Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos.
Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.
Nuo prigimties meras nepabėgo
Dabartinis Kauno meras Andrius Kupčinskas, neilgai pailsėjęs po premjero sparnu, ne tik grįžo į Kauno mero postą, bet ir pademonstravo, kaip premjero patarėjo žodžiai skiriasi nuo mero darbų.
Pastarosiomis savaitėmis A.Kupčinsko veidas buvo paniuręs, nes viešėdamas Bialystoke Kauno vadovas sužinojo, kad jo kolega Bialystoko meras tiesiogiai vadovauja administracijai ir pats sprendžia, ką ir kur įdarbinti.
„Deja, mano galimybės Kaune yra labai kuklios“, – aiškino A.Kupčinskas apie paradoksalias aplinkybes, kodėl jam grįžus į mero postą buvo ne tik užmiršti planai mažinti biurokratų skaičių, bet ir sumanyta sukurti net 22 naujus etatus.
Neverta net abejoti, kad A.Kupčinskas tikrai daug nuveiktų, jei turėtų tokias laisvas rankas, kokias turi jo kolega Lenkijoje. Kodėl tuo neverta abejoti? Todėl, kad net surištomis rankomis A.Kupčinskas į Bialystoką vyko kaip valstybės galva – ne tik su dviem kolegomis iš miesto tarybos, bet ir su žmonomis. Nesiseka merui: vis kyla moralinių nesmagumų. Matyt, artimiausiu laiku jis garsiai paskelbs, kad politikai už savo žmonų kelionę sumokės iš savo piniginių. Į tokio pobūdžio aplinkybes A.Kupčinskas patenka ne pirmą kartą. Štai 2011-aisiais buvęs Kauno vadovas susigėdo ir į savivaldybės biudžetą grąžino jam sumokėtas lėšas už dalyvavimą Kovo 11-osios, Vasario 16-osios renginiuose ir už lankymąsi Žolinės atlaiduose. Tačiau kur kas daugiau lėšų ketinama iššvaistyti Kaune vėl gausinant biurokratų gretas.
Etatų nesumažėjo
Apie A.Kupčinsko kovas su biurokratais pirmą kartą kauniečiai išgirdo 2004-aisiais ir patikėjo tuomečiu Kauno mero jaunuoju patarėju. Tada savivaldybės darbuotojų skaičiaus limitas buvo viršytas net 102 etatais – sukurpta 872 valdininkų armija. Per 8 metus, padedant pasaulio ekonominei krizei, valdininkų gretos šiek tiek sumažėjo ir tikėtasi, kad nuo šių metų kovo pradžios dar sumažės 18 etatų. Norėtumėte. Kas jau kas, bet A.Kupčinskas, buvęs premjero patarėjas, kaip retas iš mūsų žino, kad ekonomika jau atsigavo, tik ne visi tai pastebi. Štai ir nuspręsta, kad Kauno savivaldybėje ne sumažės 18 etatų, bet 22 etatais valdininkų padaugės.
Kitas labai svarbus dalykas – meras yra konservatorius, o administracijos direktorius – socialdemokratas. Tačiau tikriausiai tik atsitiktinai atleidžiamų tarnautojų vietas užima lojalūs minėtoms partijoms.
Kodėl etatų daugėja, nors jų skaičių siekiama sumažinti? A.Kupčinskas žino atsakymą. Todėl, kad savivaldybei esą perduota vykdyti daug naujų funkcijų. Kokių? Visokių. Daugiausia naujų etatų įžvalgiai sukurta strategiškai itin svarbiame Turto skyriuje.
Kaip naujieji valdininkai atrenkami? Labai paprastai. Skelbimuose tokios informacijos nerasite. Pasak savivaldybės Viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėjos A.Augonės, žmogus tiesiog ateina į savivaldybę, palieka savo gyvenimo aprašymą, o savivaldybės padalinių vadovai juos skaito ir atsirenka. Tiesa, tokius norus dar turi patvirtinti administracijos direktorius. Kaip sakoma, visi savi žmonės. Daugiau tenka pavargti, jei kai kuriais atvejais reikia rengti konkursą. Tada reikia paruošti tik konkrečiam žmogui tinkančias konkurso sąlygas. Nelengva užduotis, bet įgyvendinama.
Štai Kauno savivaldybėje po rinkimų nuspręsta naikinti departamentus. Ši žinia biurokratus pašiurpino. Tačiau netrukus jie nusiramino, nes paaiškėjo, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Gal valdybų bus net daugiau. Palaukime reformos pabaigos.
Yra valdininkas, atsiras ir darbo
Kauno savivaldybės pasekėjų yra ir kituose šalies rajonuose. Štai Pakruojo rajono savivaldybė nusprendė dirbti efektyviau, todėl paskubom sukurpė naują administracijos struktūrą. Tada paaiškėjo, kad teks papildomai įsteigti 10 etatų. Šią savaitę Pakruojo savivaldybė rinks naują merą. Taigi didėja naujos reformos tikimybė, o kartu ir naujų etatų poreikis.
Klaipėdos politikai taip pat suko galvas, kaip sumažinti tarnautojų skaičių. Prieš dvejus metus sujungė kai kuriuos skyrius, tačiau dabar vėl ketina juos išskaidyti, taigi ir steigti naujus etatus.
Entuziazmo atlikti reformas netrūksta ir šiauliečiams. Administracijos direktorius turėjo vieną, o dabar turi jau du pavaduotojus. Šiauliečiai pastebi, kad valdžios keičiasi, mieste gyventojų mažėja, tačiau savivaldybės etatų tvirtovė atlaikė net ekonominės krizės laikus – išliko beveik 300 tarnautojų. Šiaulių meras Justinas Sartauskas pagarsėjo posakiu: „Yra žmogus, atsiras ir darbo.“
Mažeikių savivaldybė taip pat atnaujino administracijos struktūrą, nuo 25 iki 22 sumažino skyrių, tačiau etatų, atspėjote, nesumažėjo. Atvirkščiai – optimizavimui prireikė dviejų naujų etatų. Tačiau nepavydėkime – pasikeitimus vertinkime valstybiškai. Štai Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius mums sako: „Ne į skaičių žiūrėkite, o į funkcijų vykdymą.“
Apskričių reformos nesėkmė
Kova su biurokratais pralaimėta ir apskričių naikinimo fronte. Apskritys panaikintos, tačiau biurokratų nesumažėjo – jie tvarkingai užmaskuoti valstybės struktūrose. Iš visose apskrityse dirbusių tarnautojų darbo neteko tik 232 žemiausios grandies darbuotojai – personalo specialistai, sekretorės, vairuotojai, valytojos ir kiti. Kur dingo kiti? Likvidavus apskritis buvo įsteigtos 946 naujos pareigybės kitose valstybės institucijose. Finansų ministrė ne kartą gyrėsi, kad panaikinus apskričių administracijas valstybės biudžetas sutaupys apie 30 mln. Lt per metus, tačiau nė žodeliu neužsiminė, kiek bus padidintas finansavimas apskričių tarnautojus priglaudusioms institucijoms.
Gal apskričių funkcijos buvo perduotos savivaldybėms?
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas tėškė negailestingai: „Savivaldybėms neperduotos svarbiausios funkcijos, kurių laukėme. Pavyzdžiui, žemėtvarkos reikalai perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Tvarkydami dokumentus gyventojai vargsta apie 18 mėnesių, o savivaldybės tai atliktų per 3–4 mėnesius.“
Atliktų. O ką veiktų per tūkstantį žemėtvarkos tarnautojų?
Buvau geresnės nuomonės apie savivaldą
Vytautas Kurpuvesas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas
Deja, negalėčiau pasakyti, kad per paskutinius metus biurokratizmo sumažėjo. Valstybės struktūrose, savivaldybėse etatų turi būti tiek, kiek turi būti – nei per daug, nei per mažai. Aš vengiu kraštutinumų. Jei aklai mažinsime etatus, pakenksime paprastiems žmonėms, tačiau suprantu – turime reikalauti, kad valdininkai dirbtų efektyviai. Pasakysiu atvirai – iki darbo Seime buvau geresnės nuomonės apie savivaldą. Problemų yra daug, savivaldybės klysta vengdamos palaikyti ryšius su bendruomenėmis.
Vyriausybė perduoda funkcijas, bet užmiršta finansavimą
Romas Medzveckas, laikinai einantis Pakruojo savivaldybės mero pareigas
Pakruojo rajono savivaldybėje etatų padaugėjo tik santykinai. Buvo keičiama struktūra, nes norėjome dirbti efektyviau. Štai sujungėme Strateginės plėtros ir Statybos skyrius, taigi reikėjo steigti naujus etatus, tačiau apskritai etatų nepadaugėjo ir nesumažėjo.
Kita vertus, Vyriausybė dabar savivaldybėms perduoda daug naujų funkcijų ir mes nepriekaištautume, tačiau kažkodėl užmiršta finansavimą. Kita bėda – informacinės technologijos žengia į gyvenimą, mes naudojamės jomis, tačiau kažkodėl iki šiol reikalaujama visus dokumentus turėti ir popieriniu variantu.
Protekcionizmas įleido šaknis
Valentinas Mazuronis, Seimo narys
„Saulėlydžio“ programa neįvykdyta, todėl savivaldybės tik vaidina mažinančios biurokratizmą – vienas struktūras naikina, o vietoje jų kuria kitas.
Kita bėda, kad savivaldybės specialistus priima pirmiausia pagal jų partinę priklausomybę. Juk ne paslaptis, kad savivaldybėse dauguma pasidalija savivaldybės įmones ir jų vadovus dažniausiai skiria pagal partinę priklausomybę. Manau, kad tokia tvarka yra žalinga. Pirmiausia reikėtų įvertinti žmogaus išmanymą. Deja, toks protekcionizmas įleidęs šaknis ne tik savivaldybėse, bet ir ministerijose.
