Iš viso šioje ugdymo įstaigoje koronavirusas nustatytas aštuoniems vienos klasės septintokams. Šiuo metu saviizoliacijoje yra 18 mokytojų ir trys septintokų klasės – 70 moksleivių.
„Kadangi turim situaciją, kai 18 mokytojų yra izoliuoti, ugdymo proceso fiziniu būdu esame tiesiog nepajėgūs įgyvendinti, tai penktos, šeštos, septintos ir aštuntos klasės dvi savaites nuo šiandien yra pervedamos į nuotolinį mokymą“, – BNS sakė laikinasis direktorius Andrius Kniška.
„Galėčiau duoti pavyzdį. Imant vieną konkrečią septintą klasę, kuri turėtų būti mokykloje, iš šešių pamokų jos visos turėtų būti vedamos mokytojų, kurie šiuo metu yra saviizoliacijoje“, – pridūrė jis.
Anot laikinojo direktoriaus, nors mokykla atidaryta tik šiemet, didesnių problemų dėl nuotolinio ugdymo neturėtų kilti.
„Šiek tiek gali kilti, bet nesame naujokai, didžioji dalis mokytojų yra perėję iš gimnazijos, nuotoliniu būdu jau yra dirbę. (...) Tai nėra kažkas naujo nei mokytojams, nei mokiniams. Manome, kad viskas turėtų sklandžiai pavykti“, – komentavo jis.
A. Kniškos teigimu, pradinukai ugdymą tęs įprastiniu būdu.
Pirmasis koronaviruso atvejis Gabijos progimnazijoje nustatytas praėjusią savaitę.
Kaip sekmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, mokykloje užsienio kalbos užsiėmimai vaikams vyko sujungus kelias klases, o persirengimas prieš ir po kūno kultūros pamokų vyko bendrai su kitų klasių vaikais – nebuvo atskirti mokinių srautai.
Vis dėlto A. Kniška teigia, kad mokyti užsienio kalbos kitokiu būdu tiesiog nebuvo galimybių.
„Tai nebuvo pirmoji užsienio kalba, tai buvo antroji užsienio kalba. Tiesiog jungimai atsiranda ne todėl, kad mums trūksta patalpų ar kažkokia kita situacija, bet todėl, kad antrąsias užsienio kalbas iš klasės pasirenka kartais ir vienas, du ar trys mokiniai, o tokio dydžio grupės tiesiog nėra sudaromos, dėl to atsiranda jungimas klasių, kad galėtų susidaryti grupė. Tai visiškai įprasta praktika“, – aiškino jis.
Laikinojo direktoriaus teigimu, panaši situacija ir dėl kūno kultūros pamokų – nors salėje jos užsiėmimus atlieka skirtingose vietose, persirengti gali tik rūbinėse.
„Fiziškai neturime patalpų kitų: vienos skirtos mergaitėms, kitos – berniukams. (...) Mes stebime, kad tos klasės ir tose patalpose nesimaišytų, yra stebima, kad būtų su apsaugos priemonėmis persirengimo metu, bet dabar priimtas sprendimas, kad ieškotume kitų patalpų, kad galėtume tas klases visiškai atskirti“, – kalbėjo A. Kniška.
Iš viso Vilniaus Gabijos progimnazijoje dirba apie 80 pedagogų, mokosi per 1,2 tūkst. moksleivių.
Laukia vieningo NVSC algoritmo
Kaip BNS sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, iš viso sostinėje koronavirusas darbuotojams ar moksleiviams nustatytas penkiose ugdymo įstaigose, tačiau situacija – kontroliuojama.
„Situaciją kol kas vertinu neblogai ta prasme, kad žinau, kiek mokyklos yra priėmusios papildomų sprendimų. Pavyzdžiui, didžiosios gimnazijos dirba kas antrą savaitę, o kas antrą savaitę taiko nuotolinį ugdymą. Mokyklos deda daug pastangų, kad nuo viruso apsisaugotų“, – sakė jis.
Vis dėlto sostinės vicemeras kritikuoja NVSC, jog pastaroji nepatvirtina vieningos sistemos, ką daryti mokykloms, kai nustatomas susirgimas.
„Mums tvarkytis tikrai labai padėtų, jei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų patvirtintą algoritmą, kurį mes patys ir paruošėme, ką mokyklos sutartinai turi daryti, kai yra išaiškinamas kažkoks atvejis iki individualaus NVSC vertinimo“, – kalbėjo V. Mitalas.
Anot jo, savivaldybė tokį algoritmą parengė dar rugsėjo pradžioje.
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė BNS teigė, kad Vilniaus iniciatyva yra sveikintina, tačiau savivaldybės parengtas algoritmas reikalavo korekcijų, kurios šiuo metu yra baigiamos rengti. Ji taip pat pabrėžė, kad reikėjo įvertinti ir pirmąsias mokyklų patirtis.
„Reikia įsijausti į mokyklų kailį, kad suprastume, ko trūksta ir kokias rekomendacijas turime joms pateikti“, – sakė R. Lingienė.
Jos teigimu, visos šalies ugdymo įstaigoms universalias rekomendacijas NVSC planuoja pristatyti trečiadienį.
Kaip atliekamas Covid-19 tyrimas – video reportaže:
