Manoma, kad ši atmaina, vadinama „kiaulių ūmaus viduriavimo sindromo koronavirusu“ arba SADS-CoV, kilo iš šikšnosparnių – ji nerimą kelia gyvulininkystės pramonei.
Liga pavojingiausia kiaulių jaunikliams. Ženklesnis SADS-CoV protrūkis galėtų padaryti didelę ekonominę žalą tose šalyse, kurių ekonomika remiasi kiaulienos produkcija ir pardavimu. Pavyzdžiui, JAV praėjusiais metais buvo trečia pagal dydį kiaulienos gamintoja pasaulyje, o ši ūkio šaka 2012 metais jau yra nukentėjusi nuo kito kiaulių koronaviruso.
Šiaurės Karolinos valstijos mokslininkai dabar parodė, kad SADS-CoV gali užkrėsti ir žmogaus ląsteles bei daugintis žmogaus kvėpavimo takuose, kepenyse ir žarnyne. SADS-CoV priklauso tai pačiai virusų šeimai, kaip ir SARS-CoV-2 – COVID-19 pandemiją sukėlęs virusas, tačiau virusas yra kitos rūšies. Tiksliau, SADS-CoV yra alfakoronavirusas, o SARS-CoV-2 yra betakoronavirusas.
„Daugelis tyrėjų koncentruojasi į kylantį betakoronavirusų, pavyzdžiui, SARS ar MERS potencialą“, – aiškina straipsnio autorius ir epidemiologas Ralphas Baricas iš Šiaurės Karolinos universiteto.
„Tačiau ir alfakoronavirusai gali būti ne mažiau, jie ne labiau, pavojingi žmogaus sveikatai, turint omenyje jų sugebėjimą greitai pereiti nuo vienos rūšies prie kitos“, – teigė R. Baricas.
Tyrėjai taip pat paaiškino, kad SADS-CoV skiriasi nuo kitų dviejų paplitusių žmogaus koronavirusų, HCoV-229E ir HCoV-NL63. Savo tyrimo metu prof. R. Baricas su kolegomis tyrė vadinamojo „persiliejimo“ riziką – galimybę SADS-CoV nuo kiaulių pereiti į žmones ir juos užkrėsti.
Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkai kiaulių koronavirusu užkrėtė keletą skirtingų sintetinių ląstelių tipų ir stebėjo, kaip virusas dauginasi ir plinta. Tyrėjai išsiaiškino, kad įvairaus pobūdžio žinduolių ląstelės, įskaitant pirmines žmogaus plaučių ir žarnyno ląsteles, yra imlios SADS-CoV infekcijai. Tačiau buvo pastebėta, kad skirtingai nei SARS-CoV-2, kiaulių koronavirusas greičiau dauginasi žarnyno ląstelėse, o ne plaučiuose.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad SADS-CoV atžvilgiu žmonės nėra įgavę bendro bandos imuniteto, kuris galėtų apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusais nuo gyvūnų populiacijos.
„SADS-CoV yra kilęs iš šikšnosparnių koronavirusų, vadinamų HKU2, kurie yra heterogeniška grupė, paplitusi visame pasaulyje“, – sako straipsnio autorė ir visuomenės sveikatos ekspertė Caitlin Edwards, taip pat dirbanti Šiaurės Karolinos universitete.
„Neįmanoma nuspėti, ar šis virusas arba jam artima HKU2 šikšnosparnių atmaina galėtų iškilti ir užkrėsti žmonių populiaciją. Tačiau platus SADS–CoV užkrėstųjų spektras, prie jo pridėjus viruso galimybę daugintis žmogaus pirminėse plaučių ir enterinėse ląstelėse, rodo esant galimą riziką virusui ateityje išplisti žmonių ir gyvūnų populiacijose“, – teigė C. Edwards.
Tyrėjai taip pat aiškinosi plataus spektro antivirusinio vaisto remdesiviro potencialą nuo kiaulių koronaviruso – šis vaistas buvo plačiai reklamuojamas, kaip pagreitinantis atsigavimą nuo COVID-19, o neseniai buvo skirtas ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Pirminiai rezultatai rodo, kad šis vaistas yra veiksmingas nuo SADS-CoV, nors jiems patvirtinti dar trūksta tyrimų su gyvūnais ir kitų tipų ląstelėmis.
„Daug žadantys duomenys su remdesiviru būtų vienas iš galimų gydymo būdų, jei virusas pereitų į žmones. Rekomenduojame dėl SADS-CoV infekcijos indikacijų nuolat stebėti tiek dirbančius su kiaulėmis žmones, tiek pačias kiaules, kad būtų užkirstas kelias viruso proveržiams ir didžiuliams ekonominiams nuostoliams“, – sakė C. Edwards.
„Nenuostabu, kad šiuo metu mes ieškome partnerių galimai SADS-CoV vakcinoms kurti, siekiant apsaugoti kiaules. Nors stebėjimas ir ankstyvas infekuotų jauniklių izoliavimas nuo paršavedžių leidžia išvengti didesnių proveržių ir galimo perėjimo į žmones, vakcina būtų raktinis elementas, norint apriboti viruso plitimą visame pasaulyje ir išvengti jo proveržių žmonių populiacijoje“, – priduria prof. R. Baricas.
Visi tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
