Kovojant dėl vartotojų dėmesio pasaulinėje maisto produktų rinkoje vis dažniau užmirštamas padorumas. Įvairiuose laikraščiuose pasirodė užsakytų straipsnių, o internete – filmukų, kuriuose dažniausiai tariami mokslininkai rimtai aiškina, kad vartodami pieną žmonės patiria daugiau žalos nei gauna naudos. Daugelis manė, jog ši prieš pienininkystę nukreipta kampanija bus trumpalaikė ir pasmerkta žlugti, tačiau praėjus metams galime pasakyti, kad šios akcijos sumanytojai užkariauja vis naujas rinkas. Į jų taikiklį pateko ir pieno vartotojai Lietuvoje.
Tarp lyderių
Kol kas galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje pieno ir jo produktų suvartojama daugiau nei vidutiniškai ES šalyse – per metus kiekvienas Lietuvos pilietis suvartoja vidutiniškai po 303 kg, arba beveik tris kartus daugiau nei vidutiniškai žmogus pasaulyje, pavyzdžiui, Kinijoje vienas gyventojas per metus suvartoja tik apie 50 kg pieno ir jo produktų. Esame lyderiai ir tarp pieno gamintojų. Lietuva užima 8 vietą pasaulyje pagal pieno gamybą vienam gyventojui – 581 kg per metus. ES rinkoje mus lenkia tik gilias pienininkystės tradicijas turinčios šalys, pavyzdžiui, net 1 200 kg vienam gyventojui pagaminanti Airija, beveik perpus mažiau gaminantis Liuksemburgas, Olandija ir Danija. Daugeliui bus netikėta žinia, kad Lietuva pagamina beveik du kartus daugiau pieno vienam gyventojui nei Vokietija ar Lenkija. Štai EUROSTAT duomenimis, pieno gamyba pasaulinėje rinkoje 2000–2011 m. kasmet vidutiniškai augo po 2,3 proc., tačiau 2013-aisiais gamyba paaugo tik 1,3 proc. Tiesa, ekspertai prognozuoja, kad šįmet pieno gamyba pasaulyje augs 3 proc., tačiau nuo kitų metų vėl sumažės iki 2 proc. augimo. Akylesnių pienininkų žvilgsniai krypsta į Izraelį, kuriame pieno vartojimas kasmet mažėja.
Plinta lyg epidemija
Pastaraisiais metais Izraelyje pieno vartojimo rinka pradėjo trauktis. „Izraelyje kasmet po 2 proc. sumažėja pieno vartotojų, o dar 24 proc. gyventojų pieno vartojimą sumažino. Didinančių pieno vartojimą sumažėjo nuo 15 iki 5 proc. Šįmet Izraelyje pieno bus suvartota tiek pat kiek 2010 m., o iš viso pieno vartojimas per pastaruosius metus susitraukė net 28 proc.“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis.
Į akis krinta tai, kad daugiausia atsisakiusiųjų pieno ar sumažinusių jo vartojimą – jauni žmonės. Izraelyje išryškėjusias pieno vartojimo tendencijas ekspertai bandė aiškinti specifinėmis žydų tradicijomis. Nepavyko. Tada Izraelio vyriausybė atliko tyrimus ir nustatė tikrąsias pieno rinkos traukimosi priežastis. Tyrėjai mano, kad Izraelis tapo pienininkystės žlugdymo organizatorių poligonu Europoje. Šmeižto kampanija pavyko, todėl daugėja požymių, kad kitas taikinys bus ES rinka, o gal ir pagrindinės eksporto rinkos – Kinija, Meksika ir Rusija. Žydai internete užfiksavo 85 pieno vartojimą kritikuojančius filmukus. Dabar jų suskaičiuoti jau neįmanoma, nes socialiniuose tinkluose jie plinta lyg epidemija, o gal net pandemija.
Absurdiški teiginiai
Ko pieno vartotojas tikisi gerdamas pieną? „Tikisi, kad piene yra daug kalcio, kuris yra būtinas kaulams ir dantims. Tikisi, kad piene yra daug vitaminų bei baltymų, reikalingų raumenims, ir apskritai, tikisi, kad gerti pieną sveika, nes tai yra dietinis produktas. Šių teiginių niekas nepaneigė“, – sakė S.Savickis.
O filmukuose teigiama, kad vartodami pieną kalcio negauname, atvirkščiai – tikinama, kad pienas kažkokiais būdais „išplauna“ kalcį, kad jis „nenusėda“ kauluose. Tikinama, kad piene yra per daug fosforo, kad pienas iš tikrųjų yra įvairiausių hormonų ir pūlių kokteilis.
„Tokie absurdiški teiginiai pateikiami labai vaizdžiai, pasitelkiant animaciją. Jauni žmonės patiki absurdiškais teiginiais. Savo dukrai aš ilgai turėjau aiškinti, kad tuose filmukuose pateikiama informacija neparemta jokiais tyrimais“, – pripažino S.Savickis.
Ar tokie duomenys gali padaryti įtaką ir pieno vartojimui Lietuvoje? „Valstiečių laikraščiui“ pavyko pakalbinti legendinį Lietuvos pienininką, AB „Rokiškio sūris“ direktorių ir pagrindinį akcininką Antaną Trumpą.
„Neslėpsiu, ir aš girdėjau perspėjimus negerti pieno: jeigu gersi, tai numirsi. Net stebiuosi, kad, visą gyvenimą dirbdamas pieno perdirbimo įmonėje, dar esu gyvas“, – juokėsi A.Trumpa.
Tačiau ilgametis „Rokiškio sūrio“ vadovas įsitikinęs, kad konkurentų siekiai sužlugdyti pieno pramonę yra beviltiški. „Jie stengiasi pakenkti, tačiau aš dabartinę padėtį palyginčiau su meno, muzikos kūrinių vertinimu. Visais laikais būta išsišokėlių, kurie siekė paneigti viską, ką iki tol buvo sukūrusi žmonija. Tačiau jie parėkavo ir tuo viskas baigėsi. Taip yra ir pieno srityje. Pienas vartojamas milijonus metų, ir, aš esu įsitikinęs, kad jo nepakeis joks kitas žmogaus sukurtas gėrimas“, – patirtimi dalijosi legendinis pienininkas.
Jo kolega AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad su absurdiškų teiginių platintojais net nevertėtų veltis į diskusijas. „Gal jie net specialiai nori tokios diskusijos: o gal kas nors patikės, kad pienas yra nuodingas.“
Numanomi užsakovai
Nors internete platinamuose filmukuose neįvardijami jų užsakovai, tačiau pienininkai nujaučia, kas finansavo jų kūrimą ir platinimą. „Tai konkurenciją su pieno pramone pralaimintys kaimyninių maisto pramonės šakų atstovai nerimsta. Manyčiau, kad tai gali būti vadinamųjų sulčių gamintojai. Jie tikisi, kad žmonės mažiau gers pieno ir daugiau gers kitų gėrimų“, – sakė A.Trumpa.
AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius neneigė, kad rinkoje būta interesų susikirtimų su sulčių gamintojais. „Pripažįstu, jog pastaraisiais metais visose rinkose pieno produktų gamintojai plėtė asortimentą. Tą darėme ir mes, pavyzdžiui, skatinome žmones daugiau vartoti įvairių pieno gėrimų, kurie, akivaizdu, užkariavo dalį kitų gėrimų rinkos. Gal jie ir sugalvojo taip atsakyti?“ – svarstė G.Bertašius.
Pieno perdirbimo įmonių vadovai teisūs. Kiekviename filmuke arba straipsnyje, kuriame įrodinėjama pieno žala, neapsiribojama tik kritika. Paprastai skiriama vietos ir patarimams, kuo „mirtinai pavojingą“ pieną pakeisti.
Sojų pieno gamintojų ambicijos
Be jau paminėtų atskiestų ir chemizuotų sulčių gėrimų vis dažniau siūloma gerti, pavyzdžiui, sojų pieną. Sojų pienas gaminamas iš vandenyje sumaltų brinkintų sojos pupelių. Ir ne tik patariama vartoti šį gėrimą. Pavyzdžiui, žmones bandoma paveikti skatinant vartoti tik tokius produktus, kuriuos gaminant sunaudojama mažiau energijos, taigi kuo mažiau didinant vadinamąjį šiltnamio efektą.
„Sojų pieno gamintojai nori, kad ant pieno pakuočių būtų rašoma, kiek kuris pieno produktas „prisideda“ prie šiltnamio efekto didinimo. Šį argumentą sojų pieno gamintojai pasirinko todėl, kad gaminant šį pieną anglies dioksido išskiriama apie tris kartus mažiau nei gaminant karvių pieno produktus“, – sakė S.Savickis.
Tačiau šiuo reikalavimu sojų pieno gamintojai neapsiriboja. Paaiškėjo, kad Europos Komisijai jie jau pateikė pieno produktų žymėjimo pakeitimo projektą, kuriame nurodoma, kad ant pieno pakuočių nebūtų privaloma nurodyti pieno kilmės, t. y. vartotojas nežinotų, kurį pieną geria: karvės, sojų, kokoso ar dar kitokį. Dar reikalaujama, kad ant pieno pakuočių būtų draudžiama vaizduoti piešinėlius su karvutėmis. Pasaulinė pienininkystės organizacija jau pareiškė kategoriškai nepritarianti tokiems pasiūlymams.
„Vartotojai turi teisę žinoti, ką perka. Aš manau, kad kaip tik ant pakuotės turėtų būti kuo daugiau vartotojams svarbios informacijos“, – pabrėžė A.Trumpa.
Pasak direktoriaus, jis iš kelių gurkšnių galėtų atsakyti, kurį pieną – karvės, sojų ar kokoso – geria. Tačiau labai tikėtina, kad paprastas vartotojas gal net negalėtų suprasti, kurį pieną geria, nes šiuolaikinė pramonė turi daugybę galimybių panaudoti įvairiausius priedus, skonių stipriklius ir t. t.
Vartotojai gali pasirinkti
Net sveikos gyvensenos biblijos autoriumi pasaulyje vadinamas lietuvių kilmės amerikiečių mokslininkas ir žaliosios mitybos judėjimo pradininkas Viktoras Kulvinskas, viešėdamas Lietuvoje, sakė, kad žmogui pienas nekenkia ir net sveika gerti pieną ir vartoti pieno produktus, tiesa, pagamintus tik iš šviežio, bet ne perdirbto, ne pasterizuoto pieno.
Geras palinkėjimas, tačiau esu įsitikinęs, kad V.Kulvinskas tikrai nepirktų pieno turguje iš geraširdiškai besišypsančios bobutės. Taip sakau remdamasis specialistų teiginiais. Prieš metus į savo atmintį visam gyvenimui įsirašiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialistės Antaninos Greičiuvienės paaiškinimą: „Pamelžtas pienas per dvi valandas turi būti atšaldytas iki 6 laipsnių Celsijaus. Kodėl dvi valandas? Todėl, kad dvi valandas piene dar veikia vadinamoji baktericidinė fazė, t. y. stabdomas bakterijų vystymasis. Jeigu per tą laiką nespėjama pieno atšaldyti, jame bakterijų kiekis pradeda sparčiai augti ir jos užteršia pieną.“
Taigi toks pigesnis, nors ir neatskiestas karvutės pienas gali tapti tikru nuodu. Niekas negarantuos, kad tos geraširdiškai besišypsančios bobutės karvutė neserga, pavyzdžiui galvijų tuberkulioze. O šios ligos židinių Lietuvoje vis dar nustatoma. Taigi vartotojai turi tik nedidelį pasirikimą – gerti pasterizuotą pieną arba pasitikėti smulkiaisiais pieno gamintojais, kurių karvės yra nuolat tikrinamos. Tiesa, jie dar gali įsigyti ir sojų pieno arba apskritai atsisakyti pieno ir gerti kažkodėl sultimis vadinamus gėrimus, kuriuose geriausiu atveju yra sulčių likučių.
