Bene pirmasis Lietuvoje per teismą privertęs banką susimokėti už padarytą klaidą panevėžietis Tarybos narys Mantas Leliukas pasidžiaugė per anksti. Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria Leliuko šeimai iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios klaidingą pranešimą apie beveik 3 mln. Lt skolą, buvo priteista 13 tūkst. litų kompensacija. Po tokio Vilniaus apygardos teismo sprendimo M. Leliukas ne tik liko be kompensacijos, bet privalės dar pats patuštinti kišenę – padengti banko bylinėjimo išlaidas, maždaug 400 Lt.
„Kovoti su bankais Lietuvoje gali tik naivuoliai“, – pralaimėjęs bylą įvertino M.Leliukas.
Dabar jis įsitikino, kad paskolas paėmusiems klientams smulkmeniškai reiklūs bankai savo klaidoms liberalūs. Tačiau kodėl du teismai visiškai skirtingai įvertino „Swedbank lizingo“ klaidą, nesuprantama nei M. Leliukui, nei jį gynusiai advokatei.
Reikalavo nesamos skolos
„Bylinėjausi ne dėl pinigų. Nesiekiau pasipelnyti iš kažkieno klaidos. Tik norėjau parodyti, kad bankas negali su klientais išdarinėti ką nori ir už tai neatsakyti“, – „Sekundei“ teigė M. Leliukas..
Jis tvirtina, kad nedaug trūko, jog per „Swedbank lizingo“ klaidą jiedu su žmona Inga būtų praradę kūdikį. Dabar šeima džiaugiasi sveiku trečiuoju sūnumi, tačiau išgyvento jau porą metų besitęsiančio košmaro pamiršti negali.
Pavojus persileisti I. Leliukienei kilo tuomet, kai jos vyras 2011-ųjų rugpjūtį gavo iš skandinavų banko „Swedbank“ antrinės bendrovės „Swedbank lizingas“ laišką, kuriame buvo raginamas nedelsianti padengti 2,8 mln. Lt skolą.
Lizingo bendrovės įgaliotas asmuo rašte verslininkui stengėsi įteigti, kad šis neva yra pasirašęs su „Swedbank lizingu“ laidavimo sutartį ir pagal ją įsipareigojo įvykdyti neįvykdytus arba netinkamai įvykdytus UAB „Baltic Environmental Technologies“ įsipareigojimus. Esą su bendrove sutartį teko nutraukti, todėl finansinė atsakomybė tenka M. Leliukui.
Buvo patikėjęs teismais
Apie „Baltic Environmetal Technologies“ panevėžietis nė nebuvo girdėjęs. Nuo žinios apie pakibusią beveik 3 mln. Lt skolą drebėjo ir rankos, ir kojos, M. Leliukui sukosi mintis, kad pakliuvo į aferistų gudriai paspęstas pinkles.
Vyras neketino „Swedbank lizingo“ pranešimo rodyti tuomet šeštą mėnesį nėščiai žmonai, tačiau šioji pati surado neapdairiai sutuoktinio paliktą laišką. Inga Leliukienė patyrė nervinį šoką, jai grėsė priešlaikinis gimdymas, medikai jai diagnozavo potrauminį streso sutrikimą.
Košmaras šeimoje tęsėsi dvi savaites. Tiek laiko bankui prireikė išsiaiškinti savo klaidą. Bankas atsiuntė atsiprašymą dėl klaidingo pranešimo. Tokią „Swedbank lizingo“ poziciją M. Leliukas pavadino cinizmo viršūne. Dėl patirto sukrėtimo Leliukų šeima kreipėsi į Vilniaus 1-ąjį apylinkės teismą. Sutuoktiniai prašė iš „Swedbank lizingo“ priteisti 50 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti: I. Leliukienei – 40 tūkst. Lt ir 10 tūkst. Lt jos sutuoktiniui. Iš pradžių šeima ketino prašyti milijono, bet pasitarę su advokatais ieškinį gerokai sumažino.
Teismas panevėžiečių ieškinį tenkino iš dalies. M. Leliukui priteisė 3 tūkst. Lt, jo žmonai – 10 tūkst. Lt. „Lietuvos teisinėje sistemoje matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose“, – tąkart kalbėjo M. Leliukas.
Liko pats kaltas
Dabar panevėžietis rengiasi rašyti nuoskaudos kupiną laišką šalies prezidentei, o pirmos instancijos teismo nutartį apskundęs Vilniaus apygardos teismui „Swedbank lizingas“ triumfuoja.
Bankui ne tik neteks atlyginti už savo klaidą, bet dargi ir bylinėjimosi išlaidos nekainuos.
Aukštesnės instancijos teismas pasisakė, kad reikia atsižvelgti į paties M. Leliuko asmenines savybes. Kadangi jis yra politikas ir verslininkas, jam keliami aukštesni atidumo, teisinio išprusimo reikalavimai nei eiliniams piliečiams.
„Toks asmuo turi aiškiai suprasti, kokias sutartis yra sudaręs, ir žinoti, kokius prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus“, – teigiama teismo sprendime.
Kad dėl banko klaidos pablogėjo I. Leliukienės sveikata, teismui taip pat pritrūko įrodymų. Esą iš gautų medicininių dokumentų matyti, kad ir ankstesni moters nėštumai buvo sunkūs, todėl ir šį kartą į medikus ji galėjo kreiptis, anot teismo, dėl sunkaus savo nėštumo apskritai, o ne banko pranešimo.
„Ar teismui būtų buvęs pakankamas įrodymas, jei būtume netekę kūdikio?“ – apstulbęs M. Leliukas. Maža to, iš teismo verdikto galima suprasti, kad dėl žmonos išgyvenimų kalčiausias ne bankas, o pats M. Leliukas, nesugebėjęs nuo moters nuslėpti lemtingojo laiško. Esą už tokį aplaidų jo elgesį „Swedbank lizingas“ negali atsakyti.
Vilniaus apygardos teismo sprendimą Leliukai dar galėtų skųsti, tačiau sutuoktiniai nebetiki, kad eiliniai piliečiai pajėgūs parklupdyti skandinavų banką.
„Parašysiu šalies prezidentei, ką su žmonėmis daro bankai ir kaip juos užstoja teismai“, – planuoja M. Leliukas.
„Swedbank“ M. Leliuko atvejį vadina paviene klaida. Kiek teismai yra sulaukę ieškinių dėl banko ir jo antrinės įmonės, „Swedbank“ nutyli.
Teisinasi žmogiškuoju faktoriumi
Saulius Abraškevičius „Swedbank“ atstovas spaudai
Klientų ir sandorių duomenis bei bylas tvarko ne vienas banko darbuotojas, todėl labai tikėtina, kad skolos laiškas buvo išsiųstas per klaidą dėl žmogiškojo faktoriaus. M. Leliuko atveju informacija nebuvo laiku įvesta į duomenų apdorojimo sistemą arba sistemoje ji nebuvo išsaugota. Žinoma, tai nepateisina paties fakto, kad klientas gavo klaidingą pranešimą, tačiau nuo tokių klaidų niekas nėra apdraustas. Esame įsitikinę, kad tai yra pavienis atvejis, o ne sisteminė klaida.
Dedame ir ateityje dėsime visas pastangas, siekdami užkirsti kelią panašiems incidentams. Laikomės pozicijos teisinių ginčų su klientais nekomentuoti, todėl detalesnės informacijos apie ieškinius teismams ir bylas pateikti neturime galimybės.
Nukentėjusieji atakuoja teismus
Kęstutis Kupšys Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas
M. Leliuko atvejis man kelia nuostabą ir apgailestavimą. Banko vietoje net nedrįsčiau bylinėtis, nes tai per daug jautrus atvejis. Mano požiūriu, su tokia istorija eiti per teismus bankui kainuoja per didelius reputacijos nuostolius. Tokioje situacijoje derėjo garbingai susitarti su klientu, nuraminti jį ir apdovanoti bent nemokamu aptarnavimu visam gyvenimui. Jei būčiau to banko atstovas, besirūpindamas reputacija tik šitaip tedrįsčiau spręsti problemą.
Tai ne vienintelis atvejis, kai „Swedbank“ klientai kreipiasi į teismą. Mūsų asociacija tarpininkavo dviejose bylose. Vienu atveju klientas su banku ginčijosi dėl galimai neteisingų dokumentų pasirašymo ir galimo klastojimo.
Byla baigėsi ne kliento naudai – jam nepavyko įrodyti dokumentų klastojimo fakto. Kitoje senjoras panevėžietis banką į teismą padavė dėl patirtų didžiulių nuostolių žlugus investiciniam fondui. Ar jūs siūlytumėte investuoti gyvenimo santaupas į akcijas, kurios gali kristi, o bankas jam taip pasiūlė. Ši byla tebenagrinėjama teisme. Mūsų asociacija įkurta prieš porą metų, kai susijungė grupė žmonių, turėjusių problemų su įvairiais bankais. Jie tiesiog suprato, kad po vieną kovoti su bankų sistemos monstru yra labai sunku ir nerezultatyvu. Bene labiausiai žinoma „DnB“ istorija, kur net 600 žmonių yra patyrę nuostolių dėl banko produkto ir dalis jų savo interesus dabar gina teismuose. Bet kitų bankų klientai kreipiasi irgi ne ką rečiau, tik jų problemos būna šiek tiek kitokios.
Labai dažnai pagalbos prašoma dėl didžiųjų bankų taikomų nesąžiningų palūkanų, kai žmogus jas fiksuoja, o pasibaigus terminui nebegali sugrįžti prie senos maržos ir tenka mokėti daugiau. Tai yra viena skaudžiausių problemų. Dažni būsto paskolų probleminiai atvejai, kai kritus būstų kainoms žmonės nebegali išsimokėti paskolų. Kuo didesnis bankas, tuo dažniau pasitaiko tokių atvejų.
Taškas nepadėtas
Reda Aleksynaitė Advokatė
Leliukai turi galimybę per tris mėnesius pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo. Civilinio proceso kodeksas numato dvi teismo sprendimo apskundimo pakopas – apeliaciją ir kasaciją. Tiek vienoje, tiek kitoje instancijoje sprendimai gali būti keičiami bei naikinami, todėl šis sprendimas, nors ir įsiteisėjęs nuo jo priėmimo dienos, dar gali būti pakeistas ar panaikintas, kol kas nėra išnaudotos jo apskundimo galimybės.
Jei ieškovai teiktų kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pastarasis turi teisę tiek palikti galioti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tiek priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti pakartotinai.
Bylos tarp bankų, lizingo kompanijų ir įmonių ar fizinių asmenų vyksta dėl įvairių dalykų – skolų, sutarčių nevykdymo, nutraukimo, įkeitimo ir kt., tačiau statistikos, kiek bylų bankai laimi ar pralošia, – negaliu pateikti, nesame atlikę statistinio tyrimo.
Inga Kontrimavičiūte
