Visame pasaulyje, naujausiais duomenimis, iš viso patvirtinta jau daugiau nei 80 tūkst. koronaviruso atvejų, taip pat registruota ir 2,7 tūkst. mirčių.
Nenuostabu, kad pirmieji dėl šio viruso stabdyti čempionatai buvo Kinijoje, šalyje, iš kurios ir kilo virusas.
Kinijos krepšinio asociacija (CBA) buvo priversta stabdyti pirmenybes, o tai palietė ir kelis lietuvius – čia dirba tokie krepšinio pasaulio atstovai kaip Donatas Motiejūnas, Gintaras Krapikas, Sigitas Kavaliauskas.
Krepšinį labai mylintiems kiniečiams tai – didelis smūgis. Čempionatą žadama tęsti balandžio 1 d., bet kol kas tai atrodo nerealu.
Dėl koronaviruso jau nuplaukė vienas stambus pasaulio čempionatas – Nandzinge kovo viduryje turėjusios vykti uždarų patalpų lengvosios atletikos pirmenybės. Jos neperkeltos į kitur, o tiesiog atšauktos.
Kiek kitaip pasielgė šiuolaikinės penkiakovės federacija – gegužės 25-31 d. Siamene (Kinija) turėjęs vykti pasaulio čempionatas perkeltas į Meksikos miestą Kankuną.
Nukeltas ir „Formulės 1“ etapas Šanchajuje, turėjęs įvykti balandžio 19 d.
Tai pirmosios „sporto aukos“ – kiek jų dar gali būti.
Tą nuspėti yra be galo sunku, nes kol kas neįsivaizduojame galimo viruso paplitimo grėsmė. Italijos pavyzdys parodė, kaip staigiai gali įvykti proveržis ir sukaustyti valstybę – kiek dar tokių atvejų stebėsime galime tik spėlioti.
Sportininkų sveikata nerizikuos
Šią vasarą Tokijuje suplanuotos vasaros olimpinės žaidynės – didžiausias sportinis renginys, vykstantis kas ketverius metus.
Rašant šias eilutes, Japonijoje patvirtintų užsikrėtimų koronavirusu atvejų yra 161, penki jų baigėsi mirtimis.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) atidžiai seka situaciją ir vertina galimas grėsmes.
Olimpinio komiteto narys Dickas Poundas antradienį naujienų agentūrai AP pareiškė, kad turime tris mėnesius tam, kad nuspręstume Tokijo žaidynių likimą.
Apie 11 tūkstančių sportininkų turėtų varžytis žaidynėse. Pridėkime dar atvykstančius svečius, žurnalistus, sirgalius – tai yra vienas masiškiausių renginių, į kurį atvyksta žmonės iš viso pasaulio.
„Kol kas atrodo, kad žaidynės įvyks. Sportininkai turėtų būti ramūs – IOC tikrai nesiųs jų į Tokijų, jeigu bus pavojinga“,–- teigė D. Poundas.
Pasirodžius pirmosioms žinutėms apie galimą pavojų žaidynės, kandidatas į Londono merus pareiškė, kad miestas būtų pasirengęs perimti organizavimą. Tačiau D. Poundas sako, kad tai mažai tikėtina ir susiklosčius blogiausiam scenarijui žaidynės būtų atšauktos, nes jų perkėlimas yra per daug sudėtingas.
Dar vienas realus variantas – žaidynių nukėlimas vieneriems metams. Tačiau bet koks datos judinimas yra skausmingas finansiškai – visos vietinės olimpinės sporto federacijos, kaip Lietuvos ar kitos, iš žaidynių gauna nemenką finansavimą. Tokiu atveju IOC būtų pasiruošusi joms padėti, bet nepatenkinti liktų žaidynių transliuotojai, sumokėję milžiniškas sumas už teises. Kartu taip sugriūtų visas sporto kalendorius, kurį tektų peržiūrėti.
Japonija imasi saugumo prevencijų
Reaguodamas į D. Poundo žodžius Japonijos premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad visi kultūriniai ir sportiniai renginiai turi būti uždrausti bent dviem savaitėm.
Tokijo mieste yra koronaviruso nešiotojų, todėl šalis itin susirūpinusi tuo, kad žaidynės gali neįvykti.
„Ruošiamės žaidynėms pagal grafiką. Tęsime tai, kad IOC galėtų priimti tinkamiausią sprendimą“, – teigė ministras Seiko Hashimoto.
Tiesa, šie žodžiai nėra visai tikslūs – Tokijo valdžia jau atidėjo savanorių apmokymus.
Sumo sporto atstovai spręs, ar atidėti pavasario turnyrą, o Japonijos futbolo lyga yra sustabdyta iki kovo mėnesio vidurio.
Vienas iš koronaviruso atvejų užfiksuotas „Dentsu Group Inc“ būstinėje – ši kompanija, užsiimanti reklama, itin artimai dirba su žaidynių organizavimu. Dabar visi jos darbuotojai užduotis atlieka iš namų.
Jeigu žaidynės turėtų vykti dabar, tai būtų neįmanoma, sako profesorius Hitoshi Oshitami.
„Bet liepos mėnesį mes galime būti visiškai kitokioje situacijoje“, – pažymi jis ir tęsia. – Manau, kad didelio viruso protrūkio Japonijoje nebus“.
Pasak mokslininko, kuris prieš dvidešimt metų itin stipriai prisidėjo prie kovos su tuo metu kilusiu SARS virusu, didžiausią grėsmę kelia Afrika. Jeigu čia kiltų tokia epidemija kaip Uhano mieste, tai galėtų turėti reikšmingos įtakos Japonijai.
„Tada gali būti labai sunku surengti žaidynes. Turime užkirsti tam kelią“, – sako jis, pridėdamas, kad Japonija yra pasirengusi suvaldyti viruso plitimą ir turėtų padėti kitoms šalims.
Futbolas klausys įsakymų
Prieš žaidynes visą Europą bus apėmusi futbolo manija – nuo birželio 12 iki liepos 12 d. vyks Europos čempionatas. Jis rengiamas net dvylikoje miestų, o vienas jų – Roma, kurios koronavirusas kol kas oficialiai nepasiekė.
Susirgimams pasėjus paniką Lombardijos regione, šalies sporto ministras Vincenzo Spadafora šešiuose regioniuose „įšaldė“ sporto turnyrus, o „Serie A“ kovos yra perkeliamos arba vyks tuščiuose stadionuose. Milano „Inter“ be žiūrovų sužais jau ketvirtadienį, kai tuščiame „San Siro“ priims Razgrado „Ludogorec“.
„Euro 2020“ organizuojanti UEFA teigia, kad stebi situaciją ne tik Italijoje, bet ir kituose miestuose-šeimininkuose.
Romoje turi vykti trys grupių mačai ir ketvirtfinalis.
„Esame laukimo stadijoje. Stebime kiekvieną šalį. Futbolas privalės klausytis kiekvienos valstybės įsakymų“, – pažymėjo UEFA vykdomojo komiteto narys Michele Uva.
Be Romos „Euro 2020“ mačus priims Amsterdamas (Nyderlandai), Baku (Azerbaidžanas), Bilbao (Ispanija), Bukareštas (Rumunija), Budapeštas (Vengrija), Kopenhaga (Danija), Dublinas (Airija), Glzagas (Škotija), Londonas (Anglija), Miunchenas (Vokietija), Sankt Peterburgas (Rusija).
Palietė ir Lietuvą
Romoje kovo 14 d. turėjo vykti regbio „Šešių nacijų“ taurės mačas tarp Italijos ir Anglijos, bet organizatoriai jau kalba apie galimybę šioms rungtynėms neįvykti.
Italai savaitę anksčiau turi skristi į Dubliną, žaisti su Airija, bet šalies sveikatos ministras Simonas Harrisas pareiškė, kad susitikimas turi būti atšauktas.
Apie rungtynių atšaukimą kalbėta ir Lietuvoje – nerimą kelią penktadienį Kaune turintis įvykti Eurolygos mačas tarp „Žalgirio“ ir Milano „AX Armani“. Kol kas abi pusės ir organizatoriai teigia, kad nėra kliūčių įvykti rungtynėms. Nerimą didina ir tai, kad su Milano ekipa planuoja atvykti ir būrelis aistruolių.
Bilietai į šias, kaip ir į keletą kitų „Žalgirio“ namų Eurolygos rungtynių yra išparduoti, bet gali būti, kad juos teks žaisti be žiūrovų.
Klausimų kelia ir kitos savaitės rungtynės Milane – jau antradienį „AX Armani“ turi priimti Madrido „Real“, bet karališkasis klubas kreipėsi į Eurolygą dėl sprendimo priėmimo. „Real“ nėra nusiteikęs jau pirmadienį vyktį į miestą, kuriame dėl koronaviruso grėsmės uždarytos net pagrindinės turistinės vietos.
Italai jau paskelbė, kad šį savaitgalį nevyks krepšinio pirmenybių mačai, tad šešėlis kabo ir virš Eurolygos kovų.
„AX Armani“ iki Eurolygos reguliaraus sezono pabaigos liko sužaisti trejas namų rungtynes. Vienas iš galimų sprendimų – perkelti rungtynes į kitą miestą. Šią situaciją turės spręsti pati Eurolyga ir tikėtis, kad iki balandžio 9 d., kai numatytas reguliaraus sezono finišas, virusas neįsisiautės ir kitose valstybėse.
To turi tikėtis visi sporto renginių organizatoriai. Kaip sakė Bolonijos „Virtus“ komandos direktorius Luca Baraldi krepšinis be žiūrovų neturėtų vykti. Tą galima pritaikyti kiekvienai sporto šakai, bet tokia galimybė yra pakankamai reali, žvelgiant į ateitį.
