Šiuo metu advokatų kontoroje dirbantis teisininkas savo patarimais dalijasi prieš tą pačią bendrovę „Sistem“ kylantiems Josvainių miestelio gyventojams.
Kovoti įkvepia kitų pasiekta pergalė
Sovietmečiu iškilusių kiaulių ir dabar tebenaudojamų auginimo kompleksų skleidžiamas dvokas gyvenimą apkartina ne vienoje šalies kaimiškoje vietovėje. Su smardintojais kiaulininkystės kompleksus valdančiais verslininkais bandantys kovoti gyventojai neretai susiduria tiek su valstybės institucijų vangumu, tiek ir su įstatymų netobulumu. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, jau ne vienerius metus su bendrove „Sistem“, o tiksliau – jos valdomu kiaulininkystės kompleksu kovoja Josvainių miestelio bendruomenė.
Jos pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė pripažino – nenuleisti rankų įkvepia Kauno rajone, Rokų seniūnijoje, veikiančio bendruomenės centro „Sėmenėlė“ sėkmės istorija. Patamulšėlio kaimo gyventojai net penkerius metus teismuose kovojo prieš tą pačią bendrovę „Sistem“, valdančią čia veikusį žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Vyčia“ kiaulių kompleksą. Galiausiai jiems pavyko pasiekti pergalę, smarvę skleidusiose fermose veikla sustabdyta, šiuo metu kompleksas parduodamas.
Kaip pavyko eiliniams Kauno rajono gyventojams teismuose nugalėti turtingus verslininkus, kuriems atstovavo žinomos Kauno advokatų kontoros, gynusios nusikalstamo pasaulio elitą ir net patį Henriką Daktarą, teisininkas?
Pirmininku tapo teisininkas
Tuometis „Sėmenėlės“ bendruomenės vadovas Arnoldas Šimaitis „Rinkos aikštei“ pasakojo, jog pati kova su kiaulių augintojais nebuvo lengva. Jis pasakojo, kad bendruomenės nariams teko atlaikyti spaudimą, viešoje erdvėje buvo formuojama nuostata, esą anksčiau niekam neužkliuvo nuo sovietmečio veikiantis fermų kompleksas, o problemos prasidėjo kaime namus pasistačius grupei miestiečių. Esą jie nesuvokia gyvenantys kaime bei elgiasi taip, tarsi tai būtų urbanizuota, tankiai apgyvendinta miesto teritorija.
„Tapti bendruomenės pirmininku mane kaip teisininką pakvietė tame kaime gyvenantis draugas. Nors tuo metu nebuvau advokatu, tačiau sutikau pradėti procesą ir jame asmeniškai dalyvauti. Bendrovei „Sistem“ atstovavęs advokatas kaimiečiams pasakojo, kad jie neabejotinai teisme pralaimės, o tuomet privalės sumokėti 20 tūkst. litų kompensaciją“, – pasakojo A. Šimaitis.
Pasak kauniečio, spaudimą ir šantažą patyrė ir buvęs „Sėmenėlės“ bendruomenės pirmininkas. Oponentai išsiaiškinę, jog neturėdamas pakankamai žemės bei negalėdamas tapti ūkininku jis ant žemės ūkio paskirties sklypo pasistatė namą. A. Šimaitis prisiminė sulaukęs persigandusio žmogaus skambučio ir prašymo atsisakyti bylos.
„Trauktis tiesiog nebuvo kur. Įsivaizduokite, toje vietovėje teršalų koncentracija šuliniuose leistinas normas viršijo keliolika kartų. Tad geriamasis vanduo už visų mokesčių mokėtojų pinigus į kaimą buvo vežiojamas iš Kauno miesto. O tuo tarpu „Sistem“ kiaulynas veikė visu pajėgumu, srutos būdavo čia pat išlaistomos, per metus pasikeisdavo apie 25 tūkst. paršelių“, – pasakojo teisininkas.
Kiaulių mėšlo skleidžiamu dvoku kvėpuojantys Josvainių gyventojai įsitikino, pasiryžus ilgai bei nemažai kainuojančiai kovai teismuose galima pasiekti savo tikslą.
Rokų seniūnijoje 1976 metais iškilęs kompleksas savo laiku buvo moderniausias bei didžiausias visoje Sovietų Sąjungoje. Jis suprojektuotas taip, jog laikant tam tikrą kiaulių skaičių dvoko nejustų net šalia gyvenantys žmonės, o srutos į gruntą buvo įterpiamos po žeme nutiestais vamzdžiais.
Situacija pasikeitė kompleksą privatizavus bei ėmus didinti auginamų kiaulių skaičių. Be to, žemės plotai, kuriuose srutos buvo įterpiamos į gruntą, atiteko savininkams.
Bylinėjimasis – ilgas ir brangus
Anot A. Šimaičio, pagrindinis jo atstovautos bendruomenės koziris kovoje su bendrove „Sistem“ buvo tai, kad jos valdytas kiaulininkystės kompleksas neturėjo sanitarinės apsaugos zonos. Viena kaimo sodybų, kurioje gyveno šeima, nuo fermų buvo nutolusi tik kelias dešimtis metrų.
„Teismui teko įrodinėti, kad bet kokia veikla negali būti tęsiama, nes nėra sanitarinių apsaugos zonų, iki galo nesutvarkyti leidimai. Tačiau Lietuvoje teismai dažniausiai palaiko verslą, taip buvo ir mūsų byloje. Nors viską, regis, dėstai logiškai bei teisingai, teisėja to tarsi nenorėjo priimti, ėmė pati rinkti įrodymus. Klausinėjo, kiek suaugusiųjų, kiek vaikų gyvena bendruomenėje. Tačiau tai neturi jokios reikšmės. Jeigu neturi leidimų veiklai, sanitarinių apsaugos zonų – užsidarai, nes automatiškai vyksta tarša“, – teisminę kovą prisiminė A. Šimaitis.
Prie bendruomenės vairo stojęs ir bylą prieš „Sistem“ pradėjęs teisininkas pripažino nuo pat pradžių neabejojęs sėkme. Tą patį jis sakė ir atstovaujamo Patamulšėlio kaimo gyventojams. Šiuo metu jis pripažįsta, jog kategoriškas tikėjimas pergale padėjo pasiekti galutinį tikslą.
„Prieš bendruomenei pradedant teisinę kovą su aplinką teršiančių kompleksų savininkais reikia suprasti – laukia ilgas procesas ir tam nusiteikti, susitaikyti su tuo, jog tokio pobūdžio ginčuose valstybinės institucijos visada gina verslą. Būtina žinoti, jog teisminis ginčas pareikalaus ne tik daug kantrybės, bet ir finansinių išlaidų, teisinės paslaugos, juolab kokybiškos, kainuoja ne itin pigiai. Kita vertus, kai bendram tikslui susivienija daug žmonių, finansinė našta nebūta tokia didelė“, – „Rinkos aikštei“ sakė „Sėmenėlei“ atstovavęs, ne vieno kiaulių komplekso plėtros planus sustabdęs advokatas Saulius Dambrauskas.
Galutinis sprendimas – tik pernai
Kiaulių augintojai teisme argumentavo tiesiog tęsiantys tą veiklą, kuri Rokų seniūnijoje vyko nuo 1976 metų, kai buvo pastatytas kiaulininkystės kompleksas.
„Leistinas auginti kiaulių skaičius yra mažesnis už faktinį kiaulių komplekso pajėgumą“, – teigė kiaulių augintojų atstovai.
2015 metų balandį Kauno apylinkės teismas priėmė itin reikšmingą sprendimą, kuriuo visiškai patenkino „Sėmenėlės“ ieškinį. Teismas nusprendė panaikinti išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIKP) leidimą, konstatavo, jog vykdomai kiaulių auginimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Teismas nusprendė pripažinti vykdomą kiaulių auginimo veiklą neteisėta ir įpareigoti atsakovus bendroves „Vyčia“ ir „Sistem“ ją nutraukti.
Bylos duomenimis, jau nuo 2005 metų buvo keliamas klausimas dėl sklindančių kvapų, dirvožemio taršos, geriamojo vandens kokybės, sveikatos pablogėjimo dėl vykdomos veiklos. ŽŪB „Vyčia“ už netinkamai skleidžiamas srutas taikytos administracinės baudos, pateikta pretenzija atlyginti aplinkai padarytą žalą. Byloje surinkti duomenys patvirtino ieškovo teiginius, kad dėl komplekse vykdomos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai patiria nuolatinio pobūdžio nepatogumų dėl aplinkoje tvyrančios smarvės, neužtikrinama jų gerovė, gyvenimo kokybė.
Šis sprendimas buvo skundžiamas aukštesnės instancijos, Kauno apygardos teismui, tačiau skundą nuspręsta atmesti. Šį verdiktą apskundus Lietuvos aukščiausiajam teismui praėjusių metų viduryje buvo priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, bendruomenės centrui „Sėmenėlė“ palankią nutartį palikti nepakeistą.
Neveikiantį kiaulininkystės kompleksą parduoda
Lietuvos aukščiausiajam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, bendrovės „Sistem“
valdyta „Vyčia“ buvo priversta nutraukti savo veiklą. Šiuo metu kiaulininkystės kompleksą bandoma parduoti.
Internete portaluose patalpintuose skelbimuose nurodoma, kad tai 35,18 ha privačios nuosavybės žemės ūkio paskirties teritorija. O joje – 24 tūkst.103 kvadratinių metrų ploto komercinės paskirties pastatų kompleksas. Jį sudaro 44 unikalius kadastro numerius turintys pastatai.
„Objekte buvo įsikūrusi kiaulių ferma. Yra visa reikiama infrastruktūra šiai veiklai tęsti arba panašiai veiklai vykdyti. Taip pat objektas puikiai tinka įvairiai gamybinei – sandėliavimo veiklai. Aplink pastatus yra erdvi teritorija, geras privažiavimas“, – rašoma skelbime.
Nurodoma ir kaina – net 1 mln. 550 tūkst. eurų.
Bendrovėje – vienintelis akcininkas.
Uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“, su kurios valdomu kiaulininkystės kompleksu jau ne vienerius metus kovoja Josvainių miestelio bendruomenė, registruota Kaune, L. Ivinskio gatvėje. Bendrovė valdo prekės ženklą „Kauno mėsinė“, visoje Lietuvoje veikiantį to paties pavadinimo mėsos gaminių parduotuvių tinklą.
Portalo rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba 81 žmonės, vidutinis atlyginimas siekia 401 eurą.
Bendrovės prezidentu įvardijamas Rytis Baltrušaitis, o generalinio direktoriaus pareigas eina Aivaras Urba. Viešoje erdvėje galima rasti informacijos ir apie dar vieną vadovų – vykdomąjį direktorių Paulių Baltrušaitį.
Bendrovės „Sistem“ akcijos, Registrų centro duomenimis, šiuo metu priklauso vieninteliam akcininkui, Kauno rajono Šlienavos kaime gyvenančiam R. Balturaičiui. Nurodoma, kad akcijos buvo įsigytos 2005 metų pabaigoje, iki to 1992 metais įsteigta bendrovė veikė kaip bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė.
Šiuo metu įmonė užsiima ne tik kiaulininkyste, mėsos perdirbimu bei prekyba, bet ir nekilnojamojo turto plėtra. Kaune, Savanorių prospekte, iškilo įspūdingų gabaritų kompleksas „Žaliakalnio terasos“, kurio statytoja – ta pati bendrovė „Sistem“. Net 15 aukštų multifunkcinis pastatas užima apie 22 tūkst. kv. m bendro ploto, iš jo apie 6,5 tūkst. kv. m skirta apartamentams, dar apie 2,5 tūkst. kv. m ploto – terasoms.
„UAB „Sistem“ jau beveik 10 metų vysto įvairius statybų projektus, tačiau multifunkcinį objektą stato pirmą kartą. Numatytų statyti objektų turime ne vieną, tačiau norėtume, kad šis projektas ateityje būtų mūsų vizitinė kortelė“, – pranešime cituojamas vienas bendrovės vadovų P. Baltrušaitis.
Nerijus Povilaitis
