Valstybė valstybėje – „valstybininkai“ pasiekė savo klestėjimo apogėjų. Užvaldytos ir yra kontroliuojamos pagrindinės Lietuvos valstybės institucijos, taip pat „2K“ apžvalgininkų pašaipiai įvardintas vieningas pozicijos bei opozicijos blokas ir dalis žiniasklaidos. Tiesa, teko paaukoti tiesiog nešvankiai odiozinį VSD vadovą, bet jo vietą užėmė kitas „savas“ žmogus. Žodžiu, visiškas triumfas. Daryk, ką nori. Vedami Vyriausiojo Albino, „valstybininkai“ sėkmingai pavertė Lietuvą „valstybe“.
Bet kažkodėl nematyti džiaugsmo A.Januškos ir jo atstovo spaudai (atsiprašau – premjero) G.Kirkilo veiduose. Kamuoja juos negera nuojauta apie artėjantį Galą. Juk situacija jau nebe ta, kuri buvo prieš metus, kai tai, kas vyksta Lietuvoje iš tikrųjų, žinojo tik patys „valstybininkai“ bei juos aptarnaujantys politikieriai. Na, dar kurie nekurie „kurmiai“ iš VSD, bet su jais jau pasitvarkyta. Dabar gi viską žino ar bent jau gali sužinoti bet kuris Lietuvos pilietis – viskas tapo prieinama ir vieša. Ir jau neaišku, ar iš tikrųjų tie lietuviai tokie jau flegmatiški ir infantilūs, kaip apie juos galvoja pirmieji valstybės asmenys ir jų patarėjai. Gal Galas ; būsiąs evoliucinis ir pasirodys tik per Seimo rinkimus, o gal revoliucinis, kuris gali nelauktai pasirodyti bet kuriuo momentu – net šiandien.
Prakaituoja ir geriausias premjero draugas – profesionalus opozicionierius A.Kubilius. Atsirado pirmos užuominos apie galimą karštos meilės (atsiprašau – tikros vyriškos draugystės) nutraukimą. Tik nepanašu, kad tai bus nuoširdi atgaila dėl užsitęsusio dešiniojo elektorato demoralizavimo, greičiau skyrybos „iš reikalo“.
Todėl maždaug prieš mėnesį „valstybininkai“ ir jiems ištikimi plunksnos broliai pradėjo akciją kodiniu pavadinimu„Valstybininkas su žmogaus veidu“ arba „Tegyvuoja valstybininkų ir paprastų žmonių vienybė!”. Prabilta apie toleranciją ir atlaidumą, apie būtinybę „užkasti kirvius“ ir kitus mielus dalykus, kam buvo panaudoti net garbaus amžiaus profesoriai. Ir G.Kirkilas apeliavo į krikščioniškas vertybes (oho!), kad tik garsiausias Lietuvos “odiozas” neatsidurtų gatvėje.
Visoje toje falcetinių balsų kokafonijoje kažkaip liko nepastebėtas profesorės Vandos Zaborskaitės apgailestavimas dėl to, kad „neįvyko daugelio lauktas LSDP susijungimas su Socialdemokratų sąjunga“ („Lietuvos žinios“, 2007.07.20). Keista, tačiau niekus kitur apie tai nepavyko sužinoti nei žodžio.
Deja, nepavyko susisiekti ir su pačia profesore, kuri, kaip sužinojau, išvyko į kaimą. Išmanantys žmonės patarė kreiptis šiuo klausimu į kitus profesorius – Aloyzą Sakalą ir Bronių Genzelį, tačiau ir A.Sakalo telefonas buvo atjungtas.
B.Genzelis iškart pripažino, kad tokia iniciatyva buvo, ir tai buvo su LSDP taryba nederintas asmeninis G.Kirkilo sumanymas. Anot jo, premjero prašymu jis ir A.Sakalas tarpininkavo, norėdami suvesti Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininką Arvydą Akstinavičių su G.Kirkilu, bet jiems nepavyko to padaryti. B.Genzelis šiltai atsiliepė apie LSDS, prisipažino dažnai dalyvaująs šios partijos renginiuose. Jo nuomonė vadinamųjų „valstybininkų“ atžvilgiu irgi neatitiko premjero nuomonės šiuo klausimu. „Apie juos aš galvoju kaip Vytautas Landsbergis“ – teigė profesorius.
Norėdamas turėti pilną vaizdą, nutariau pakalbinti ir LSDS vadovą. A.Akstinavičius iškart prisiminė, kad dar šių metų vasario mėnesio viduryje į jį kreipėsi B.Genzelis ir A.Sakalas, siūlydami jam kartu su LSDS pirmininko pavaduotoja Violeta Linkiene apsilankyti pas G.Kirkilą, kuris jų neva laukia. Buvo teigiama, kad G.Kirkilas nori pasiūlyti LSDS susijungti su LSDP, ir pabrėžiama, kad „svarbiausia, kad apie tai nesužinotų Brazauskas“.
Pasak A.Akstinavičiaus, jis, nujausdamas klastą, atsakė, kad tokiu atveju G.Kirkilas ir pats galėtų jam paskambinti, bet taip ir nesulaukė jokio skambučio. Suirzęs A.Sakalas vėliau priekaištavo A.Akstinavičiui, kad tokiu būdu jis „griauna partiją“ (t.y. LSDS).
Apie LSDP svarstymus A.Akstinavičių šių metų liepos 6 dieną, per Mindaugo karūnavimo minėjimą informavo Juozas Bernatonis. Jis teigė prieš paskutinius rinkimus siūlęs savo partijai skirti A. Akstinavičiui penktą vietą LSDP sąraše, bet pasipriešinus V. Andriukaičiui ir A. Sakalui, to buvo atsisakyta.
Tai štai apie kokį nepavykusį LSDP ir LSDS susijungimą rašė V.Zaborskaitė. Išties įdomu, kam valdančiajai partijai ieškoti kol kas neparlamentinės politinės organizacijos prielankumo. Atsakymas gali būti vienas: Kirkilas nepasitiki savo partijos sėkme artėjančiuose parlamento rinkimuose ir tokiu būdu siekia pašalinti pavojingus konkurentus kovoje dėl kairiojo elektorato balsų.
Galima įžiūrėti čia ir dar vieną buvusių komunistų gudrybę. Kadangi jokio fiksuoto (raštiško arba telefoninio) premjero kvietimo LSDS vadovams nebuvo, A.Akstinavičiaus ir V.Linkienės pasirodymas Vyriausybės koridoriuose, nepriklausomai nuo pokalbio rezultatų, būtų pateiktas visuomenei kaip LSDS noras „prisijungti“ prie LSDP. Bet provokacija, kaip matome, nepavyko.
Teks premjerui ir toliau bijoti Galo, kuris gali po metų pasirodyti, be kitko, ir LSDS pavidalu.
