Praėjusį šeštadienį Prancūzijos Gvianoje savo pirmojon kelionėn į Tarptautinę kosminę stotį leidosi Europos kosminis laivas, atversiantis NASA ir visam pasauliui naują kelią į orbitinę laboratoriją, rašo JAV dienraštis „Washington Post“.
Automatinio krovininio kosminio laivo „Žiulis Vernas“ paleidimas privertė NASA atkreipti dėmesį į savo sunkią padėtį: po pustrečių metų, kai pasibaigs Tarptautinės kosminės stoties montavimo orbitoje darbai, JAV nebeturės nuosavų kosminių laivų, galinčių atgabenti astronautus ir krovinius į kosminę laboratoriją, kuriai išleista apie 100 milijardų dolerių. Pasak dienraščio, iki to laiko trys NASA daugkartinio naudojimo laivai jau bus nurašyti dėl didelių eksploatavimo kaštų ir nepakankamo saugumo, o jų pakeisti nebus kam mažiausiai iki pat 2015 m.
Taigi, mažiausiai 5 metus Jungtinės Valstijos priklausys nuo svetimų technologijų rengiant skrydžius į kosminę stotį, kurių didžiąją dalį apmokėjo JAV mokesčių mokėtojai, rašo „Washington Post“. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad vienintelė valstybė, pajėgianti pristatyti žmones į orbitinę stotį – Rusija. Ji gaus puikią galimybę derėtis ir reikalauti ko nors mainais už savo paslaugas, be to, nereikia pamiršti, kad Amerikos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu vis labiau prastėja.
Beje, jau išsakomi nuogąstavimai, kad JAV ne tik bus priverstos mokėti milijardus dolerių, bet ir praras savo prestižą, o taip pat neteks poveikio Rusijai svertų tokiose srityse, kaip bendra kova su Irano branduoline programa.
NASA administratorius Michaelas Griffinas pripažįsta, kad jam ši situacija kelia „didžiausią apgailestavimą ir didžiausią susirūpinimą“. Didžiąją tų 5 metų dalį, aiškina jis, „mes stipriai priklausysime nuo rusų, ir Jungtinėms Valstijoms tai bus siaubinga padėtis. Aš esu susirūpinęs – tiesą sakant, ne aš vienas“, - sakė jis dienraščiui.
Floridos valstiją JAV Senate atstovaujantis senatorius Billas Nelsonas, pirmininkaujantis NASA veiklą kontroliuojančiam pakomitečiui, kalba dar atviriau. „Tai tikra Amerikos interesų išdavystė, - tvirtina jis. – Pirmą kartą nuo pirmojo Žemės palydovo laikų JAV nebeturės esminio pranašumo kosmose. Aš esu šokiruotas, kad mes neužkirtome kelio tokiai rimtai grėsmei mūsų nacionaliniam saugumui“.
Baltieji rūmai, Kongresas ir JAV kosmoso pramonės atstovai jau seniai žino apie artėjantį grėsmingą kosminės programos „plyšį“, tačiau visada atsirasdavo kitų prioritetų, pastebi dienraštis.
Labiausiai su šia problema susiję žmonės teigia, kad visas situacijos dramatiškumas taps akivaizdus vasarą, kai prasidės derybos su Rusija. Tuo pat metu Kongresas greičiausiai svarstys įstatymo, draudžiančio tam tikrus ekonominio pobūdžio kontaktus su šalimis, palaikančiomis Irano ir Š. Korėjos branduolines programas, atšaukimą.
Nors šio įstatymo atšaukimas, pasak Griffino, yra itin svarbus uždavinys, „JAV – pasaulyje ir kosmose pirmaujančiai valstybei – nedera, tiesiog nedera nusileisti iki tokių paslaugų pirkimo. Mano manymu tai pakeis požiūrį į mus pasaulyje, ir ne į gerąją pusę“, rašo „Washington Post“.
NASA biudžete numatyta, kad nuo 2009 iki 2013 finansinių metų susisiekimui su Tarptautine kosmine stotimi užtikrinti bus skirta 2,6 mlrd. dolerių. Dabar aiškėja, kad didžioji jų dalis atiteks rusams.
Griffinas praėjusią savaitę papasakojo Nelsono komisijai, kad NASA, suvokdama tokią perspektyvą, bendradarbiauja su jauna bendrove „SpaceX“, bandydama paspartinti privataus kosminio laivo, pajėgiančio prisiimti dalį užduočių, susijusių su astronautų pristatymu į orbitą, kūrimą. Billas Nelsonas ir Luizianos valstiją atstovaujantis senatorius Davidas Vitteris davė NASA formalią rekomendaciją tęsti darbą šia kryptimi.
Tačiau „SpaceX“, nors ir siekia šio tikslo, visgi kol kas nesugebėjo sėkmingai išvesti į orbitą net krovininį laivą – ar beverta kalbėti apie pilotuojamus skrydžius, kuriems keliami kur kas aukštesni reikalavimai, rašo „Washington Post“. Nepaisant to „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas dienraščiui pareiškė, kad jo bendrovė pajėgs iki 2011 m. pabaigos pagaminti pilotuojamą kosminį laivą, jei NASA sutiks vykdyti 2006 m. sutartį dėl transporto paslaugų. Tokiu atveju „SpaceX“ imtųsi visomis jėgomis ir maksimaliu greičiu vykdyti savąją pilotuojamų kosminių skrydžių programą, žada E. Muskas.
„Ar egzistuoja rizika, kad mums nepasiseks? Taip, egzistuoja, - pripažįsta Muskas, vienas interneto mokėjimų sistemos „PayPal“ kūrėjų. – Bet jei JAV paliks Rusiją be konkurentų, ji užsitikrins astronautų pristatymo į kosminę stotį monopolį ir galės diktuoti savo sąlygas. Ar mokesčių mokėtojai nori, kad visi pinigai iškeliautų į Rusijos, o ne Amerikos bendrovę, kurioje dirba amerikiečiai?“ – klausė jis.
Kalbėdamas Senate NASA vadovas pareiškė ketinantis tartis dėl pilotuojamų skrydžių programos plėtros, tačiau sakė labai abejojantis, kad „SpaceX“ galėtų pastatyti kosminį laivą iki 2012 m., teigia dienraštis.
Laiko spraga, dėl kurios JAV negalės siųsti kosminių laivų į Tarptautinę stotį, susidarė dėl visos eilės priežasčių, rašo „Washington Post“. Viena iš jų – 2003 m. įvykusi daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Columbia“ katastrofa. Dėl to buvo nuspręsta iki 2010 m. rugsėjo nutraukti visų trijų likusių daugkartinio naudojimo kosminių laivų eksploataciją. Turėjo reikšmės ir finansavimo, kuris buvo būtinas norint greitai sukurti naujus erdvėlaivius, trūkumas.
NASA yra sudariusi sutartis dėl naujos kartos raketos nešėjos bei naujos ekipažo kapsulės kūrimo ir bandymų, tačiau darbai vyksta lėtai – daugiausia dėl didelių dabartinių laivų naudojimo kaštų, pastebi dienraštis. Kol kas jie vieninteliai gali gabenti į tebestatomą orbitinę stotį stambius jos konstrukcijos elementus. Griffinas Senato pakomitečiui teigė, kad naująjį kosminį laivą būtų galima pastatyti iki 2013, o ne 2015 metų, jei NASA papildomai būtų skirti 2 mlrd. dolerių, tačiau administracija tokios sumos neprašiusi.
Pernai Baltieji rūmai atmetė Senato patvirtintą įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta skirti NASA papildomą milijardą išlaidoms, susidariusioms dėl erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos, padengti.
„Mes patekome į situaciją, kai NASA turi daug užduočių, bet nepakankamai pinigų, - aiškino Nelsonas. – Manau, toks atotrūkis susidarė daugiausia dėl administracijos atsisakymo suteikti NASA būtiną finansavimą. O dabar mes būsime priversti atiduoti milijardus rusams, nes anksčiau nepanorome išleisti milijonų. Blogiau nebūna.“
Griffinas, didelis pilotuojamų skrydžių programos šalininkas, yra lojalus dabartinei šalies administracijai, pastebi dienraštis. Jis sako, kad programa įklimpo dėl Kongreso ir ankstesnių prezidentų neapsižiūrėjimo. Ir tik prezidento G. Busho, 2004 m. parėmusio skrydžių į Mėnulį ir Marsą planą, „įžvalgumas“, pasak Griffino, padėjęs ją atgaivinti.
Nepaisant to, daugelis mano, kad G. Bushas kosmosu nesidomi. NASA biudžetas liko apribotas, o per 6 darbo Teksaso gubernatoriumi metus Bushas nė karto neapsilankė Johnsono kosminiame centre Hjustone. Eidamas prezidento pareigas jis pabuvojo šiame centre tik vieną kartą, per žuvusio erdvėlaivio „Columbia“ ekipažo atminimo ceremoniją.
ES krovininio kosminio laivo paleidimas – pirmasis iš šešių planuojamų, kuriuos ruošia bendrovė „Arianespace“ mainais į didelės europietiškos laboratorijos pristatymą į Tarptautinę kosminę stotį. Ją atgabenti turi JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis.
Pasak dienraščio, lapkritį ES ketina nuspręsti, ar verta pradėti pilotuojamų kosminių skrydžių programą. Jei sprendimas būtų teigiamas, ES gali patekti į klubą, kuriam šiuo metu priklauso tik JAV, Rusija ir Kinija.
„Arianespace“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius Jeanas-Yvesas Le Gallas tvirtina, kad jo bendrovė norėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį vykdant tiekimus į orbitinę stotį, jei, žinoma, pirmasis skrydis bus sėkmingas. Jis pripažįsta, kad automatinio krovininio laivo gamyba ir eksploatavimas (dydžiu jis primena dviaukštį Londono autobusą) yra brangesnis, nei konkurentų iš Rusijos paslaugos. Tačiau Le Gallo manymu situacija gali pasikeisti, jei Rusija taptų monopoliste kosminių pervežimų srityje. Bet kuriuo atveju europiečiai susidūrė su daugybe kliūčių, kai pabandė parduoti savo paslaugas NASA, rašo „Washington Post“. Viena iš jų – JAV galiojančios taisyklės, suteikiančios privilegijas vietinėms bendrovėms, tokioms, kaip, pavyzdžiui, „SpaceX“.
„Mes manome, kad galime tapti svarbia sprendimo, kurio reikia kosminei stočiai, dalimi ir atsvara rusams, jeigu mums būtų suteikta galimybė“, - aiškina Le Gallas.
Nepaisant rimto susirūpinimo, sukelto artėjančios NASA priklausomybės nuo Rusijos, Griffinas tvirtina, kad bendradarbiavimo su Maskva patirtis yra teigiama. Rusai padėjo astronautams, įstrigusiems stotyje po „Columbia“ katastrofos, o vėliau tęsė ekipažų ir krovinių gabenimą į kosminę stotį. Šiuo metu galioja 780 mln. dolerių vertės ilgalaikis kontraktas su rusais.
NASA vadovo teigimu naujoji sutartis su rusais turėtų būti pasirašyta iki kitų metų pradžios. Pasak jo, Rusijai prireiks 3 metų, kad pagamintų reikiamą kiekį vienkartinių, tačiau itin patikimų „Sojuz“ ir „Progres“ tipo kosminių laivų, rašo „Washington Post“.
