Spendžiant iš visko, greičiausiai Muitinės vadovas mano, kad tiems pareigūnams nukapojus galvas, juos pasodinus, problema išsispręs. Bet ar tokia atkakli kova su korupcija muitinėje yra įtikinama? O gal tai yra tik nusiskundimų pasekmės, gal tik dėl to reikėjo muitinės vadovui imtis kokių nors priemonių, kad imituotų nelygią kovą su šešėliu ir korupcija.
Manau, kad pirmiausia už esamą situaciją atsako pats Muitinės departamento vadovas bei pačių teritorinių muitinės padalinių vadovai. Tai aiškiai parodo, kad jie nesugeba tinkamai susitvarkyti su savo pareigomis. Jei kyšininkavimas jų nebūtų toleruojamas, jis nebūtų tokios didžiulės apimties, juk tai nėra atsitiktinis vienetinis atvejis, tai jau tapo nuolat šią tarnybą kamuojanti sistema. Ar ne muitinės vadovybė asmeniškai atsako už tai, kad pareigūnai yra basi, nuogi ir alkani? Sakoma, jei valstybės pareigūnų nesugeba nupirkti valstybė, juo nuperka kiti. Manau, šis atvejis parodo, kokia beviltiškai sužlugusi valdžios kova su korupcija ir šešėliu.
Šis atvejis neparodo pačios muitinės vidinės stiprybės kovai su korupcija, tai daugiau primena veiksmą dėl pliusiuko. Kaip teigia vežėjai, kad tai tik ledkalnio viršūnė, tokia pati reketo sistema veikia ir kitose muitinėse. Pasak vežėjų, pareigūnai jau seniai įpratę kaulyti smulkių kyšių iš vairuotojų ir toks reketas seniai virtęs sistema. Savo pareigas turinti atlikti pamaina pradeda dirbti triskart lėčiau nei įprastai. Užtat susimokėję vairuotojai švilpia be jokių stabdymų. Pareigūnai visada moka sukurti kliūtis, net neegzistuojančius reikalavimus. Vežėjai pripažįsta, kad muitinės postuose vairuotojai, norėdami greičiau atlikti muitinės formalumus, tarp krovinio dokumentų be baimės įdeda po 10 ar 20 litų, pinigais muitinėse išsprendžiami ir kitokie nesklandumai.
Įsišaknijusi korupcija kamuojanti ne tik Muitinę, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Policiją ir kitas valstybines institucijas. Galima teigti, kad kažkas valstybėje yra ne taip. Kaip matome, pareigūnų rotacija, sukurtos imuniteto tarnybos, paprastų pareigūnų galvų kapojimas, kaip ir pats principas, visus bausti ir sodinti, korupcijos problemos neišsprendžia.
Įvedus pareigūnų rotacijas, pareigūnams reikia važinėti dešimtis ir šimtus kilometrų į savo darbo vietą, grąžinami kelionpinigiai dažnai nepadengia realių išlaidų, o atlyginimas jau daugybę metų tas pats (sumažintas). O prekės ir paslaugos brangsta. Parodomosios dekoracijos specialistai tesugeba raportuoti apie nelygią kovą su korupcija jų tarnybose, aš tai pavadinčiau kovą su vėjo malūnais, bet imitatoriai nepagalvoja, kaip žmogus turi gyventi gaudamas menką atlyginimą.
Čia yra pamirštas vienas pats svarbiausias dalykas – pačių vadovų tiesioginė atsakomybė. Bet kurioje civilizuotoje valstybėje po tokio skandalo, pradedant nuo departamento vadovo, teritorinių padalinių vadovų ir baigiant pamainos vyresniaisiais, visi būtų atleisti iš tarnybos. O pas mus atleidžia tik tuos pareigūnus, kurie patys prisipažįsta paėmę kyšį. Tiksliau pasakius, Lietuvoje kapojamos galvos tik paprastiems pareigūnams. Jie pakeičiami kitais, o vadovai, tai toleruojantys, saugantys pačią korupcinę sistemą, toliau lieka savo postuose. Ir taip skandalas po skandalo. Tai ar tokiu atveju įmanomi pokyčiai?
Ar tokia kova yra gerai, ar tokie kovos metodai sumažins kyšininkų gretas, ar tai tik muitinės vadovo parodomoji dekoracija? Šia tema nuomonės buvo nutarta paklausti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininko Jurijaus Bruklio.
Kas iš tikrųjų įvyko Medininkų muitinės poste ir kokie pareigūnams pateikti kaltinimai?
Iš pareigūnams pateiktų kaltinimų matyti, kad maždaug nuo rugsėjo pabaigos Muitinės departamentas (toliau – MD) Medininkų kelio poste pradėjo slaptai stebėti ten dirbančius pareigūnus. Remiantis mūsų turimais dokumentais, pareigūnų sekimas buvo vykdomas šių metų spalio–lapkričio mėnesiais, t. y. du mėnesius, o ne keturis, kaip žiniasklaidoje tvirtino muitinės departamento vadovybė. Akivaizdu, kad ši pareigūnų stebėjimo akcija buvo trumpalaikė ir vienkartinė. Atkreipiu dėmesį, kad pareigūnams pateiktuose kaltinimuose niekur nėra įrašyti 20-40 litai, apie kuriuos išgirdome MD generalinio direktoriaus A. Šipavičiaus pareiškimuose žiniasklaidai. Oficialiuose kaltinimų tekstuose nėra minimos net ir 15 litų sumos, visur kalbama apie vieną dešimtį litų. Suprantama, kad ruošiant parodomąją proginę akciją apie muitinės vadovybės neva vykdomą kovą su korupcija per porą mėnesių jokių korupcijos tinklų Lietuvos muitinėje neatskleista ir jokių rimtesnių kaltinimų nesuformuluota. Tiesiog garsiai spekuliuojama dešimties litų vertės argumentais pasitelkiant šimtatūkstantines Lietuvos muitinės veiklos viešinimui skirtas sumas iš valstybės biudžeto. Ironiška tiesa, kad butaforinės „kovos su korupcija“ organizatoriai pasitelkia neskaidrius veiklos metodus.
Kuo, jūsų manymu, viskas baigsis ir kas už esamą situaciją turi prisiimti pagrindinę atsakomybę?
Sunku numatyti tikslią įvykių eigą, bet nemanau, kad galutiniai šios akcijos rezultatai nudžiugins tuos žmones, kuriems nuoširdžiai rūpi dora ir skaidri Lietuvos muitinė. Nebus atskleisti jokie korupciniai tinklai. Netaps skaidresni muitinės departamento vykdomi viešieji pirkimai. Muitinės vadovybė negrąžins dešimčių milijonų biudžetinių litų, nesėkmingai investuotų į neveikiančias elektronines sistemas. Nuo antikorupcinės veiklos garsintojų nenukentės nė viena firma, giminystės ryšiais susijusi su įvairaus lygio muitinės vadovais. Gal to niekas nė nesužinos, kadangi tokie garsiai pūsti burbulai, paprastai, sprogsta tyliai.
Kita vertus, muitinės pareigūnų nušalinimo pasekmės gali turėti ir skaudesnių pasekmių. Jau šiuo metu pasienio postuose tęsiasi kilometrinės vilkikų eilės. Muitinės departamentas desperatiškai bando gelbėti situaciją. Į Medininkus skubiai permetami kitų postų pareigūnai. Viešoji nuomonė raminama kažkokiais neva vykdomais informacinių sistemų pertvarkymais. Atseit, kažkam neva buvo senai ruoštasi, kažkas yra daroma. Nors kiekvienam yra aišku, kad parodomosios kovos organizatoriai mažai tenutuokia apie muitinės posto darbą. Kabinetinis antikorupcinės akcijos scenarijaus braižas vienareikšmiškai apibūdina esamų muitinės vadovų kompetenciją ir sugebėjimą valdyti situaciją. Deja, esama situacija tai dar nėra istorijos pabaiga. Nesunku nuspėti, kad nenumaldomas siekis išsaugoti šiltas muitinės vadovų kėdes teisinėje erdvėje netrukus peraugs į kažkokį realų veiklos rezultatą. Greičiausiai įtariami paprasti pareigūnai bus nušalinti nuo pareigų arba atleisti iš darbo. Patirtis rodo, kad tai dar nebus istorijos pabaiga. Muitinės departamentas teisme dažniausiai nesugeba pagrįsti savo kaltinimų įrodymais, todėl nušalinti pareigūnai į pareigas atstatomi, o Lietuvos muitinei užkraunamas skolos už priverstinę pravaikštą mokėjimas neteisėtai nušalintiems darbuotojams. Blogiausia, tai, kad neteisėto nušalinimo nuostoliai dengiami ne iš asmeninės nekompetetingų vadovų kišenės, o iš Lietuvos muitinės darbo užmokesčio fondo. Du praėjusius metus Lietuvos muitinei į metų pabaigą pritrūkdavo lėšų atlyginimams mokėti. Deja, ir vėl galime laukti šios liūdnos istorijos pasikartojimo.
Ar kyšio ėmimai muitinės postuose nėra atsitiktiniai dalykai ir kokios priežastis tai skatina?
Dar praėjusios kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje esame sakę, kad nuolatinis pareigūnų socialinių garantijų nepaisymas yra netiesioginis korupcijos skatinimas Lietuvos muitinėje. Ši problema šiandien opi visiems Lietuvos statutiniams pareigūnams. Nė vienoje statutinėje tarnyboje neišgyvendinsime korupcijos apraiškų, kol toms tarnyboms vadovaus korumpuoti ir nekompetetingi vadovai. Akivaizdu, kad statutinių tarnybų veiklos skaidrumas tiesiogiai priklauso nuo socialinio dialogo ir vadovų asmeninės pozicijos.
Dabartiniai Lietuvos muitinės strategai mano, kad muitinės pareigūnas gyvena tarsi nuo realybės atsietoje erdvėje. Anot jų, muitinės pareigūnui Lietuvoje yra visiškai nesvarbu gauti orų atlyginimą, turėti normalias darbo sąlygas, būti tinkamai uniformuotam ir atvežtam į tarnybos vietą. Tas teorinis muitinės pareigūnas neturi nei šeimos, nei vaikų, jam nereikia mokėti už butą, dujas, elektrą ir šildymą. Ir visai tas statistinis pareigūnas būtų idealus, tik bėda ta, kad niekaip muitinės vadovams nepavyksta to išsvajotojo lietuviškojo roboto-muitininko klonuoti. Ir nežino muitinės strategai, kodėl. Kaip tame anekdote apie čigoną, kuris atpratino arklį valgyti. Būtų ir gerti atpratinęs, tik arklys pasitaikė nesupratingas – nudvėsė. Tokie graudūs juokai.
O jei rimtai, tai manau, kad šiandien korupciją Lietuvos muitinėje sąlygoja priežasčių kompleksas. Visų pirma – nekompetetingas ir neskaidrus vadovavimas. Korupcinė sistema neatsiranda savaime, jei ji nėra skatinama ir toleruojama. Pritariu V. Mazuronio nuomonei, kad kalčiausi – esami muitinės vadovai. Ne kartą tiesiogiai ir žiniasklaidoje esame minėję, kad vadovo pozicija ir nuostatos yra neatsiejamos nuo jo vadovaujamos įstaigos veiklos skaidrumo. Raginome muitinės vadovus būti nepakantiems švogerystei, vengti protekcionizmo. Deja, visada mums buvo atsakoma, kad jokių pažeidimų nerasta, visi tikrintojai muitinės departamento darbu patenkinti. Matyt, kol kas Lietuvoje visuomenės vertinimas ir politinis pasitikėjimas sutampa pernelyg retai. Gaila, kad ir pas mus žuvis pūva nuo galvos, todėl kol kas kardinalios permainos Lietuvos muitinėje yra mažai tikėtinos.
Ar šis įvykis parodo visišką buvusios Vyriausybės pažadą kovoti su korupcija ir šešėline ekonomika žlugimą?
Medininkų įvykis parodo aukštų muitinės valdininkų norą pasipuikuoti greitais rezultatais, neįdedant žymių pastangų susidariusiai nepavydėtinai situacijai atitaisyti. Tiesą sakant, nelabai ką galiu pasakyti apie Vyriausybės kovą su korupcija ir šešėline ekonomika. Lietuvos valdžiai kertant korupcijos mišką, visuomenė matė nebent labai daug skiedrų. Sunku būtų teigti, kad šešėlinė ekonomika nuo to nukentėjo ar korupcija labai sumenko. Gal ir yra kokie protingi skaičiai šiuo klausimu, gal paruoštos rimtos ataskaitos, nubraižytos spalvotos lentelės, bet apie realų korupcijos sumažėjimą kalbėti dar ankstoka. Vienadienės piaro akcijos plačiai publikai ar pozavimas žiniasklaidai su nukirsdintų kyšininkų galvomis neturi nieko bendro su korupcijos mažinimu. Skirtumas maždaug toks pat, kaip tarp meninio filmo apie karą ir tikro karo. Daugelis mūsų bendrapiliečių-žiūrovų teisingai vertina abejotiną muitinės vadovų Medininkų akcijos meninio pasirodymo lygį. Ir aktoriai nekokie, ir scenarijus silpnokas... A. Kubiliaus ir I. Šimonytės reakcijos objektyvumo nekvestionuokime, jie – laikini politinio kino teatro savininkai, jiems jų teatro lankomumas svarbiau už objektyvumą.
Kokiems tikslams muitinės vadovui reikalinga tokia parodomoji dekoracija, imituojanti kovą su korupcija?
MD generalinis direktorius A. Šipavičius į pareigas paskirtas 2010 m. sausio 4 dieną, o Medininkų piaro akcija pradėta rengti maždaug prieš porą mėnesių. Ar tai sutapimas su prieš porą mėnesių prasidėjusia valdžių kaita? Ar kam teko girdėti viešoje erdvėje per tuos tris praėjusius metus bent vieną kitą p. A. Šipavičiaus įvykdytą antikorupcinę akciją? Ar Medininkų akcijos metu išaiškintas bent vienas realus kyšininkas, kurį būtų pagrindo areštuoti? Klausimų daug ir atsakymai į juos iškalbingi.
Po Medininkų benefiso muitinės vadovui žiniasklaida įteikė kovotojo su korupcija laurų vainiką. Šis viešųjų ryšių renginys užtikrino saugų sėdėjimą šiltoje Muitinės departamento vadovo kėdėje. Naujoji valdžia bandydama pašalinti šį valdininką iš posto rizikuotų būti apkaltinta pasikėsinimu į viešojo intereso gynėją. Taigi, vienadienis politinis šou užtikrina dar bent tris ramius ir sočius karjeros metus minkštoje kėdėje. Argi tie sotūs ir laimingi metai neverti šiokios tokios meninės išmonės?
Po Medininkų įvykių muitinės pareigūnai juokauja, kad būtų visai neblogai, jei to renginio užsakovai ir vykdytojai kokiems metams pakeistų postų pareigūnus. Sueitų visi strategijų išradėjai, muitinės darbo organizatoriai, novatoriai-racionalizatoriai, užsienio komandiruočių mėgėjai iš šiltų Muitinės departamento kabinetų į kokį vieną pasienio postą ir per tuos metus kitus paverstų tą pasirinktą postą pavyzdiniu, patriotišku, valstybišku, nekorumpuotu. Žinia, geras pavyzdys – užkrečiamas. Tai bendromis pastangomis ir sąžiningu darbu išgyvendintume korupciją Lietuvos muitinėje, pakeltume institucijos prestižą į europines aukštumas be jokių baisių viešųjų ryšių akcijų. Ko nuoširdžiai visiems ir linkėčiau.
Tris savo vadovavimo metus p. A.Šipavičius nieko reikšmingo nedarė korupcijai naikinti ir pats pareiškė, kad korupcija muitinėje jo niekada nestebino. Jei viskas yra būtent taip, tai ar galima pasitikėti tokio vadovo pareiškimais apie norą išgyvendinti korupciją? Kodėl tas noras taip nelauktai ir netikėtai atsirado būtent dabar?
Parengė Rimas ARMAITIS
