„Siūlome kreiptis į atitinkamą Europos Komisijos direktoratą, kad būtų inicijuotas kreipimasis į Eurostatą, kad visoje Europoje būtų vieninga metodika, nes labai iškraipom (statistiką) - vienose šalyse neskaičiuojama namų ūkių gaminimas, kitose šalyse, nesuprantama, Italija, Ispanija labai žemai, kai ten vynas neatsiejamas per pusryčius, pietus ir vakarienę“, – po komiteto posėdžio trečiadienį BNS sakė D.Mikutienė.
Pasak jos, alkoholio statistiką didina tai, kad į užsienį išvežamas alkoholis skaičiuojamas kaip išgertas šalyje.
„Labai daug išveža – popieriuose neįskaičiuoja, kiek išsiveža, Lietuvoje alkoholis pigesnis nei kitose šalyse, kiek lietuvių gyvena Didžiojoje Britanijoje, kiek išveža alkoholio, kiek turistai išveža, šitas dalykas neišminusuojamas“, – kalbėjo D.Mikutienė.
„Lietuvai užtenka saviplaka užsiiminėti, dar, kai prideda po 2,5 litro kiekvienam žmogui, skaičiuojant pagal Europos metodikas, gaunasi, kad mes labiausiai vartojanti alkoholį tauta esame“, – piktinosi komiteto pirmininkė.
Komitetas taip kreipėsi į Vyriausybę, kad iš valstybės institucijų, verslo stuktūrų, muitinės atstovų sudarytų darbo grupę, kuri parengtų vieną alkoholio suvartojimo šalies viduje skaičiavimo metodiką, nes šiuo metu skirtingos institucijos pateikia šiek tiek skirtingus duomenis.
Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas 2014 metais suvartojo vidutiniškai 12,7 litro legalaus alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam žmogui teko vidutiniškai 14,9 litro absoliutaus alkoholio.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad Lietuvoje vienam vyresniam kaip 15 metų gyventojui tenka 15,4 litro absoliutaus alkoholio. PSO į skaičiavimą įtraukia suvartojimo vidurkį už trejus metus, vertinimui naudoja svertinį regiono vidurkį, o iš kai kurių valstybių eliminuojamas turistų vartojimas (Europoje – iš 11 valstybių).
Eurostatas nėra nustatęs bendrų taisyklių šalėms narėms, kaip skaičiuoti alkoholio suvartojimą.
