofos“ ūkininkai kelia daug problemų. „Aišku, kad parama turėtų priklausyti tiems, kurie dirba ir gamina produkciją. Tokia politika nesąžininga tikrų žemdirbių atžvilgiu. Kita vertus, tos išmokos – tarsi socialinė parama kaimo gyventojams“, – samprotavo A.Stančikas.
Ūkininkai „Valstiečių laikraščiui“ yra ne kartą išsakę pasipiktinimus dėl žemdirbių, kurie gauna paramą tik už pievų šienavimą. „Išmokų mokėjimas „sofos“ ūkininkams – pasityčiojimas iš žemdirbystės. Patys nedirba, kitiems neduoda ir dar šaiposi iš tų, kurie dirba. Argi tai teisinga? Mes sėjame, auginame gyvulius, o jie tik nupjauna žolę arba ir to nedaro, tačiau išmokas gauname vienodas“, – prieš dvejus metus neteisinga žemės ūkio politika skundėsi ūkininkė iš Žemaitijos.
Atkūrė teisingumą
Sprendimui pakeisti sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką be išlygų pritarė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Vaitėnas. Anot jo, Žemės ūkio ministerija ne sušvelnino sankcijas, o atkūrė šiek tiek teisingumo. Jei nebūtų šių pataisų, daug kaimo gyventojų būtų likę be išmokų.
„Jei žmonės turi pievas ir ganyklas, jas tvarkingai nušienauja, prisideda prie kraštovaizdžio tvarkymo, tegu gauna išmokas. Kam juos versti laikyti gyvulius? Iš kur ta prievolė atsirado?“ – kaimo gyventojus, deklaruojančius pievas ir ganyklas, užstojo J.Vaitėnas.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas piktinosi, kad garbaus amžiaus kaimo gyventojai, gaunantys išmokas už kelis hektarus pievų, vadinami sofos ūkininkais. Anot jo, tokie yra miestiečiai, kurie spekuliaciniais tikslais yra prisipirkę žemių ir jas deklaruoja. Jiems ir turėtų būti taikomos griežtos sankcijos.
„Kaimo gyventojai to neužsitarnavo. Ar blogai, kad senyvo amžiaus žmonės, visą amžių pradirbę žemės ūkyje, dabar savo žemėje neleidžia piktžolynams vešėti ir už tai gauna išmokas bei prisiduria prie savo varganų pensijų. Jie paramos už dyką nelaukia – pievas sutvarko, kaip reikalaujama. Tik ar reikia vos krutančią močiutę versti laikyti karvę? Kas gali ir turi sveikatos, tie ir neraginami laiko gyvulius“, – sakė J.Vaitėnas ir pridūrė, kad molėtiškiai deklaruoja po nedaug hektarų pievų (vidurkis rajone – apie 4,5 ha).
Reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus netaikomas pareiškėjams, jei jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., o nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones gauti deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų. Komentarai
Išmokos – ne socialinė parama
Jonas Talmantas , Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Vadinamiesiems sofos ūkininkams nereikėtų švelninti sankcijų. Juk jie neretai deklaruoja ir išmokų nepelnytai siekia už šimtą ir daugiau hektarų. Vienareikšmiškai parama turėtų atitekti tiems, kas dirba iš peties ir gamina prekinę produkciją. Tačiau negerai, jei dėl sankcijų atimtas išmokas tenka grąžinti ES. Vis dėlto parama žemės ūkiui neturėtų būti skirta socialinėms problemoms spręsti.
Staigios sankcijos
Juozas Baublys , Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas
Per staigiai įvestos tokios griežtos sankcijos už gyvulių nelaikymą. Reikėtų įvertinti, kaip laikosi žemdirbiai, ypač nenašių žemių kraštuose, ir pamažu kelti reikalavimus, nes baudimas nieko gero neduoda. Todėl manau, kad sankcijų sušvelninimas – teisingas sprendimas. Lietuvoje neretai persistengiama keliant reikalavimus paramą gaunantiems žemdirbiams. Blogai ir tai, kad taisyklės taip dažnai keičiamos, kad ūkininkai negali staiga persiorientuoti ūkyje ir jų įgyvendinti. Norint išvengti tokio blaškymosi, reikėtų nuodugniai išnagrinėti visas priemones ir nustatytų taisyklių taip dažnai nekeisti per KPP įgyvendinimo laikotarpį.
