„Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų.
Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, kad žmonės aktyviai grįžta į darbus.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad Europos Komisija (EK) prognozavo Lietuvai priešingą scenarijų. EK prognozėmis lietuvių algos turėjo kristi 8,2 proc. – daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Tačiau panašu, kad turėsime ne 8,2 proc. kritimą, o (bent) 8,2 proc. augimą, didžiausią visoje ES. Nes atlyginimų kritimo scenarijus yra nerealus dėl sparčiai šiais metais išaugusio minimalaus darbo užmokesčio (nuo 555 iki 607 eurų), kylančio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio ir santykinai menko ekonomikos susitraukimo“, – atlyginimų augimo priežastis aiškina ekonomistas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat teigia, kad augančios gyventojų pajamas rodo darbo rinkos stabilizavimąsi.
„Vasaros metu padėtis darbo rinkoje vis gerėjo. Po antrojo metų ketvirčio nuosmukio darbo rinka ėmė sparčiai atsigauti. Tačiau kas laukia paskutinį šių metų ketvirtį sudėtinga prognozuoti.
Ko gero užsikrėtimų koronavirusu skaičius augs. Tad tikėtina, kad žmonės tamsiuoju rudens ir žiemos periodu daugiau laiko leis namuose, nes bijos eiti į viešas vietas. Tai reiškia, kad kavinės ir kitos paslaugų teikimo įmonės turės mažiau klientų. Visos šios priežastys gali lemti, kad algų augimas sulėtės“, – sako ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, kalbant apie kitų metų pradžią, tikėtina, kad algos augs lėčiau negu šiemet, nors ir kaip keistai tai atrodytų.
„Nors koronavirusas šiemet keliems mėnesiams sustabdė ekonomiką, tačiau matome didelį atlyginimų kilimo pokytį, kurį šiemet lėmė minimalios mėnesinės algos augimas. Akivaizdu, kad kitais metais tokio didelio minimalios mėnesinės algos augimo nebus.
Taip pat tikėtina, kad valstybinio sektoriaus darbuotojams, mokytojams ar gydytojams algos taip pat augs lėčiau“, – aiškina ekonomistas.
Finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad ne visos įmonės karantino metu patyrė nuostolių, todėl žmonių pajamos ir auga.
„Pavyzdžiui, informacinių technologijų įmonėms karantino metu ir po jo darbų nesumažėjo, o padaugėjo. Tad jeigu šios įmonės buvo sutarusios su darbuotojais, kad atlyginimai šiemet augs, tikėtina, jog savo planų jos nekeitė.
Todėl gali būti, kad atlyginimai metų pabaigoje bus didesni negu buvo metų pradžioje“, – aiškina M. Dubnikovas.
Anot ekonomisto, prognozuoti tolimesnę situaciją gana sunku, tačiau optimistiškų ženklų netrūksta.
„Matome centrinių bankų aktyvumą, kurie „lieja“ pinigus ir pastarieji „sunkiasi“ per įvairius ekonomikos sluoksnius. Tad jeigu nesulauksime antro karantino ir ekonomika vėl neužsidarys, galime laukti tolimesnio atlyginimų augimo. Tačiau jis bus mažesnis, tikimasi, kad atlyginimai gali augti iki 5 proc.
Be to, reikia neatmesti tikimybės, kad kai kuriuose sektoriuose atlyginimai gali ir sumažėti, pavyzdžiui, turizmo, apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Tačiau gamybos ar jau minėtas informacinių technologijų įmonės neturi objektyvių priežasčių mažinti darbuotojams algų“, – aiškina M. Dubnikovas.
