Giedrė Trapikaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Gegužės 22 d. skirtinguose pasaulio miestuose buvo rengiamas visuotinis „Mokyklų mergaičių maršas“. Šiuo judėjimu siekta išreikšti paramą pagrobtoms Nigerijos mergaitėms bei jų tėvams. Daugiau nei prieš mėnesį 276 mergaitės buvo pagrobtos iš valstybinės vidurinės mokyklos Čiboko mieste Borno valstijoje.
Nors daliai pagrobtų mergaičių pavyko pabėgti, maždaug 230 moksleivių vis dar nepavyksta surasti. Iš pradžių nežinota, kas jas pagrobė. Tačiau prieš kelias savaites teroristinė grupuotė „Boko Haram“ išplatino 57 minučių vaizdo įrašą. Jos lyderis Abubakaras Shekau įraše prisiėmė atsakomybę už mergaičių pagrobimą ir sakė ketinantis jas parduoti į vergiją.
Mergaitėms – sekso vergių dalia
Grupuotės veiklą stebintys ekspertai teigia, kad mergaitės gali tapti sekso vergėmis ar būti prievarta ištekintos už grupuotės narių. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad pagrobtosios verčiamos priimti radikalųjį islamą. „Boko Haram“ ekstremistai siaučia šiaurės rytiniame Nigerijos regione, o grupuotės pavadinimas dažnai verčiamas „vakarietiškas švietimas yra blogis“.
Lietuvos garbės konsulas Nigerijoje Goodie Minaborae Ibru sako, kad „Boko Haram“ nariai yra islamistų ekstremistų grupuotė, nusiteikusi prieš vakarietišką gyvenimo būdą ir švietimą: „Jų siekis – prievarta skleisti islamą šalyje. Tai nepriimtina, nes Nigerija yra pasaulietiška valstybė, mes neturime valstybinės religijos.“
Garbės konsulas pastebi, kad Nigerijoje yra ir krikščionių, ir musulmonų, ir kitų religijų, todėl „Boko Haram“ filosofija nepriimtina paprastiems žmonėms – jie pasisako prieš grupuotės veiklą ir kovoja prieš ją. Tiesa, G. M. Ibru pabrėžia, kad teroristinės grupuotės veikla ryškiausia tik trijose iš 36 Nigerijos valstijų. Tad pati valstybė yra saugi, ekonomiškai auganti ir viena geriausių vietų pasaulyje insvetuoti.
„Manau, kad grupuotė labiausiai veikia Šiaurės rytuose. Kartais jie sukrečia vieną ar kitą vietą šiaurinėje dalyje, bet ne pietuose. Šalyje nėra taip blogai, kaip praneša žiniasklaida. [...] Manau, žiniasklaida savo naujienomis siekia sukurti sensaciją. Nepaisant to, paprasti žmonės ir investuotojai atvyksta į Nigeriją, o gyvenimo kokybė šalyje auga“, – teigia G. M. Ibru.
Šalis turtinga – žmonės skursta
Trijose Šiaurės rytinėse valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis, bet neramumai krečia ir kitas Nigerijos vietas. Antradienį Džoso miesto turgavietėje įvykdytos dvi teroristinės atakos, per kurias žuvo daugiau nei 120 žmonių. Šis miestas – jau centrinėje Nigerijos dalyje.
Daugiau nei 130 mln. gyventojų turinti Nigerija yra gausiausiai gyvenama valstybė Afrikoje. Nigerija laikoma viena sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių ne tik žemyne, bet ir pasaulyje. Naftos ir gamtinių išteklių turtinga šalis trečdalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuria žemės ūkio sektoriuje.
Nigerijoje gyvenusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyr. specialistė Raimonda Iškauskaitė pastebi, kad Nigerija – kontrastų šalis. Nors pagal BVP pasaulyje ji užima 31 vietą, skurdas yra didžiulis. „Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad apie 70 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Aš pati gyvenau ekonominiame centre Lagose, buvusioje sostinėje. Mačiau ir labai turtingų, ir labai skurdžių žmonių“, – pasakoja ji.
R. Iškauskaitės nuomone, pietinė Nigerijos dalis labiau išsilavinusi dėl krikščioniškos kultūros, kuri ir mergaites, ir berniukus skatina mokytis, siekti ne tik vidurinio, bet ir aukštesniojo išsilavinimo. O šiaurinėje dalyje, kur dominuoja islamas, postūmio lavintis nėra.
Nigerijos valdžia stebina pasyvumu
Apie Nigerijos ekonomikos augimą nuolat kalba šalies prezidentas Goodluckas Jonathanas. Būtent jis sulaukė daugiausia kritikos, nes ilgai delsė viešai kalbėti apie pagrobtas mergaites ir išsamiai nepaaiškina, kas daroma, kad jos būtų išvaduotos. Prezidento atstovai pareiškė, kad nesutinka mainais į mergaites paleisti kalintų grupuotės narių, bet pats G. Jonathanas teigia, kad imasi visų reikalingų priemonių.
Pirmieji protestai dėl valdžios vangumo vykdant pagrobtų mergaičių paiešką prasidėjo Nigerijos miestuose, bet greitai paramą moksleiviams ir jų tėvams pareiškė žmonės iš viso pasaulio. Šeštadienį JAV prezidentas Barackas Obama išplatino vaizdo kreipimąsi į visuomenę.
Savaitgalį, kai JAV buvo minima Motinos diena, už jį kalbėjo pirmoji šalies dama: „Kaip ir milijonai kitų pasaulio žmonių, mano vyras ir aš esame pasipiktinę ir mums plyšta širdis dėl daugiau nei 200 iš mokyklos bendrabučio pagrobtų Nigerijos mergaičių. Šį nedorą veiksmą atliko teroristinė grupuotė, pasiryžusi mergaitėms neleisti gauti išsilavinimo. Šiose mergaitės Barackas ir aš matome mūsų pačių dukras, matome jų viltis ir svajones. Mes galime tik įsivaizduoti, kokias kančias šiuo metu išgyvena jų tėvai.“
Pagalbą siūlo visas pasaulis
Internete paplito Michelle Obama nuotrauka, kur ji rankose laiko baltą popieriaus lapą. Jame užrašyta „Bring back our girls“ [liet. – grąžinkite mūsų mergaites]. Per socialinius tinklus paramą šiais žodžiais išreiškė tūkstančiai pasaulio žmonių. Į kampaniją įsitraukė kitos pasaulio įžymybės.
JAV pareigūnai grupuotę vadina teroristine organizacija, o kovai prieš ją prezidento paliepimu Čade dislokuoti keliasdešimt kariškių. Šiaurės rytinę Nigerijos teritoriją žvalgo bepiločiai lėktuvai, šalies pajėgoms padeda terorizmą išmanantys specialistai. Pagalbą Nigerijai pasiūlė Izraelis, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija.
„Tai veiksmas, atliktas tikro blogio. Žmonės turi susijungti tam, kad stovėtų kartu su Nigerija, padėtų surasti vaikus ir grąžintų juos tėvams. Britanija pasiruošusi užtikrinti tokią paramą, kokią tik gali. Mes artimai bendradarbiaujame su JAV. Nigerijoje mes jau turime Britanijos kariuomenės mokymų komandą“, – kalbėjo Britanijos premjeras Davidas Cameronas.
Jo teigimu, šalis turi didžiuotis vaidmeniu, kurį užima Nigerijoje: britai siekia užtikrinti švietimą 800 tūkst. Nigerijos vaikų, iš kurių – 600 tūkst. mergaičių. „Turime suprasti, kad tai ne tik Nigerijos klausimas, – tikina D. Cameronas. – Pasaulyje veikia ekstremalūs islamistai, kurie yra prieš išsilavinimą, prieš progresą, prieš lygybę. Mes bauginsime juos tol, kol sugausime, kad ir kur jie bus.“
Su pagrobimu susiję artėjantys rinkimai
Knygos „Nigerija. Tarp faktų ir asmeninės patirties“ autorė R. Iškauskaitė sako, kad ekstremistų grupuotės aktyvumą paskatinti galėjo ir Nigerijos prezidento vykdoma politika. Ji pastebi, kad dauguma pačių Nigerijos ir pasaulio nuosaikių musulmonų smerkia „Boko Haram“ veiksmus.
„Viską reikėtų sieti su rinkimais, nes Nigerijoje buvo tylus susitarimas, kad prezidento postas atiteks tai šiaurinės musulmonų dalies, tai pietinės krikščionių dalies atstovui. Visi tikėjosi, kad kita kadencija priklausys šiaurinės musulmoniškosios dalies atstovui, bet, daugumos politologų nuomone, G. Jonathanas padarė taktinę klaidą, kai nusprendė kandidatuoti“, – sako R. Iškauskaitė.
Anot jos, „Boko Haram“ grupuotė vėl imasi veiksmų, nes yra nepatenkintam kad 2015 m. rinkimuose dalyvaus ir dabartinis prezidentas.
Lietuvos garbės konsulas Nigerijoje G. B. Ibru tiki, kad tarptautinė pagalba padės įveikti teroristinę grupuotę: „Tai nėra tik Nigerijos problema. Ji egzistuoja ir visoje vakarinėje Afrikos pakrantėje. Mes tikime, kad vyriausybė neleis „Boko Haram“ veiklai plisti. Ypač dabar, kai ji turi viso pasaulio palaikymą, JAV, Britanijos, Prancūzijos paramą. Todėl esu optimistas, tikiuosi, kad greitai ši problema bus išspręsta.“
