Naujos kosminės slėpynės
Jau kelias savaites JAV ir kitų šalių kosminės erdvės stebėjimo tarnybos ir astronomijos mėgėjai seka neįprastus aplink Žemę skriejančio kosminio objekto 2014-28E manevrus. Iki šiol neaišku, kas tai – ar kosmine šiukšle tapęs Rusijos palydovas, apie kurio paleidimą kažkodėl nebuvo pranešta, ar eksperimentinis ginklas, skirtas priešo palydovams numušinėti.
Ši istorija, ko gero, prasidėjo dar praėjusio Šaltojo karo laikais, pastebi Didžiosios Britanijos dienraštis „Financial Times“, kai JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi karinių kosminių technologijų srityje, akylai sekdamos vis naujus į orbitą leidžiamus viena kitos kosminius aparatus. Dabar kosmose pasirodęs neaiškios paskirties rusiškas kosminis aparatas, apie kurio paleidimą kažkodėl nebuvo oficialiai pranešta, vėl verčia prisiminti tuometes kosmines slėpynes.
Neatpažinto kosminio objekto, kuriam Šiaurės Amerikos oro gynybos vadavietė (NORAD) suteikė indeksą 39765 (tarptautinis indeksas 2014-28E), pasirodymas orbitoje sutapo su šių metų gegužę Rusijos raketa į kosmosą iškeltais trimis ryšių palydovais „Rodnik“, papildžiusiais karinės paskirties rusų orbitinę grupuotę. Nors Maskva įprastine tvarka oficialiai informavo apie trijų palydovų paleidimą, kaip to reikalauja tarptautinės procedūros, vis dėlto ji nutylėjo, kad kartu su jais į orbitą buvo paleistas ir ketvirtas aparatas. Pirminiais duomenimis, jo masė – tik 50 kg. Šis palydovas išsiskiria ne tik mažu dydžiu, bet ir labai aktyviais veiksmais orbitoje, kurie visiškai nebūdingi nei moksliniams, nei ryšių ar kitokios paskirties kosminiams aparatams.
Palydovų sekimo sistemos ne kartą užfiksavo objekto 2014-28E bandymus priartėti prie kitų Rusijos palydovų ir aplink Žemę skriejančių raketų pakopų. Toks palydovo manevravimas siekiant kuo labiau priartėti prie kitų kosminių objektų yra labai keistas, nes orbitos parametrų keitimas reikalauja naudoti brangias raketinio kuro atsargas. Be ypatingos būtinybės tai daryti vengiama, nes pakankamai raketinio kuro atsargų turintys palydovai gali ilgiau išlikti orbitoje.
Treniruotės orbitoje
Ypač didelį susidomėjimą objektas 2014-28E sukėlė labai prisiartinęs prie raketos, kuri jį ir kitus Rusijos palydovus iškėlė į kosmosą, pakopos. Kadangi jokio praktinio tikslo toks manevras negalėjo turėti, ekspertai nusprendė, kad palydovą valdantys Rusijos specialistai treniruojasi, bandydami kuo tiksliau pasiekti kitų kosminių objektų orbitas. Tokie įgūdžiai gali labai praversti valdant vadinamuosius inspektuojančius palydovus, kurie seka kitų kosminių aparatų veiklą orbitoje, arba nukreipiant į taikinį palydovų „naikintuvus“, galinčius numušti priešo žvalgybinius, ryšių ar kitokios paskirties aparatus. Iki šiol apie tokią palydovų paskirtį sklandė tik gandai, tačiau mįslingi 2014-28E kosminiai zigzagai verčia galvoti ir apie tokią galimybę, mano ekspertai.
Pasak jų, taip pat tikėtina, jog tai gali būti ir civilinės paskirties palydovas, pavyzdžiui, skirtas kosminių šiukšlių surinkimo bandymams. Galbūt jį norima naudoti kaip palydovų techninės priežiūros priemonę ar jų raketinio kuro atsargų papildymo įrankį. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad Rusija nepranešė apie jo paleidimą, o jos atstovai nekomentuoja pranešimų apie labai tikslių objekto 2014-28E manevrų kosmose tikslą. Pasak „Financial Times“, Rusija savąją antipalydovinių ginklų, galinčių numušinėti orbitoje veikiančius priešiškų valstybių kosminius aparatus, kūrimo programą įšaldė pasibaigus Šaltajam karui. Tačiau žinios ir šioje srityje sukaupta patirtis išliko. Be to, Rusijos kariškiai prieš kiek laiko jau buvo viešai užsiminę galintys atnaujinti veiklą šioje srityje, jei pablogės santykiai su JAV dėl priešraketinės gynybos sutarčių. Buvęs Rusijos oro ir kosminės erdvės gynybos pajėgų vadas Olegas Ostapenko, šiuo metu vadovaujantis federalinei kosmoso agentūrai „Roskosmos“, 2010 m. pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo kurti „inspekcinius“ ir „smogiamuosius“ palydovus. Ar būtent tokia yra objekto 2014-28E paskirtis? Rusijos gynybos ministerija atsisakė tai komentuoti, praneša dienraštis.
Prieš palydovus – kibernetinės atakos
„Kad ir kas tai būtų, 2014-28E panašus į eksperimentinį aparatą, – teigė analitinio centro „Chatham House“ tyrimų vadovė ir kosmoso saugumo ekspertė Patricia Lewis. – Jis gali turėti įvairių funkcijų, ir karinių, ir civilinių. Gali būti, kad jis turi ir kokį nors įrenginį kitam kosminiam aparatui pastverti arba kinetinio poveikio ginklą, pavyzdžiui, šaudantį į kitus palydovus metaliniais rutuliukais. Gali būti, kad jis turi radijo trikdžių generavimo galimybę arba gali vykdyti prieš palydovus nukreiptas kibernetines atakas.“
Po to, kai Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Rosette“, pasivijęs kometą, jos branduolio paviršiuje nuleido tyrimų zondą, objekto 2014-28E manevravimai Žemės orbitoje gali pasirodyti nereikšmingi, pastebi dienraštis, tačiau jis pabrėžia faktą, jog kariniai strategai vis labiau būgštauja dėl kosmoso militarizavimo, nors apie tai kol kas viešai neskelbiama. Galimybė užblokuoti arba pabloginti priešo palydovinį ryšį nuo pat kosminių varžybų eros pradžios laikoma svarbiu valstybės karinio potencialo elementu. Tačiau po Šaltojo karo pabaigos dauguma slaptų tokios paskirties JAV ir Sovietų Sąjungos tyrimų projektų, kuriuos vykdė kosmoso inžinierių kolektyvai, patylomis buvo nutraukta arba atidėta. Vis dėlto, pasak „Chatham House“ tyrimų vadovės, pastaraisiais metais vėl išaugo dėmesys kosminės ginkluotės sistemoms.
„Būtų keista, jei kosmosas liktų vienintele sritimi, kurios į savo rankas dar neperėmė kariškiai, – svarstė P.Lewis. – Prieš palydovus nukreiptos kibernetinės atakos jau tapo realybe. Prieš kelias savaites su Kinijos vyriausybės įstaigomis susiję interneto įsilaužėliai prasiskverbė į JAV meteorologinių palydovų sistemą.“
Antipalydoviniai ginklai keliasi į kosmosą
Ekspertė priminė, kad prieš kiek laiko Rusija aktyviai ragino parengti ir priimti tarptautinę sutartį dėl draudimo dislokuoti ginklus kosmose, tačiau šie bandymai nebuvo sėkmingi. Pasak vieno Rusijos karinio eksperto, sparčiai tobulėjant kitų valstybių kosminėms technologijoms ir blogėjant Rusijos bei Vakarų šalių santykiams, „palydovų naikintuvų“ programos atnaujinimas strateginiu požiūriu yra prasmingas.
Dar 2007 m. Kinijos kariškiai praktiškai įrodė galintys numušinėti palydovus savo balistinėmis raketomis. JAV taip pat yra pademonstravusios tokią galimybę. Iš visko sprendžiant, Kinija savo antipalydovinio ginklo technologiją jau perkėlinėja į kosmosą: šių metų gegužę jos palydovas „Shijian 15“ pradėjo labai neįprastus trajektorijos keitimų orbitoje bandymus, o po to neįprastai priartėjo prie kito Kinijos palydovo „Shijian 7“. Pasak Ketteringo astronomų grupės, išgarsėjusios 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai aptiko sovietinių žvalgybos palydovų paleidimo vietą, nario Maxo White’o, šis eksperimentas buvo susijęs su palydovo pačiupimo priemonių panaudojimo galimybe ir bandymu vykdyti operacijas arti kito kosminio objekto.
„Abiem atvejais tai atveria ir taikos, ir karo galimybių. Pavyzdžiui, pirmuoju atveju tai būtų gebėjimas papildyti pasibaigusias palydovų raketinio kuro atsargas, antruoju – nutraukti kitos šalies kosminio aparato karinės įrangos funkcionavimą be atitinkamo fizinio poveikio, t. y. nepaskleidus orbitoje palydovo nuolaužų debesies“, – sakė jis. Pasak eksperto, būtų galima ginčytis, ar rusai objektu 2014-28E iš tikrųjų nusprendė pademonstruoti tokias savo galimybes.
Tai, kad sparti antipalydovinių technologijų raida pasaulyje kelia didelį susirūpinimą, galėtų patvirtinti neįprastai griežta Pentagono reakcija į šiais metais Kinijos atliktą balistinių raketų paleidimą. JAV valdžios atstovai pareiškė esantys visiškai tikri, kad liepą paleistos raketos buvo palydovų numušinėjimo technologijos bandymas, ir apkaltino kinus dėl „destabilizuojančių veiksmų“. Vėliau šiuos Kinijos bandymus pasmerkė ir ES.
Objekto 2014-28E trajektorijas kosmose įdėmiai sekantys Vakarų ekspertai iškėlė ir dar vieną įdomią prielaidą: jų manymu, šis rusų kosminis aparatas yra varomas ne įprastiniu raketiniu, o visai naujo tipo varikliu. Nedideliame palydove esančių įprastinio kuro atsargų esą nepakaktų tokiems intensyviems manevrams orbitoje. Todėl negalima atmesti prielaidos, kad 2014-28E gali naudoti kitokio tipo, pavyzdžiui, joninį, kompaktišką mažo galingumo variklį.
Parengė Arvydas Praninskas
