Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo taisyti Farmacijos įstatymą apribojant farmacijos kompanijų atstovų vizitus pas gydytojus. Esą tada gydymo įstaigose sumažėtų ligonių eilės, o vaistų reklamuotojų veikla būtų skaidresnė. Tačiau patys farmacininkai aiškina, kad taip tik siekiama įteisinti duoklę medikams.
"Dėl ligos dažnai tenka lankytis poliklinikoje ir neretai gydytojo kabinete randu svetimų žmonių. Turiu jų akivaizdoje nusirengti, pasakoti savo bėdas. Gydytojai, užuot gilinęsi į mano ligas, juokauja su svečiais ar net komentuoja mano sveikatos būklę", - piktinosi LŽ kalbinta vilnietė Jurgita Baltaitienė. Kadangi nemažai tokių skundų gauna ir SAM, nuspręsta taisyti Farmacijos įstatymą.
Norėtų įvesti mokestį.
Parengti du pataisų projektai. Pirmajame variante numatoma, kad farmacijos kompanijos atstovo susitikimas su gydytoju negali vykti šio darbo metu. Reklamuotojas informaciją apie vaistą galėtų pateikti dalyvaudamas gydymo įstaigoje organizuojamuose reklaminiuose renginiuose ar gamybiniuose pasitarimuose.
Antrajame variante siūloma įtvirtinti, kad vaistų reklamuotojo susitikimas su gydytoju negali būti rengiamas pacientų priėmimo valandomis.
Kartu užsimota papildyti gydymo įstaigų kišenę: farmacijos kompanijų atstovai pas gydytojus galėtų lankytis tik sumokėję atitinkamą mokestį gydymo įstaigai. Jo dydį vienašališkai nustatytų pats įstaigos vadovas.
Vaistų gamintojų asociacija (VGA) tokiam mokesčiui priešinasi. "Jis didins verslo sąnaudas, turėsime atleisti darbuotojų, mokėsime mažiau mokesčių valstybei, - teigė VGA direktorius Albertas Bertulis. - Jeigu ministras kalba apie vaistų prieinamumo gerinimą, toks sprendimas - žingsnis atgal."
Panašiai mano ir Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė Jolanta Dičkutė: "Tai mes jiems teikiame paslaugą, o ne jie mums. Kodėl turėtume mokėti?" Jai taip pat kyla klausimas, kuo remdamiesi įstaigų vadovai nustatys minėtą mokestį, kaip jis bus renkamas ir kaip bus kontroliuojama, ar atstovai lankosi pas gydytojus susimokėję. "Ar jie turės neštis čekį?" - ironizavo J.Dičkutė.
Siūlomos įstatymo pataisos, anot farmacininkų, negarantuos, kad vaistų reklamuotojai gydytojus lankys tik nurodytu metu. "Nėra tvarkos dabar, nebus ir ateityje", - apibendrina jie. Iš Europos šalių minėtas mokestis įvestas tik Vengrijoje.
SAM valdininkai tikisi, kad naujoji įstatymo redakcija padės "nuskaidrinti kai kuriuos vaistų reklamuotojų veiklos aspektus".
"Mes taip pat norime skaidrumo, - tvirtino J.Dičkutė. - Tik abejoju, ar naujas mokestis prie to prisidės. Geriau jau ministerija įgyvendintų ministro įsakymo punktą, kuriame sakoma, kad bus kompensuojama už vaistus tik tų kompanijų, kurios deklaruoja skaidrią veiklą. Kai tai bus padaryta, reikalai iš karto susitvarkys."
Vaistų rinkodaros etikos pažeidimų nagrinėjimo komisijos narys Saulius Šabūnas pridūrė: "Ar nevertėtų Valstybinei ligonių kasai peržiūrėti kai kurių vaistų kainų. Juk kompanijų pajamų šaltinis - parduodami vaistai. Gal tų vaistų kainos per didelės, jei kompanijos gali sumokėti už gydytojų keliones į Indiją."
Neetiškas skatinimas
Šiuo metu grupė Lietuvos psichiatrų generinius vaistus gaminančios kompanijos kvietimu leidžia laiką Pietų Indijoje, kita psichiatrų grupė rudens pradžioje svečiavosi Turkijos sostinėje Stambule, o lapkričio pabaigoje jų kolegos trauks į Majamį (JAV). Urologai pavasarį važiuos į Tailandą.
Be tokio turizmo, gydytojai skatinami ir tiesiogiai. Štai viena generinių vaistų kompanija medikui siūlo tokį užmokestį: išrašei jos vaisto nuo šizofrenijos - gauni 40 litų, už antidepresantų receptą į kišenę nubyra 15 litų.
Jau daugelį metų piktinamasi korupcija sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Valstybės kontrolė, nei Mokesčių inspekcija, nei prokuratūra nesiėmė iš esmės spręsti šios problemos. Dėl to dalis farmacininkų su korupcija kovoja patys. Prieš keletą metų neapsikentusios kyšininkavimo varžybų EFA priklausančios firmos sukūrė ir pasirašė Etikos kodeksą. Tai taisyklių rinkinys, kokias rinkodaros priemones galima taikyti, o kokių ne. Pavyzdžiui, jose parašyta, kad negalima gydytojų už skiriamus vaistus skatinti pinigais, dovanų čekiais ar buities įranga. Taip pat negalima jų įdarbinti kompanijos atstovais, jeigu jie neatsisako pareigų gydymo įstaigose. Neseniai prie šio kodekso prisidėjo ir VGA. Etikos kodeksą dabar yra pasirašiusios 40 kompanijų.
Tačiau ne vienas šių kompanijų vadovų per privačius pokalbius prisipažįsta ne visada galintys sukontroliuoti, ar jų darbuotojai laikosi etikos taisyklių. Bet daug blogiau, kai jų nepaiso pačios minėtą kodeksą pasirašiusios kompanijos.
Vaistų rinkodaros etikos pažeidimų nagrinėjimo komisijos narys S.Šabūnas teigia, jog maždaug prieš mėnesį komisija svarstė farmacijos kompanijos KRKA atstovus dėl to, kad ši moka už gydytojų užsienio keliones. Farmacininkai pažadėjo pasitaisyti, kitaip apie jų veiklą bus pranešta vadovams užsienyje ir net teisėsaugos institucijoms. "Į mūsų posėdį kviesti SAM atstovai neatėjo", - pridūrė S.Šabūnas.
Verslas ar misija?
"Kategoriškai nesutinkame, kad kompanijų atstovai būtų vadinami vaistų reklamuotojais, - teigė EFA direktorė J.Dičkutė. - Vaistų reklama - tik viena šio darbuotojo pareigų. Pagal įstatymus jis privalo teikti gydytojams informaciją apie vaistus. Tai edukacinė veikla."
Iš tiesų įstatymai įpareigoja kompanijas ir jų atstovus teikti informaciją gydytojams apie vaistų saugumą bei nepageidaujamą poveikį.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dirba daugiau kaip tūkstantis farmacijos kompanijų atstovų. Per dieną jie privalo aplankyti 8-17 gydytojų. Per mėnesį gydytoją tas pats atstovas aplanko mažiausiai du kartus. Šalyje, kur dirba vos 18 tūkst. gydytojų, per metus atliekama daugiau kaip 2,5 mln. vizitų!
Atstovo atlyginimas siekia 3-5 tūkst. litų. Tai dar ne viskas. Jei atstovo platinamų vaistų pardavimas didėja, šis gauna premijas, jos gali būti net atlyginimo dydžio. Premijas kompanijos moka įvairiai - vienos kas mėnesį, kitos - kas ketvirtį. Atstovai kaip įmanydami stengiasi suktis.
Lengviausia atstovams dirbti vaistus kuriančiose, t. y. etinėse kompanijose, ypač kai į rinką įvedami nauji vaistai. Atstovas tada gauna daug naujų žinių ir vaizdinės medžiagos. Todėl gydytojų, kurie domisi naujovėmis, yra laukiamas. Jeigu vaistas veiksmingas, atstovui darbo mažai - pats vaistas ir pasveikę žmonės jį reklamuoja.
Tačiau ką daryti tiems atstovams, kurie prekiauja senais vaistais, ir jeigu kelios kompanijos turi tokių pačių vaistų? Na, kad ir aspirinas ar vaistai nuo hipertenzijos - į mūsų šalį patenka keliasdešimties kompanijų gaminami analogai. Kaip tada atstovui įtikinti gydytoją, kad būtent jo aspirinas geresnis nei konkurento? Čia prasideda įtikinėjimo varžybos, kuriose visos priemonės tinkamos.
Žinoma, ne visi medikai pasiduoda kompanijų įtakai ir ne kiekvienas joms įdomus. Tačiau esama gydytojų, kurie taip įprato būti lesinami, jog nė neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Todėl kompanijos, kurios nori dirbti etiškai, turi konkuruoti itin sunkiomis sąlygomis.
Štai viena Šiauliuose dirbanti atstovė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų viešinama, pasakojo nebegalinti užeiti pas gydytoją be dovanų. Jos kompanijos vadovai pakišų netoleruoja, tačiau darbo rezultatų reikalauja. Moteris turinti konkuruoti su kitų kompanijų atstovais, kurie nuolat turi ką padovanoti gydytojams. Taigi kartą apimta nevilties ji už savo pinigus nupirko brangią orchidėją ir nuėjo pas gydytoją. Tačiau ši, pamačiusi, kad gėlė - be dekoratyvaus vazono, atstovę išvijo. Moteris nuoskaudą užgniaužė ir po kelių dienų klaidą ištaisė. Pašnekovė teigė suprantanti, kad nusižengdama taisyklėms rizikuoja prarasti darbo vietą, tačiau neišmananti, kaip be kyšių įtikti gydytojams.
Pavojus sveikatai
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė akademiniam ir mokslo darbui doc. Jolanta Gulbinovič tikino, kad farmacijos kompanijų atstovai gydytojams daro didelę įtaką, o jų teikiama informacija dažnai tendencinga. Tokie įtarimai gali sustiprėti panagrinėjus antibiotikų skyrimo statistiką: daugiau kaip pusei vaikų ir trečdaliui suaugusiųjų, atėjusių pas gydytoją, dėl peršalimo ligų išrašoma šių vaistų. Antibiotikų skiriama net tada, kai nustatoma virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurios šie vaistai negydo. Negana to, dažniausiai skiriama plataus veikimo antibiotikų, kurie žudo įvairių rūšių bakterijas. Tokie vaistai reikalingi tik labai sunkiems ligoniams.
Santariškių gydytojai po vieno antibiotiko reklamos juokavo: po reklamos trimis mažais žingsneliais gydyti plaučių uždegimą tekdavo praleisti dvi ilgas savaites ligoninėje. Kokį poveikį žmonėms daro nepagrįstai skiriami psichotropiniai vaistai, galima tik spėlioti.
"Jeigu gydytojai patys pirktų ir gertų kompanijų, kurioms įsipareigoja, medikamentus, būtų puiku, tačiau jie vaistus skiria pacientams. Dėl to ligoniai gauna ne pačius tinkamiausius jų ligai gydyti vaistus", - pabrėžė S.Šabūnas.
Ką mano Europa?
Siekiant užkirsti kelią korupcijai, farmacijos kompanijų atstovų vizitai pas gydytojus griežtai reglamentuojami daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Suomijoje, Olandijoje, Šveicarijoje. Prancūzijoje tvarką ėmė daryti pacientų organizacijos - jos pasiūlė įsteigti valstybinę informacijos agentūrą, kuri teiktų gydytojams informaciją, nesusijusią su kompanijų komerciniais interesais. Apskaičiuota, kad jei tokia agentūra būtų įsteigta, šaliai, kurioje gyvena 64 mln. žmonių ir dirba 196 tūkst. gydytojų, užtektų vos 200 atstovų. Jei ir Lietuvoje būtų priimta tokia tvarka, vietoj 1000 užtektų 5 atstovų, na, gal po vieną kiekvienai kompanijai.
Chirurgas dr. Giedrius Laužikas, jau trejus metus dirbantis Norvegijoje, kur korupcijos lygis itin žemas, teigia, kad šioje šalyje gydytojų kontaktai su firmų atstovais neribojami. "Dirbu didelėje ligoninėje, - pasakojo jis. - Atstovai, suderinę laiką su padalinio vadovu, pristato savo prekes. Kadangi dažniausiai jie ateina per priešpiečius, kartu užkandžiaujame. Vaišės saikingos - tik tiek, kad nesėdėtume alkani ir pikti. Kavos visada pasiūlo ligoninė. Kai firmos rengia pristatymus už ligoninės ribų, įprasta, kad pietaujame gerame restorane, bet ne iki išnaktų kaip Lietuvoje. Kartais atstovas ateina į operacinę ir pristato naujus aparatus, juos čia pat per operaciją galime išbandyti. Farmacijos kompanijos veža gydytojus ir į kongresus. Kita vertus, kiekvienam gydytojui du kartus per metus konferencijos registracijos mokestį sumoka ligoninė."
Anot G.Laužiko, neseniai Norvegijoje buvo kilusi diskusija, ar toks elgesys nėra korupcija, tačiau stipri gydytojų profsąjunga apgynė savo interesus išaiškindama visuomenei, kad gydytojams privalu tobulėti, jeigu žmonės nori būti gydomi gerai ir šiuolaikiškai.
Aušvydė ŠIMAITĖ
