Tiesa, paskirtos patalpos merginą apstulbino, gyvenamos sąlygos buvo netinkamos. Pirmadienį socialiniuose tinkluose mergina papasakojo su kokiais iššūkiais jai teko susidurti.
Apstulbo, ką pamatė
„Pradėsiu pozityviai. Šiandien mane išleido iš Santaros klinikų, ačiū daktarams, seselėms ir visiems ten mumis besirūpinantiems!! Sveikata nepablogėjo. Jaučiuosi tikrai puikiai, tad išleido į kitas izoliacijai skirtas patalpas.
Pradžia buvo labai viltinga, kai iš Santaros klinikų mus keturis pasitiko Vilniaus miesto autobusiukas.Tačiau tik aš viena pasiryžau keliauti į Vasaros gatvę izoliuotis. Valio! Viena iš mūsų oficialiai yra pasveikusi, tik dar turi izoliuotis 2 savaites, nes virusas dar gali gyventi ir toje materijoje kuria tuštinamės.
Kiti du bendrakeleiviai važiavo izoliuotis į namus. Tiesa, viena mergina turėjo su manimi keliauti į Vasaros gatvę, bet ji sakė, kad kiek pabijojo, tad rado kitą išeitį. Apsikeitėm visi kontaktais ir palinkėjom vieni kitiems sveikatos – man drąsos ir sakė lauksim žinių ir vietos.
Norėčiau nusikeikti, bet gal geriau sukalbėsiu kažkada išgirsta maldą, kuri labai tinka ir šiomis aplinkybėmis:
Dieve, suteik jėgų susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti ir išminties tą skirtumą suprasti! Taip, nesinori skųstis, tikrai labai tikėjau, kad savivaldybės suteiktos sąlygos bus padoresnės, bet, turiu prisipažinti, man baisu šiandien čia likti nakčiai.
Šiuo metu esame šešiese. Dauguma gyventojų atkeliavo praeitą savaitę. Kokie šie žmonės kantrūs, sakė jau susitaikė su esama situacija. Pasakojo, kad pradžioje taip pat buvo pakraupę, bandė ieškoti išeičių, keisti vietą. Taip pat manė, kad sąlygos antisanitarinės. Bet kažkaip nepavyko, kažkas iš viršaus sakė džiaukitės, kad išvis kažką valstybė duoda. Na gal ir yra tame tiesos, nežinau, spręskite patys. Niekada negali žinoti,gal ir jums kažkuriam dabar beskaitančiam gali tekti čia prisiglausti ateityje.
Cituoju vieną Vasaros gatvės esamą gyventoją: „Nuo praeito ketvirtadienio niekas nebuvo atėjęs išvalyti patalpų, šiukšles pats išnešu kartais.“
Nėra jokio už sveikatą atsakingo žmogaus, niekas nesidomi, niekas nebuvo paskambinę pasiteirauti apie sveikatą nuo praeito ketvirtadienio, nes tada atsikraustė pirmieji gyventojai. Sužinojau, kad vakar naktį vieną jauną merginą su greitąja išvežė. Kas čia žino, gal ir neatlaikė šitų sienų atmosferos ir vėl susirgo,kad tik greičiau ištrūktų kažkur kitur.
Yra ir pliusų! Galima išeiti į lauką, kokį vieną kitą ratą apsukti, nes zona aptverta, yra sargas, kuris saugo teritoriją. Maistą tiekia 3 kartus per dieną. Galima reikalui esant pasigriebti kokį maisto davinį. Yra wifi ir skalbimo mašina vienoje iš palatų, kur galbūt gali atsikraustyti naujų gyventojų. Virtuvė tiesa, gan padori, bet gi miegoti teks ne virtuvėje. Gal ir užtenka patogumų.
Kaip sakoma: „Šuo net ir kariams pripranta.“ Žmonės, kurie čia jau beveik savaitę gyvena, kaip iš nuotraukų galima pamatyti, šiek tiek patys apsitvarkė duotą erdvę, sumeistravo rankeną, vis tiek šiokio tokio privatumo norisi bent dušo kabinoje. Juk tiek vyrai, tiek moterys viename pastate gyvename ir naudosimės tuo pačiu dušu visi. Kitos dušo kabinos tikrai atrodo antisanitariškai. Gaila, neturime kuo dezinfekuoti paviršių po prausimosi ar naudojimosi tualetu.
Juokas pro ašaras.
Iš pradžių baisiai pikta buvo, tada juokinga, dabar šiek tiek neramu,nes turėsiu čia gyventi dar 9 dienas. Gal ir priprasiu?
Visi šiuo metu čia izoliuoti žmonės padorūs bent jau save tokiais laikome. Gal to ir užtenka,kad kambariai būtų visiškai nerakinami, nors raktų pridėta daug. Tik nei vienas netinka tam kambariui, kuris man paskirtas. O kambaryje patalynė sujaukta, vadinasi kažkas miegojo prieš man atvykstant. Gyventojai pasakojo,kad vienai nakčiai buvo atkeliavusi porelė, tikrai neasociali, tai kaip ir ne taip baisu, ir miegojo tame kambaryje, kuris man oficialiai paskirtas. Tiesa, mistiškai vieną naktį dingo. Matyt, kažkaip kažką susitarė. Na kadangi nėra jokio atsakingo žmogaus, kas užsiimtų valymu ar patalpų priežiūra, matyt, teks man pačiai kažkaip naują patalinę susirasti ir bandyti įsikurti.
Noriu pasakyti, kad tikrai nesu išpuikusi, dar ir ne tokiose sąlygose tekę gyventi tranzuojant, pavyzdžiui, Venecijoje lauke po stoties stogu miegmaišyje susiraityti, vis ant galvos nelyja. Na bandysiu neprarasti vilties ir pozityvo, žinau, kad ne man vienai dabar nelengva. Labai myliu Lietuvą. Bandysiu, aukoti savo norą patogumams ir kažkaip išbūti ateinančią savaitę, tikiuosi nepablogės. Tikiuosi visiems pakilo motyvacija likti savo namuose ir izoliuotis kiek jaukiau negu mums!
P.s. gal iš nuotraukų ir ne taip baisiai gali viskas pasirodyti, bet gyvai vaizdelis nelabai koks“, – feisbuke rašė mergina.
Buvo išgirsta
Trečiadienį socialiniuose tinkluose mergina džiaugėsi, kad jos maldos buvo išgirstos ir savivaldybė skyrė naujas patalpas.
„Buvome išgirsti! Ačiū, Vilniaus miesto savivaldybei, kad taip operatyviai buvo sureaguota į mūsų kreipimąsi dėl antisanitarinių izoliacijos sąlygų.
Tiesa, tai pralenkė visus mano lūkesčius dėl prašytos pagalbos. Tikrai neprašiau prabangaus viešbučio sąlygų, tik bandžiau kelti klausimą dėl higienos. Bet naujoje vietoje jaučiuosi tikrai saugiai! Džiugu, kad yra nemažai naujų taisyklių, kurių turime laikytis, dėl saugumo užtikrinimo. Reikalui esant, suteiktos visos sąlygos, bet kuriuo metu kreiptis pagalbos.
Nėra nieko svarbiau,kaip būti išgirstam ypač tokiu metu kai siaučia tas nelemtas „KarūnaVirusas“ ir tikrai daugelį kamuoja nežinomybė, kuri ir kelia įvairiausias baimes.
Dabar tai tikrai belieka, tik dėkoti ir džiaugtis, kad net ir sūkuryje kitų įvairiausių problemų, su kuriomis dabar susiduria Lietuva 'Covid-19' akivaizdoje, net ir mūsų nuogąstavimai YRA GIRDIMI!Tikrai džiugu, kad pavyko komunikuoti ir perorganizuoti situaciją – atsirado drąsių ir socialiai atsakingų verslininkų pasiryžusių mus priimti į savo patalpas ir prisiimti šią nelengvą atsakomybę“, – džiaugėsi Ieva.
