Šalies biudžetui kelis milijonus litų kainavę nebaigti statyti kotedžai Trakuose, Plomėnų gatvėje, jau turi gyventoją - benamę ir bevardę kalę, įsikūrusią socialiniam būstui skirtuose pastatuose sustabdžius nelegalias statybas.
Žemėlapyje Plomėnų gatvė atrodo masinančiai - vingiuodama tarp pievų ir miškelio juosia Totoriškių ežerą iš priešingos pusės, nei įsikūrę Trakai. Kone ideali vieta naujam gyvenamųjų namų kvartalui, kuris nė kiek ne mažiau nei Trakų centras viliotų gyventojus pašonėje tyvuliuojančiais Totoriškių, Būklės ir Plomėnų ežerais. Taip nusprendė ir Trakų rajono savivaldybės taryba, sumaniusi šioje vietoje pradėti gyvenamojo kvartalo statybą, nors tai - Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritorija.
O kad privatininkams nekiltų problemų vykdant statybas saugomoje teritorijoje greta Plomėnų ornitologinio draustinio, jiems kelią turėjo atverti socialinio būsto statyba. Į naujus butus turi būti iškeltos Užutrakio dvaro teritorijoje tebegyvenančios keturiolika šeimų.
Plomėnų ir Veterinarijos gatvių sankirtoje jau stovi du kotedžai, tačiau darbai greta jų nevyksta. Praėjusią savaitę tik benamė ir bevardė kalė džiugiai pasitiko atvykusius "Lietuvos žinių" žurnalistus. Meiliai glaustydamasi, laižydama rankas, vis taikydamasi pažaisti kalė akivaizdžiai rodė, kad yra pasiilgusi bendravimo. Tik vargu ar greit šiuose kotedžuose įsikurs žmonės, kurių šuo taip laukia, ir ar apskritai jie čia įsikurs.
Problema ta, kad kotedžų statyba, finansuojama iš biudžeto lėšų, buvo vykdoma savavališkai, ir tai jau pripažino valstybinės institucijos bei teismai. Beliko laukti paskutinio - Konstitucinio Teismo sprendimo, kur trejus metus TINP byla laukia savo eilės. Šiais metais ši byla atsidūrė šeštojoje vietoje, taigi tikėtina, kad po kelių mėnesių bus paskelbtas paskutinis ir neskundžiamas sprendimas.
Mesteli lėšų
Statybos Plomėnų gatvėje sustabdytos 2008 metų vasario 28 dieną Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu. Departamentas šiam žingsniui ryžosi gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros kreipimąsi į teismą dėl nelegalios statybos. Darbai sustojo tuo metu, kai jau buvo iškilusios pastatų sienos. Nors uždraudus statybas jokie darbai negalimi, per tuos 15 mėnesių pastatai buvo apdengti stogais.
Savavališkas statybas toliau finansuoja Lietuvos Vyriausybė, skyrusi tam lėšų iš biudžeto - šiems metams per 600 tūkst. litų.
"Šiuos pastatus be jokių kalbų reikia griauti, - kategoriškai nusiteikęs aktyvus Trakų visuomenės veikėjas Romualdas Lankas, kuriam parašius raštų į įvairias instancijas ir buvo sustabdytos statybos. - Aš pateikiau peticiją Seimui, kad Vyriausybė švaisto lėšas, skirdama šimtus tūkstančių litų savavališkai statybai. Valstybė, kovojanti su savavališkomis statybomis, turi pradėti nuo savęs. Tegu prisiima atsakomybę už tai, kad kotedžai socialiai remtiniems asmenims pradėti statyti tinkamai nesutvarkius dokumentų."
Pervertino galias
Kelis milijonus litų biudžeto lėšų prarijusius, bet greičiausiai būsiančius nugriautus kotedžus Plomėnų gatvėje nusprendė statyti Trakų rajono taryba. Pervertinusi savo galias, tarsi užmiršusi, kad TINP galioja ne vietos valdžios, o Vyriausybės sprendimai, 2005 metų gruodžio 29-ąją Trakų rajono taryba priėmė sprendimą leisti rengti teritorijos Trakų miesto Plomėnų gatvėje detalųjį planą, numatant žemės sklypo ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Priimdami šį sprendimą tarybos nariai peržengė savo kompetencijos ribas. Ši teritorija tvarkoma pagal TINP planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1993 metų gruodžio 6-osios nutarimu.
Tačiau tai - ne vienintelis šiurkštus pažeidimas. Namai pradėti statyti net neturint statybos leidimo. Vilniaus apskritis leidimą statybai išdavė tik po dviejų savaičių, kai ekskavatoriai jau visu pajėgumu kasė duobes pamatams.
Aplinkos ministerija, gavusi R.Lanko skundą, patikrino šios statybos teisėtumą ir suabejojo, ar teisėtai išduotas statybos leidimas.
O Vilniaus apygardos administracinis teismas jau 2006 metų balandžio 10-ąją priėmė sprendimą panaikinti Trakų savivaldybės 2005 metų gruodžio 29 dienos sprendimą. 2007 metų balandžio 26-ąją šią administracinę bylą, gavęs Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, pradėjo nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjams kilus abejonių, ar Vyriausybės 1993 metų gruodžio 6 dienos nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir kitiems teisės aktams, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Šiame teisme nuo 2006 metų savo eilės laukia kitas prašymas tuo pačiu klausimu.
Užutrakio skaudulys
"Valstybė negali taip švaistyti savo lėšų, kad pastačiusi du kotedžus Plomėnų gatvėje imtų juos ir nugriautų, - susirūpinęs TINP direktorius Gintaras Abaravičius, nuogąstaujantis, kad tada neapibrėžtam laikui būtų atidėtas Užutrakio gyventojų iškraustymas. - Vyriausybė turi galimybę įteisinti tik šių dviejų kotedžų statybą, nepalikusi landos kitoms statyboms."
G.Abaravičius laukia nesulaukia, kada Užutrakio dvare nebeliks gyventojų, trukdančių šią unikalią vietą paversti Lietuvos perlu.
"Lietuvoje nėra gražesnės dvaro sodybos nei Užutrakio dvaras, - įsitikinęs G.Abaravičius. - Jeigu jo rekonstrukcijai netrukdytų dabar čia gyvenantys žmonės, jis prilygtų Prancūzijos Versaliui ar Lenkijos Lazenkų dvarams. Tačiau dabar darbai stoja, nes negalime nugriauti sovietmečiu atsiradusių statinių, rekonstruoti dvarui priklausančių ūkinių pastatų, kuriuose taip pat gyvena žmonės. Tik nereikia manyti, kad čia įsikūrę vargšai, kuriuos valdžia varo lauk. Šiems žmonėms 1994 metais Trakų savivaldybė neteisėtai suteikė gyvenamąsias patalpas Valstybės turto fondui priklausančiuose pastatuose. Susigriebus pasirūpinta iškraustyti gyventojus. Jiems buvo skirti net žemės sklypai, kai kurie iš čia gyvenančių žmonių turi namus ir butus Trakuose bei Vilniuje. Tačiau išsikraustė tik dešimt šeimų. Jeigu dvaro teritorijoje liks šios 14 šeimų, galima neabejoti, kad netrukus jų būstai bus perstatyti, išplėsti. Užutrakio nebeliks, atsiras naujas gyvenamųjų namų kvartalas."
Kraustytis nenori
Užutrakyje, anksčiau valstybinei turizmo įmonei priklausiusiose patalpose įsikūrę gyventojai niekur iš čia nenori kraustytis. Nesvarbu, kad pastatai menkai pritaikyti gyventi, nėra komunalinių patogumų, toli iki miesto. Tačiau greta krantą skalauja Galvės ežero bangos, palei langus - daržovių lysvės, aplink - nuostabus parkas ir dvaro rūmai. Jeigu Užutrakis sužavėjo grafus Tiškevičius, kodėl jis negalėtų patikti ir į socialinį būstą pretenduojantiems gyventojams?
"Mes norėtume, kad šiuos butus leistų privatizuoti", - tiesiai sakė užkalbintieji užutrakiškiai. Jiems ne prie širdies Plomėnuose statomi kotedžai, primenantys sovietmečio barakus komjaunuoliškų statybų darbininkams. Labiausiai nepatenkinti tie, kuriems teks gyventi antrame aukšte, nes į butus bus galima patekti per balkoną, einantį palei visą namo sieną.
Tarp iškeldinamų Užutrakio gyventojų - ir Seimo narės Dangutės Mikutienės padėjėjos Gelenos Drungilienės šeima. Pasiturinčiai gyvenantys žmonės turi verslą ir nemenkas pajamas, tad niekaip nepatenka į socialiai remtinų asmenų kategoriją. O būstai Plomėnų gatvėje statomi socialiai remtinoms šeimoms.
Aklavietė
Beveik penkioliką metų trunka valdžios pastangos iškraustyti gyventojus iš Užutrakio dvaro. Tačiau atrodo, kad po sunkių vargų atsidurta dar didesnėje aklavietėje. Ir tai ne kieno nors kito, o šį reikalą tvarkančių valdininkų nuopelnas. Nejausdami atsakomybės už savo sprendimus, jie sugebėjo iš valstybės lėšų vykstančią statybą paversti savavališka. Dėl jų klaidų ir kompetencijos stokos galbūt net teks nugriauti du jau pastatytus kotedžus. Galima nė neabejoti - ir vėl krizės alinamo šalies biudžeto sąskaita.
Rūta SKATIKAITĖ
