Praėjusiais 2011 metais pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) reikalavimą pašalinta keliolika kartų daugiau savavališkos statybos padarinių nei 2010 metais.
Pasak VTPSI viršininkės Lauros Nalivaikienės, negalima teigti, kad anksčiau inspektoriai buvo atlaidesni pažeidėjams. „Nemažai bylų dėl savavališkų statybų atsidurdavo teismuose, ilgai užtrukdavo, kol teismai priimdavo galutinius sprendimus. Pasitaikydavo piktavalių savavališkų statybų vykdytojų, kurie stengdavosi vilkinti laiką. Praėjusiais metais tokių atvejų irgi neišvengėme“, – sakė L. Nalivaikienė.
Jos teigimu, daug bylų buvo sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas nagrinėjo Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai.
Pernai surašyti 669 reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdant VTPSI ar teismų reikalavimą visoje Lietuvoje buvo pašalinti 453 savavališkų statybų padariniai (2010 metais – 36). Iš jų 75 savavališkai pastatyti statiniai nugriauti VTPSI pareigūnams atliekant prevencines priemones, paraginus vykdyti reikalavimus. Kitų statinių savininkai pasinaudojo įstatymų numatyta tvarka įteisinti savavališkas statybas. Likusiems reikalavimams įvykdyti dar nesuėjo teisės aktuose numatytas terminas, dėl dalies jų VTPSI kreipėsi į teismą.
Daugiausia savavališkų statybų 2011 metais nustatė VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Vilniaus apskrities teritorijoje – 240. Kauno apskrities teritorijoje užfiksuoti 156 tokios statybos atvejai, Klaipėdos – 121.
VTPSI viršininkė L. Nalivaikienė atkreipė dėmesį, kad, kaip ir anksčiau, daugiausia savavališkai pastatyta neypatingų ir nesudėtingų statinių. Tai – tvoros, pavėsinės, ūkiniai pastatai, priestatai. Palyginti nemažai savavaliavimo atvejų – 130 užfiksuota saugomose teritorijose. Kultūros paveldo teritorijose tokių atvejų 90.
Iki šių metų pabaigos galioja vadinamasis pereinamasis laikotarpis, kai teisės aktų nustatyta tvarka savavališkas statybas galima įteisinti pasinaudojus tam tikromis lengvatomis. Tokios statybos gali būti įteisinamos laikantis principo „gali būti tik tai, kas gali būti“. Kitaip sakant, savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus, t. y. kai tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Iki 2012 m. gruodžio 31 d. taikomi du savavališkos statybos įteisinimo būdai. Pirmasis, itin palankus statytojui, – tai galimybė nelaukiant, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą ir pateikiant visus reikalingus dokumentus – projektą, bendraturčių sutikimus ir pan. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima, turi išduoti minėtą dokumentą. Šiuo atveju statytojas naudojasi „švelniausiu“ savavališkos statybos įteisinimo būdu – jis tik gali būti nubaustas administracine tvarka ir tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs tokios nuobaudos skyrimo senaties terminas. Tačiau net ir skiriant administracinę nuobaudą, šiuo atveju taikomos mažiausios baudos, kadangi savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe.
Tuo atveju, jei nebus pasinaudota „švelniuoju“ savavališkos statybos įteisinimo būdu ir bus surašytas savavališkos statybos aktas, statytojui bus taikomos tam tikros lengvatos: jis per 6 ar net 9 mėnesius, jei esama ne nuo jo priklausančių trukdžių, turi teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Bet šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą (jei nesuėjusi jos skyrimo senatis), jam nebus taikoma švelninanti aplinkybė. Be to, po savavališkos statybos akto surašymo iš savavališkos statybos vykdytojo bus pareikalauta per 6 ar 9 mėnesius nugriauti statinį ar tą statinio dalį, kurią jis pastatė savavališkai.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebus galimybės pasinaudoti pirmuoju, „švelniuoju“, įteisinimo būdu. Antruoju būdu įteisinti savavališką statybą bus galima, tačiau teks mokėti įmoką už tokios statybos įteisinimą. Įmokos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pavyzdžiui, jei pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę bus apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 10 000 Lt, teks mokėti 1 000 Lt įmoką, o jei 20 000 Lt – jau net 4 000 Lt. Mažiausios įmokos dydis – 300 Lt, o didžiausios – 500 000 Lt.
