Remiantis „Transparency International“ atliekamais tyrimais, Lietuvoje korupcijos sumažėjo. 2010 metais korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta 5 balais iš 10. Pernai Lietuvos indeksas buvo 4,9 balai, taigi pagerėjimas yra tik simbolinis. 30-ies Europos valstybių sąraše Lietuva užima 22 vietą.
Lenkiame Latviją, kuri yra 25 vietoje, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri užima 15 vietą.
Reitingai reitingais, tačiau ir be jų žinome, kad gyvename itin korumpuotoje šalyje, kur kyšis ir „blatas“ yra itin paplitęs problemų sprendimo bū
das. Korupcijos mastas priklauso nuo sprendžiamos problemos masto, tad susiduriame tiek su „mažmenine“, tiek su korupcija „stambiu mastu“.
Korupcija yra tikrai gerai ištyrinėtas reiškinys. Visi tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės. Toks ryšys nustatytas tiek vertinant ekonominę laisvę bendrai, tiek atskirus ekonominės laisvės ar verslo sąlygų aspektus. Pavyzdžiui, Tarptautinės ekonomikos instituto tyrimas nustatė žymią priklausomybę tarp ekonominės laisvės 66 valstybėse ir korupcijos mažumo jose. Pastarasis tyrimas taip pat nustatė ir tai, kad korupcija valstybėje didesnė, jei didesnį vaidmenį joje vaidina valstybinės įmonės.
Žmogaus kasdienio gyvenimo ir ekonominės veiklos reguliavimai purena dirvą korupcijai. Privatūs asmenys ir valstybės tarnautojai abipusiu sutarimu sudaro sandorius, kuriais abu siekia neteisėtos asmeninės naudos. Taip apgaunama valstybė, dažnai nukenčia ir kiti žmonės ar įmonės, kurių veiklos galimybės dėl įvykdyto korupcijos akto gali būti suvaržytos. Pagrindinė korupcijos prielaida – valstybės tarnautojo pareiga ar galimybė priimti subjektyvų sprendimą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo. Korupcijos prielaidos dar didesnės, kai valstybės tarnautojas yra kuo mažiau atskaitingas ir kontroliuojamas. Valstybės tarnyboje praktiškai neegzistuoja atsakomybės sąvoka, o tai irgi skatina nusižengti.
Atrodytų, taip tiksliai išnagrinėjus korupcijos priežastis, telieka imtis ryžtingų žingsnių – mažinti reguliavimų kiekį, valstybės tarnautojų įgaliojimus, privatizuoti valstybines įmones. Juolab kad įkvepiančių pavyzdžių pasaulyje tikrai yra. Štai Pietų Korėja 1999 metais panaikinusi 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų bei pritaikiusi naujus reguliavimo principus, Lietuvą 2010 metų Korupcijos suvokimo indekse pralenkė 7 vietomis. 1999 metais Pietų Korėja su Lietuva indekse dalinosi 50 vietą.
Arba štai Gruzija. 2004 metais sumažinusi taikomų licencijų skaičių 84 proc. bei atlikusi kitas plačios apimties reformas – gerindama verslo aplinką, privatizuodama turtą, naikindama valstybės funkcijas – Korupcijos suvokimo indekse pakilo iš 133 vietos 2004 metais iki 68 vietos 2010 metais. O kur dar garsioji Gruzijos kelių policijos reforma, kai pernakt buvo atleisti visi iki vieno kelių policininkai. Kurį laiką Gruzijos keliuose nebuvo policininkų – ir tai nevirto tragedija. Naujai priimti „ne sistemos“ žmonės gavo dideles algas ir... už kyšio ėmimą galimybę netekti laisvės.
Tolimosios Kolumbijos sostinėje Bogotoje, statybos leidimų išdavimą perleidus privatiems subjektams, statybos leidimui sutvarkyti reikalingas laikotarpis sumažėjo nuo 1081 dienos iki 51 dienos. Taip nutiko, nes tarnautojų savivalę pakeitė našesnė privati veikla, kurioje nėra kyšių ir motyvo vilkinti procesą. Beje, Lietuvoje statybos leidimo išdavimas trunka 162 dienas. Ir tai neapima detaliojo plano tvirtinimo, kuris gali trukti daugiau nei metus.
Svarbiausia, kad korupcijos mažinimas vykdant minėtas reformas net neturi būti iškeltas pagrindiniu tikslu. Juk reguliavimų mažinimas visų pirma naudingas žmogui, nes taupo jo laiką, pinigus ir atveria jam platesnius veiklos horizontus. Tai ir yra svarbiausia pamoka kovotojams su korupcija. Nes jei kovoji tik su korupcija, tuomet labai daug pagundų užsiimti vien baudų didinimu. O tai, deja, nei labai veiksminga, nei žmogui naudinga. Ir vėl – deja, valdžia kol kas tik tokius planus svarsto, todėl ir nėra proveržio mažinant korupciją.
Rūta Vainienė
