Nesvarumo sąlygomis kosmose žmogaus širdis tampa apvalesnė ir įgyla labiau sferišką formą, metiniame Amerikos kardiologų kolegijos susirinkime pranešė Klivlendo klinikos fondo atstovai. Pasak jų, tokios širdies formos keitimosi pasekmės stebimos po ilgalaikio buvimo nesvarumo sąlygomis.
JAV astronautų sveikatą tyrusių kardiologų teigimu, nesvarumo sąlygomis širdies fizinis apkrovimas sumažėja, o dėl to sumažėja ir jos raumeninių audinių masė. Toks pokytis gali turėti labai sunkių pasekmių astronautų sveikatai po grįžimo į Žemę, todėl dabar ieškoma būdų, kaip būtų galima apsaugoti organizmą nuo tokio nesvarumo poveikio.
Klivlendo klinikos fondo atstovai daugiau nei 10 metų dalyvauja NASA projekte, kurio metu Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautų sveikata tiriama modifikuotu ultragarsiniu skeneriu, galinčiu veikti kosmoso sąlygomis. Per visą projekto vykdymo laiką 12 astronautų šiuo aparatu tikrino savo širdis ir gautus atvaizdus persiųsdavo į Žemę.
Juos nagrinėję JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad ilgalaikis buvimas kosmose itin neigiamai veikia žmogaus širdį. Pavyzdžiui, per kelias Tarptautinėje kosminėje stotyje praleistas savaites astronautų širdys prarasdavo įprastinę formą ir vidutiniškai suapvalėdavo 9,4 proc. Laimė, tokie pokyčiai, galintys neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą sugrįžus į Žemę, nėra negrįžtami: po kurio laiko širdis vėl atgauna natūralią formą, sakoma pranešime.
Vis dėlto, pasak mokslininkų, ilgalaikės širdies formos keitimosi pasekmės astronautų sveikatai nėra žinomos, ir tai verčia kardiologus ieškoti galimų nesvarumo poveikio silpninimo būdų.
