Statistikos departamento pirmadienio duomenimis matyti, kad šalyje yra daugiau nei 200 aktyvių koronaviruso protrūkių. Beveik penktadalis – 46 protrūkiai fiksuojami ugdymo įstaigose.
Su šiais protrūkiais siejami 138 koronaviruso atvejai. Daugiausia židinių, pagal Statistikos departamento žemėlapį, fiksuojama Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno apskrityse.
Į izoliaciją per dieną išsiuntė devynias klases, mokytojai jau pervargę, o tėvai pyksta
Vienas iš protrūkių fiksuojamas Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje. Statistikos departamento duomenimis, su šiuo protrūkiu siejami penki koronaviruso atvejai.
Atsiliepusi į žurnalistų skambutį įstaigos direktorė Jolita Andrijauskienė iš karto praneša, kad šiuo metu tvarkosi su dar greičiau prastėjančia situacija. Su direktore kalbėjome pirmadienį ryte, ji informavo, kad tuo metu į saviizoliaciją kaip tik išsiuntė dalį mokinių.
„Izoliuoti turiu devynių klasių vaikus. Būtent dabar devynių klasių vaikai turi išeiti į izoliaciją. Jeigu trumpai, drūtai, tai yra toks mėšlas, kad baisu. Imituojame kontaktinį metodą, nes susirgus vienam vaikui yra izuoliuojama klasė, o susirgus mokytojui, 72 val. atgal mes turime surinkti kontaktus.
Faktas toks – susirgo mokytoja, per tris dienas nuo jos požymių pasireiškimo, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį turėjo nei daug, nei mažai – pamokas su devyniomis klasėmis. Privalau izoliuoti devynių klasių vaikus“, – tv3.lt komentuoja J. Andrijauskienė.
Pasak įstaigos direktorės, šiuo metu mokykla žino apie du sergančius mokytojus ir vieną moksleivį. Dar keletas moksleivių darosi COVID-19 tyrimus.
Yra izoliuotos trys pilnos klasės ir po dalį moksleivių iš septynių klasių.
„Taip ir bus visus mokslo metus. Imituojame kontaktinį ugdymą, faktiškai jau dabar prasideda hibridinis, taip bus nuolat“, – sako J. Andrijauskienė.
Ministerijos sudaryti ugdymo planai, pasak įstaigos vadovės, yra tik popierius, o realybė, su kuria susiduriama yra visiškai kitokia. Baiminamasi, kad pasveikus dabar sergantiems, netrukus susirgs kiti ir situacija nesikeis.
„Prasidėjo rugsėjis, o mokytojai jau pavargę nuo įtampos ir nuo to, kas vyksta“, – sako J. Andrijauskienė.
Nerimas jaučiamas ir iš tėvų bei pačių moksleivių.
„Šiandien sėdžiu ir atrašinėju tėvams į laiškus. Šiandien kaip direktorė valdau situaciją ir dirbu raštininke, atsakinėju tėvams į piktus laiškus“, – teigia J. Andrijauskienė.
Susirgus mokytojams, šie pamokas veda per ekraną
Vienas iš didžiausių koronaviruso protrūkių fiksuojamas Pakruojo Žemynos progimnazijoje. Statistikos departamentas pirmadienį nurodo, kad su šiuo protrūkiu siejami šeši atvejai, visi jie yra pirminiai, nustatyti 54 didelės rizikos kontaktai.
Įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida Stakutienė tikslina, kad serga šeši mokytojai ir aštuoni moksleiviai.
„Viena mokytoja pajuto slogą, ji pamokų nebevedė. Kita dieną – kitas mokytojas, jos vyras. Netrukus kiti mokytojai – vyras ir žmona, yra šeimų mokytojų. Taip ir nutiko“, – tv3.lt sako A. Stakutienė.
Visi šeši užsikrėtę mokytojai, pasak A. Stakutienės, yra pasiskiepiję nuo COVID-19.
Pasak mokyklos atstovės, moksleiviai nebūtinai užsikrėtė nuo savo mokytojų. Du vaikai, brolis ir sesuo, serga nuo rugsėjo 1-osios, abu jie užsikrėtė šeimoje. Kaip užsikrėtė kiti moksleiviai, mokykla nežino. A. Stakutienė likusių atvejų su sergančiais mokytojais sako nesiejanti, nes dalis moksleivių su užsikrėtusiais mokytojais kontakto neturėjo.
„Keturios klasės izoliuojasi, jos mokosi nuotoliniu būdu. Kaip ir praėjusiais mokslo metais, viskas yra tvarkinga, jokių iššūkių nėra. Mokytojai, kurie serga, jaučiasi pakankamai gerai ir pamokas veda iš namų. Mes prijungėme įrangą, klasėje sėdi vaikai, kartu sėdi mokytojo padėjėjas ir pamoka vyksta“, – pasakoja A. Stakutienė.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja sako, kad dėl protrūkio ugdymo procesas nenukentėjo, vyko ir vyksta visos pamokos.
Susirgo du pedagogai
Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijoje taip pat fiksuojamas protrūkis. Statistikos departamento duomenimis, su šiuo protrūkiu siejami penki atvejai, trys iš jų yra pirminiai. Nustatyta 13 didelės rizikos kontaktų.
Mokyklos direktorė Daiva Jagminienė sako, kad protrūkis įsiplieskė dar rugsėjo pradžioje. Susirgo du mokytojai, dirbę toje pačioje grupėje. Abu pedagogai, tikėtina, užsikrėtė vienas nuo kito.
„Vienas pedagogas pasiskiepijęs, dirbo pirmą darbo dieną, kitos dienos ryte pasijuto prastai ir neatvyko į darbą. Sekančią dieną dirbo kitas pedagogas. Tą sekančią dieną, matyt, nuo vaikučių užsikrėtė ir kitas pedagogas, kuris buvo neskiepytas, tik testavęsis“, – tv3.lt pasakoja D. Jagminienė.
Vienas iš pedagogų jau yra grįžęs į darbą, kitas grįžti planuoja antradienį. Pasak D. Jagminienės, mokykla neturi tikslių duomenų, kiek moksleivių šiuo metu serga COVID-19.
„Dirbame tuo pačiu ritmu, kadangi dirbame antrus metus, žinome tam tikras tvarkas. Buvo įjungtas infekciją ribojantis režimas, nes bijojome protrūkio išplitimo, nes vaikai naujai susirinkę į mokyklą“, – sako D. Jagminienė.
Šiuo metu mokykloje kontaktiniu būdu mokosi visos klasės, izoliuojama viena grupė, su kuria dirbo abu užsikrėtę pedagogai. Tai maždaug dvejų–trejų metų amžiaus vaikai.
„Tėveliams duodamos užduotėlės, darbas toks. Šiuo metu uždarytų klasių neturime, tikimės, kad taip pat saugiai dirbsime ir toliau“, – sako D. Jagminienė.
Sunkiausia atskirti srautus valgyklose
Mokyklos turi laikytis ugdymo organizavimo reikalavimų. Vis dėlto mokyklų vadovai pastebi, kad ne visus juos lengva įgyvendinti.
Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė J. Andrijauskienė sako, kad sunkiausia yra valdyti mokinių srautus.
„Stengiamės daryti, ką galime, piktybiškai neikas nesielgiame. Laikomės visko, kiek esme pajėgūs laikytis pagal mokyklos infrastruktūrą. Srautų valdymas yra sunkiausias dalykas, valgymo pertraukos, tualetai ir visi kiti reikalai. Srautą padaryti mažesnį nei šimtas net su pradinukais yra sudėtinga ir didelėse mokyklose misija neįmanoma“, – sako J. Andrijauskienė.
Pasak jos, ministerijos turėtų persvarstyti reikalavimus.
„Taip nuolat bus, mes negalime imituoti kontaktinio, nors visi suprantame, kad tai yra dalinai kontaktinis, dalinai nekontaktinis. Taip, ugdymo planai oficialiai leidžia mokyklai dalį pamokų vesti nuotoliniu būdu, jei bus nevaldoma situacija. Bet kiekvienas vadovas bijo – jei išnaudosi leistinus procentus <...> ir jei po dviejų mėnesių situacija (taps – aut. past.) dar sudėtingesnė, aš jau nebeturėsiu galimybės legaliai išvaryti visus į nuotolį. Todėl kiekvienas vadovas kenčia iš paskutiniųjų ir laikys galimybę nuotoliniam tai dienai X“, – sako J. Andrijauskienė.
Ginkūnų S. ir V. Zubovų progimnazijos direktorė D. Jagminienė sako, kad teoriškai įgyvendinti ugdymo organizavimo reikalavimus yra įmanoma, tačiau praktiškai – sunku. Be to, suprantama, kad išėję iš mokyklos teritorijos moksleiviai vis tiek bendrauja tarpusavyje.
D. Jagminienė taip pat sako, kad sunkiausia įgyvendinti srautų valdymo reikalavimus, ypatingai valgykloje.
„Vaikų labai daug. Turime 316 bendrojo ugdymo vaikučių ir mokykloje turime dar ir ikimokyklinio ugdymo vaikų, kurių yra tikrai labai daug“, – sako D. Jagminienė.
Mokyklai tenka moksleivių maitinimą organizuoti ne tik oficialių pertraukų metu.
„Pradinių klasių mokytojai neturi skambučių, mokytojas pats organizuoja ugdomąjį procesą tos dienos metu. Esame susidarę grafiką. Maitinimas vyksta pertraukų, bet ne tų bendrųjų pertraukų metu. Kiekviena klasė turi savo pertraukas“, – teigia D. Jagminienė.
Pakruojo Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Stakutienė teigia, kad operacijų vadovo reikalavimus mokyklai įgyvendinti pavyksta, tačiau darbo įdėti tenka nemažai.
„Skaitome, stengiamės ir visi reikalavimai yra išpildyti. Ir klasės yra atskirtos, mokosi tik savo kabinete, tik specializuotoms pamokoms – informatika, technologijų, fizinio ugdymo. Srautai visur atskirti, niekas niekur nesusitinka“, – sako A. Stakutienė.
Būtent srautus atskirti, pasak jos, ir yra sunkiausia. Juos kontroliuoti sudėtingiausia moksleiviams valgant.
„Visi informuoti – tėvai, vaikai. Yra budintys valgykloje, kada kas išeina, įeina, viskas vėdinama, išvaloma. Šiek tiek prasitęsė laikas, turime derinti transportą, kad vaikus atvežtų ir parvežtų, truputį keičiasi. Tačiau yra atsakingai dirbantys darbuotojai ir viską susitvarkėme“, – sako A. Stakutienė.
Testuotis sutinka ne visi
Pakruojo Žemynos gimnazijos atstovė A. Stakutienė pasakoja, kad mokykla su sunkumais dėl testavimo nesusiduria. Yra sudaryti besitestuojančių moksleivių sąrašai.
A. Stakutienė sako, kad mokykla šiemet dar nesulaukė nei vieno skundo ar pasipriešinimo testavimui.
„Testuojasi apie 300 (moksleivių – aut. past.), skaičiai keičiasi kiekvieną dieną. Sutinkančių daugėja, kiekvieną dieną pasirašo sutikimų, vis prisijungia nauji. Šiandien yra apie 300 besitestuojančių, 200 nesitestuoja“, – sako A. Stakutienė ir priduria, kad dauguma tėvų geranoriškai žiūri į šią prevencinę priemonę.
Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorės J. Andrijauskienės teigimu, moksleivių ir jų tėvų požiūris į testavimą keičiasi. Anksčiau padarius apklausą sutinkantys, kad jų vaikai būtų testuojami, nurodė 52 proc. tėvų, o atėjus laikui testuotis paaiškėjo, kad skaičius yra žymiai mažesnis.
„Tėvai vieni kitus paagituoja, kad nedarytų šito, nes jei klasėje testuotis sutinka tik keturi vaikai, jokios naudos nėra. Tada tuos keturis nuagituoja“, – pastebi J. Andrijauskienė.
Ginkūnų S. ir V. Zubovų progimnazijos direktorė D. Jagminienė sako, kad mokykla taip pat atliko tėvų apklausą dėl vaikų testavimo. Buvo sulaukta ir tėvų vizitų į mokyklą.
„Kai kurie kategoriškai prieš bet kokius testavimus, skiepijimo propagavimą ir panašiai. Kita grupė žmonių nori skiepytis, sutinka. Sprendžiame dilemą, kuri egzistuoja ir visuomenėje už mokyklos ribų“, – sako D. Jagminienė.
Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo registruota per 40 koronaviruso protrūkių
Su protrūkiais ugdymo įstaigose siejami 138 koronaviruso atvejai, 127 iš jų yra pirminiai.
Yra nustatyti 1062 didelės rizikos ir 234 mažos rizikos kontaktai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) BNS pirmadienį teigė, kad protrūkiai tiek mokyklose, tiek darželiuose nėra skaitlingi – didžiojoje dalyje jų registruota po 2–3 susijusius atvejus.
Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, jų registruota beveik visose apskrityse, gausiau – Šiaulių, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
„Dauguma atvejų ugdymo įstaigose nustatyta tarp vaikų. Tai galima sieti su tuo, jog daugiau nei 80 proc. švietimo darbuotojų jau yra pasiskiepiję. Ir tai yra labai svarbu, kai kalbame apie visų mūsų tikslą, jog vaikai būtų ugdomi klasėse“, – BNS informavo NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Pasak jos, aktyvaus skiepijimosi įtaka gerai matoma vertinant gydymo ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų rodiklius – šios įstaigos kurį laiką buvo „išnykusios“ iš protrūkių žemėlapio, o šiuo metu, net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, didelių protrūkių, lyginant su situacija prieš metus, taip pat išvengiama.
Ugdymo procesas nuo rugsėjo visose švietimo įstaigose vyksta kontaktiniu būdu, moksleiviams būti pasiskiepijus ar turėti COVID-19 neigiamą testą neprivaloma, tik rekomenduojama.
Sergamumas COVID-19 pastaruoju metu Lietuvoje auga. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių. Bendras dviejų savaičių naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 385,6 atvejo, savaitės teigiamų testų dalis – 6,4 procento.
