Mergina atviravo, kad kiekvieną dieną suranda kontraversiškas nuomonės apie koronaviruso tikrumą.
Apie visą savo ligos patirtį moteris pranešė feisbuke: „Pirmoji izoliacijos diena arba Didysis Penktadienis.SKAITLIUKAS SUKASI IŠ NAUJO! Kaip visad pradedu pozityvia ir teigiama gaida. Pirmasis pakartotinio Testo atsakymas VĖL – TEIGIAMAS..! Tad toliau „Corona“ laivu plauksiu dar ateinančias dvi savaites.
Antras pakartotinis testas net nėra daromas. Taigi griežta saviizoliacija yra PRATĘSIAMA dar 14 dienų.
Vakar išaušo keturioliktoji griežtos saviizoliacijos diena, kai turėjau paskirtą laiką pasidaryti PIRMĄ PAKARTOTINĮ testą mobiliojoje stotelėje. Anksti ryte atvažiavo Vilniaus miesto raudonasis autobusiukas. Aš užsidėjusi kaukę, vienkartines pirštinaites, bei apsauginius maišelius ant batų, su dideliu džiaugsmu išlėkiau kuo skubiau į lauką! Mat jau devynias dienas buvau praleidusi tarp keturių kambario sienų be jokio gyvo kontakto su žmogumi ar gamta. Žinokite, su kokiu malonumu gėriau ryto saulę ir tikrai gaivų miesto orą tas 2-3min kol pasiekiau autobusiuką. Pagalvojau: „va čia tai Laisvė, rodos, daugiau nieko netrūksta gyvenime!“
Pirmi įspūdžiai nuostabūs. Koks gražus tas Vilnius! Kuo toliau, tuo labiau darosi vis patrauklesnis gyventi ir kurti. Nors šis 'post'as' visai ne apie tai, tačiau žinau, kad nesu viena šitam „Koronaviruso Laive“, kuriame patiriu nemažai ilgesio akimirkų gyvenimui ir žmonėms, tačiau rankų nenuleidžiu ir kiekvieną dieną sau primenu – VISKAS YRA IR BUS GERAI! Juk svarbiausia, kad vis dar esu gyva ir galiu visą tai patirti! Tiesa, pastebiu, jog daugelio gyvenimai taip pat tampa daug labiau poetiškesni ir kūrybiškesni, kas be proto džiugina! Tačiau labai svarbu neprarasti BLAIVAUS proto ir svarbiausia REALYBĖS pulso. Ypač Būnant VIENAI, tai darosi aktualu ir sunku..
Kiekvieną mielą dieną mane ir mus visus bomborduoja vis naujesni interneto padangėse pasirodantys gandai ir kontravesiškos nuomonės apie Koronaviruso tikrumą.
Vyksta dvidešimt pirmojo amžiaus informacinis karas! Kuris skaldo visuomenę ir tai geniali taktika mus visus pasimetusius valdyti... Tad per daug nesiplečiant ir nelendant gilyn į šitą juodąją konspiracijų skylę ir bedugnę linkiu sau ir visiems svarbiausia – NEPASIMESTI!
Juk amžių amžiais nuo paprastų žmonių buvo ir yra slepiama labai daug Tiesos, esame visaip maustomi. Ir tai kas dabar vyksta pasaulyje yra to melo GYVAS PAVYZDYS. Kiekvieną mielą dieną Tikroji Tiesa yra užpustoma didelėmis smėlio audromis.
Bet mes, lietuvių tauta, turim stebuklingą dovaną – paprastumą, kuklumą ir tikrumą! Ir bent intuityviai jaučiame, kad ta tikroji Tiesa, kaip visad esti labai paprasta ir slypi kiekvieno mūsų širdyje! Ir nepaisant jokių audrų Tikiu šviesia Lietuvos ateitimi – ne veltui praminta Marijos Žemės vardu!
Šioje nuomonių jūroje, teigiu, kad virusas fiziniame lygmenyje tikrai egzistuoja, nes pati esu gyvas SIMTOMINIS šio viruso pasireiškimo pavyzdys. O tokių lengvai simptominių arba visai besimptomių užsikrėtimų visame pasaulyje, kaip sako mokslas yra DAUGUMA. Tad nėra ko bijoti, svarbiausia stiprinti imunitetą, nes vaistų nėra – organizmas pats kovoja. Ir toliau reikia laikytis visų pandemijos stabdymo rekomendacijų, dėl silpnesnį imunitetą turinčių mūsų šalies gyventojų.
Kad paskui nereiktų gailiai verkti ir skųstis dėl to ko nepadarėme laiku, nes juokėmės, dvejojome visko tikrumu ir su vėjo malūnais kovojome! Skamba kaip Italijos ar Ispanijos pavyzdžiai.. Dabar ten sunku vietos rasti karstams išrikiuoti..
O į politinius ir ekonominius, viso PASAULIO mastu vykstančius žaidimėlius, kurie akivaizdžiai vyksta veltis visai nenoriu, o be to ir kompetencijos tiek tikrai neturiu.
Taigi kaip matome, kiekvienas esame atsakingas kiekvieną mielą dieną sau priminti ir įžnybti, kad NEPASKĘSTUME galo neturinčiose PROTO ir jo kuriamos iliuzijos žabangose.. Taigi žnybiu sau ir tęsiu toliau!
Pirma kilusi mintis išgirdus atsakymą buvo: „Kaaaaą negali būti, gal kažkas kažką sumaišė, gi jau senų seniausiai nebeturiu jokių simptomų..“
Bet šis pakartotinis testo atsakymas buvo gautas palyginti ŽAIBIŠKAI. Užtruko mažiau, nei parą nuo padarymo iki paskelbimo!
Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad testo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, aišku, visad išlieka tikimybė, jog galbūt buvo sumaišytas atsakymas su kieno nors kitu. Bet turbūt sunku ir nesinori patikėti, nes esu tokia pirmoji.
Nors sąlygos čia yra tikrai dieviškos, tačiau, išduosiu paslaptį, kad izoliuotieji, testo darymo dienos vis gi laukia kaip išganymo.
Taigi ir aš laukiau – vat ir saulaukiau!
Nepraėjus nė pilnai parai, šiandien anksti ryte gavau daktarės skambutį. Tiesa, net pati daktarė patarė antrą kartą pasitikrinti atsakymą „e.sveikata“ ir pranešti jeigu būtų kokie netikslumai. Bet deja jų nebuvo – atsakymas buvo toks pats – „RASTA“.
Sunku patikėti, kai esi toks pirmasis atvejis visoje Lietuvoje arba daugiau tokių nebuvo paviešinta. Tad rekomendacija būti būdriems visą 37 dienų inkubacinį laikotarpį yra tikrai PAGRĮSTAS!
Taigi Šv. Velykas 2020-aisiais metais tikrai sutiksiu viena kambaryje!
Tad tie, kurie šiek tiek nemaloniai ar nepatogiai jaučiatės, jog nenuvažiuosit aplankyti kokio giminaičio, bet turite šalia bent vieną artimą ŽMOGŲ ar draugą, ar jus besąlygiškai mylintį namų augintinį, tačiau vis dar nesate patenkinti dėl šiek tiek sugriežtinto judėjimo tarp miestų ar turite problemų dėl šio Koronaviruso tikrumo – drąsiai sakau: „NIEKO TOKIO“!
Mano pavyzdys tai puikiai įrodo. Svarbu nepamiršti, kad vieną dieną visą tai tikrai baigsis ir kaip Jungtinės Karalystės valdančioji Karalienė Elžbieta II-oji prieš keletą dienų sakė – mes dar TIKRAI VISI SUSITIKSIME!
O dabar Laikom Kardaną arba Kardą kas kaip – už save, artimą, už Lietuvą ir už visą mūsų Žemės planetą.
Šiandien – Didysis Penktadienis. Noriu sau ir visiems palinkėti daug Kantrybės, Ramybės, Susitaikymo su savimi ir esamomis aplinkybėmis bei Darnos!
Tikrai kiekvienas individualiai susiduriame bei skirtingas pamokas gauname šiuo įvairiausiais iššūkiais kupino laikmečio akivaizdoje. Tačiau nėra reikalo matuotis ar lygintis kam geriau, o kam blogiau. Šv. Velykos puiki proga iš naujo ATGIMTI, pagaliau nustoti lygintis vienas su kitu ir pradėti mylėti artimą, taip kaip save ir Kūrėją.
Su Meile, Ieva.“
